Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 59-23 taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 nuosprendžiu M. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2014-08-27 nuosprendžiu M. A. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. į 182 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, taip pat pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo ir paskirta pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimas 6 mėnesiams, 215 str. 1 d. – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, 215 str. 1 d. – laisvės atėmimas 1 metams, 182 str. 2 d. – laisvės atėmimas 3 metams, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, be to, M. A. pagal BK 146 str. 1 d. išteisintas, nesant nusikaltimo požymių, o pagal 300 str. 1 d. byla nutraukta dėl senaties. Nuosprendis įsiteisėjo 2014-08-27.

Bausmės vykdymo pradžia – 2014-11-10, bausmės vykdymo pabaiga – 2019-01-11. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį atliks 2016-10-12, neatliktos bausmės dalis 2016-01-28 dienai buvo 2 metai 11 mėnesių 13 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-09-22 nutarimu Nr. 59-23 nutarta taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad M. A. bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika žema, sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-04 nutartimi atsisakė patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-02-02 nutarimą Nr. 59-23 taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už nusikalstamų veikų, kuriomis buvo padaryta itin didelė žala kitam asmeniui, padarymą, yra atlikęs tik pakankamai nedidelę dalį bausmės, bausmės atlikimo metu nebuvo skatintas, nustatytą kriminogeninį veiksnį – netinkamą elgesio modelių pasirinkimą, teismas sprendžia, jog nepaisant to, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, vadovaujantis OAsys metodika, priskirta žemai grupei, tačiau šiuo metu teismas neturi pagrindo išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skundu M. A. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės dydžiu, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Pažymi, kad teismo nurodytos aplinkybės, nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis, yra statiški veiksniai, kurių bausmės vykdymo laikotarpiu neįmanoma pakeisti, todėl jais motyvuojant lygtinio paleidimo netaikymą iš esmės yra kvestionuojama pati lygtinio paleidimo instituto esmė. Be to, teismas konstatuodamas, kad jo atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra per maža, nepagrįstai ir neteisėtai ėmėsi įstatymų leidėjo vaidmens, numatydamas didesnius suvaržymus negu yra numatyta įstatyme, t. y. teismas negalėjo kvestionuoti termino, kurį įstatymų leidėjas numatė kaip pakankamą bausmės atlikimo terminą tam, kad nuteistasis, atitinkantis kitus įstatymo reikalavimus, galėtų būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Taip pat teismas netinkamai įvertino materialųjį lygtinio paleidimo kriterijų. Iš Komisijos nutarime išdėstytų aplinkybių matyti, kad M. A. vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose mokosi, dirba, dalyvauja įvairiose psichologinės ir socialinės reabilitacijos programose, išlaikė socialinius ryšius su artimaisiais. Pataisos namuose už režimo reikalavimų nevykdymą nebaustas, o aplinkybė, kad nebuvo skatintas, negali charakterizuoti jo neigiamai. M. A. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vadovaujantis OAsys metodika, priskirtina žemai rizikos grupei (24 balai). Be to, Komisija nutarime neapgalvotas elgesio pasekmes, nepilnai įvertintus sprendimus ir netinkamą elgesio modelių pasirinkimą nurodė kaip priežastis, dėl kurių jis padarė nusikalstamas veikas, už kurias buvau nuteistas, o ne kaip dabartinius jo asmenybės bruožus. Teismas neįvertino ir kitų svarbių aplinkybių - kad nusikalstamos veikos buvo padarytos 2006-2007 metais, t. y. jau praėjo devyneri metai nuo nusikalstamų veikų padarymo. Jokių kitų nusikalstamų veikų jis daugiau nepadarė, anksčiau neteistas. Ši aplinkybė teismui turėjo būti akivaizdus įrodymas, kad 2006-2007 metais padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio ir per tokį ilgą laikotarpį nuo veikų padarymo jis savo elgesiu įrodė, kad laikosi įstatymų ir daugiau nenusikals.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo M. A. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikę nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti 2014-11-10, 1/2 jam paskirtos bausmės atliks 2016-10-12, bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atsižvelgiant į tai, M. A. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Be to, jis pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Nuteistasis nėra linkęs konfliktų spręsti agresyviais būdais, siekia taikyti adekvačius situacijai problemų sprendimų būdus. Nusikaltimo situacija susijusi su nepagalvotomis elgesio pasekmėmis, nepilnai įvertintais sprendimais. Nuteistasis laikosi režimo reikalavimų, aktyviai dalyvauja užimtume, nebaustas už režimo reikalavimų nevykdymą, pataisos namuose dirba, mokosi siuvinių gamintojo specialybės, yra motyvuotas prasmingai veiklai ir užimtumui, dalyvavo įvairiuose psichologinės ir socialinės reabilitacijos programose. Socialiniai ryšiai su artimaisiais yra išlikę. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, vadovaujantis OAsys metodika, priskirtina žemai rizikos grupei (24 balai).

Nors nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės, nes šiuo metu atlieka bausmę už trijų apysunkių ir dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, nusikalstamos veikos priskirtinos turtinėms nusikalstamoms veikoms, jomis buvo padaryta itin didelė žala nukentėjusiajai, buvo pasisavinti ne tik jos pinigai, bet nukentėjusioji liko ir be savo gyvenamosios vietos. Nors nuteistasis laikosi režimo reikalavimų ir nebaustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau ir nebuvo skatinamas. Be to, M. A. šiuo metu yra neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies. Nuteistasis sutinka, kad jo atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 str. nuostatas, nuteistojo intensyvi priežiūra vykdoma 3 mėnesius, o bendras vykdomos probuojamojo asmens intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip 1 metus. Todėl šiuo atveju, esant neatliktai daugiau nei 2 metų bausmės daliai, nuteistasis galimai ilgą laiką būtų prižiūrimas tik minimaliai. Pažymėtina ir tai, kad Komisijos nutarimas M. A. atžvilgiu nebuvo priimtas vienbalsiai, Komisijos narys A. E. J. pateikė atskirąją nuomonę, kurioje nurodė, kad nuteistasis yra neseniai atvykęs į pataisos namus, todėl siūlė netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi nebus pasiekti bausmės tikslai.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas teigiamai vertina, kad nuteistasis prisiima atsakomybę, pasižada laikytis įstatymų, tačiau to nepakanka jam taikyti lygtinį paleidimą, nes priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į išdėstytą, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių nepakanka teigiamai išvadai dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo M. A. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.