- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-09
- Bylos Nr.
- A-62-1015-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- B. L., J. G. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Advokatai
- Algaudas Kirša
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Antano Ablingio (pranešėjas) ir Artūro Drigoto,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. L. ir J. G. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. L. ir J. G. Č. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo išmokėti priteistas lėšas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
B. L. ir J. G. Č. 2006 m. kovo 27 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – Teisingumo ministerija) su prašymais pagal antstolio Vitalio Milevičiaus pažymas išmokėti jiems iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Enija“, E. N. ir D. J. priteistas pinigines lėšas: B. L. – 35 370,70 Lt, o J.G. Č. – 43 311,06 Lt.
Teisingumo ministerija 2006 m. balandžio 24 d. raštais Nr. (1.23.)-7R-2663 ir Nr. (1.23.)-7R-2665 atsisakė išmokėti B. L. ir J.G. Č. jų prašomas lėšas.
Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi B. L. ir J.G. Č. skundus dėl Teisingumo ministerijos 2006 m. balandžio 24 d. raštų Nr. (1.23.)-7R-2663 ir Nr. (1.23.)-7R-2665, 2006 m. gegužės 19 d. sprendimais Nr. 2006/03-4R-95 bei Nr. 2006/03-4R-94 įpareigojo Teisingumo ministeriją iki 2006 m. birželio 2 d. pakartotinai išnagrinėti B. L. ir J.G. Č. 2006 m. kovo 27 d. prašymus ir pateikti jiems teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančius atsakymus.
Teisingumo ministerija, vykdydama Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006 m. gegužės 19 d. sprendimus, 2006 m. birželio 5 d. raštais Nr. (1.23.)-7R-3743 ir Nr. (1.23.)-7R-3744 atmetė B. L. ir J.G. Č. prašymus dėl lėšų išmokėjimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai B. L. ir J.G. Č. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti Teisingumo ministerijos 2006 m. birželio 5 d. sprendimus Nr. (1.23.)-7R-3743 ir Nr. (1.23.)-7R-3744 bei įpareigoti Teisingumo ministeriją išmokėti jiems lėšas, kurios buvo išieškotos iš UAB „Enija“, E. N. bei D. J. ir pervestos į Teisingumo ministerijos sąskaitą. Pareiškėjai skunde nurodė, jog prašydami Teisingumo ministerijos išmokėti iš UAB „Enija“, šios bendrovės prezidento E. N. ir buhalterio D. J. pareiškėjams priteistas sumas, kurios buvo pervestos į Teisingumo ministerijos sąskaitą, rėmėsi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1994 m. kovo 31 d. sprendimu bei antstolio Vitalio Milevičiaus 2006 m. kovo 20 d. pažymomis Nr. 0013/02/01487 ir Nr. 0013/02/01486. Pareiškėjai skunde pažymėjo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo antstolių kontora 1994 metais pardavė daiktinius įrodymus bei UAB „Enija“ sandėlyje buvusias prekes ir nėra duomenų, kur buvo panaudotos gautos lėšos. Pareiškėjų nuomone, Teisingumo ministerija neįvykdė Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006 m. gegužės 19 d. sprendimų ir nepagrįstai atsisakė išmokėti pareiškėjams jų prašomas sumas. Teisingumo ministerija, iš esmės pažeisdama teisingumo principą, nepagrindė teisės normomis savo atsisakymo išmokėti pareiškėjams priklausančių lėšų ir keitė motyvus, dėl kurių priėmė tokį sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Teisingumo ministerija prašė atmesti pareiškėjų skundą. Nurodė, jog išieškotojams lėšas skirsto ne Teisingumo ministerija, o teismo antstoliai. Reorganizuojant antstolių kontorų darbą buvo vadovaujamasi Teisingumo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-422 „Dėl likviduotų teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų neišmokėtų lėšų, priklausančių išieškotojams ar kitiems asmenims, išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Ministerijai pervestos lėšos grąžinamos tik teismo antstolių perduotuose sąrašuose nurodytiems asmenims. Antstolio V.Milevičiaus 2006 m. kovo 20 d. pažymoje nurodyta, kad po teismo antstolių kontorų likvidavimo dalis išieškotų piniginių lėšų iš skolininkų E. N. , D. J. ir UAB „Enija“ buvo pervesta į Teisingumo ministerijos sąskaitą. Pagal 1964 metų Civilinio proceso kodekso 471 straipsnį, jeigu neužtenka išieškotos iš skolininko pinigų sumos visiems reikalavimams visiškai patenkinti, teismo antstolis sudaro pinigų paskirstymo tarp išieškotojų paskaičiavimą. Po teismo antstolių kontorų likvidavimo teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo perdavė sąrašą asmenų, kuriems nebuvo išmokėti jiems priklausantys pinigai, t. y. perdavė sąrašą pagal teismo antstolio sudarytus paskaičiavimus ir pervedė neišmokėtus pinigus. Pareiškėjai į šį sąrašą nėra įtraukti, todėl nebuvo pagrindo tenkinti jų prašymus dėl pinigų išmokėjimo. Be to, pareiškėjai atitinkamas išieškotas sumas yra gavę dar iki lėšų perdavimo ministerijai, tiesiogiai per antstolių kontorą. Ministerija neįgaliota tikrinti ir vertinti, ar antstolis tinkamai paskirstė lėšas tarp keleto išieškotojų, ar antstolis teisingai sudarė išieškotų pinigų paskirstymo sąrašą, nes tokie veiksmai yra procesiniai antstolių veiksmai, kurių teisėtumą gali vertinti tik teismas. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjai nurodė netinkamą atsakovą, nes pagal Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnį, atsakovu tokio pobūdžio bylose turi būti valstybė, o Teisingumo ministerija – atstovauti valstybei. Pareiškėjai, paduodami skundą teismui, nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, nes nenurodė, kokia suma turi būti jiems pervesta iš Teisingumo ministerijos sąskaitos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą. Teismas sprendime nurodė, jog Teisingumo ministerija tinkamai atsakė į pareiškėjų 2006 m. kovo 27 d. prašymus, t. y. tinkamai įvykdė Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimus. Teisingumo ministerijos 2006 m. birželio 5 d. atsakymuose pilnai aprašytos tiek faktinės aplinkybės, tiek teisės aktai, kurių pagrindu ministerija atmetė pareiškėjų prašymus dėl pinigų išmokėjimo pagal antstolio V.Milevičiaus 2006 m. kovo 20 d. pažymą. Šioje pažymoje nurodyta, kad vykdomieji dokumentai grąžinti išieškotojams su turto neradimo aktu, skolininkais nurodomi E. N. , D. J. ir UAB „Enija“, taip pat nurodyta, kad vykdomieji dokumentai buvo išduoti 1994 m. kovo 31 d. pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą, nurodyta likusi neišieškota skolos dalis. Ministerija paaiškino pareiškėjams, kad likviduota teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 31 d. pervedė į ministerijos sąskaitą pagal aktą 34 kreditoriams neišmokėtą iš UAB „Enija“ išieškotą sumą. Ši suma pervesta kartu nurodant kiekvieno konkretaus kreditoriaus pavardę. Pareiškėjai akte ir jo priede nenurodyti. Teismas nesutiko su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimų motyvu, kad Teisingumo ministerija privalėjo aiškintis, kodėl teismo antstolis neįtraukė pareiškėjų į ministerijai perduotą išieškotojų sąrašą. Antstolių veiksmų, kurie atliekami išieškojimo procese, Teisingumo ministerija vertinti negali, nes tai prieštarautų Civilinio proceso kodekso 753-759 straipsnių nuostatoms. Tokie veiksmai, kaip neįtraukimas į išieškotojų sąrašus, gali būti skundžiami tik bendros kompetencijos teismui. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo antstolis vykdomuosius dokumentus grąžino J.G. Č. 2005 m. lapkričio 28 d., o B. L. – 2005 m. rugsėjo 23 d. Šį veiksmą pareiškėjai galėjo skųsti bendros kompetencijos teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Ministerija negali tikrinti, ar pagrįstai išieškotojui grąžintas vykdomasis dokumentas. Teisingumo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-422 patvirtinto Likviduotų teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų neišmokėtų lėšų, priklausančių išieškotojams ar kitiems asmenims, išmokėjimo tvarkos aprašo 2 punktas numato, kad likviduotų antstolių kontorų į ministerijos sąskaitą pervestos lėšos išmokamos gavėjui, kuriam tos lėšos nebuvo išmokėtos. Tuo tarpu pareiškėjai proporcingą dalį jiems priklausančių išieškotų sumų yra gavę dar per antstolio kontorą. Pareiškėjai to neneigia. Be to, šią aplinkybę patvirtina antstolio V.Milevičiaus 2004 m. gegužės 26 d. ir 2005 m. birželio 15 d. raštai (b. l. 63-66). Teismas taip pat pažymėjo, jog kreditoriams skola negali būti dengiama nei iš baudžiamojoje byloje konfiskuoto turto, nei iš paimtų daiktinių įrodymų realizavimo gautų lėšų, nes šios lėšos patenka tiesiogiai į valstybės biudžetą ir nepatenka į Teisingumo ministerijos specialiąją sąskaitą, iš kurios mokamos lėšos pagal antstolių pateiktus sąrašus ryšium su teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų likvidavimu (Baudžiamojo kodekso 67, 72 straipsniai, Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnis). Dėl to iš šių lėšų skolos pareiškėjams negali būti grąžinamos. Dėl pareiškėjų teiginių, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo antstolių kontora 1994 metais pardavė daiktinius įrodymus bei UAB „Enija“ sandėlyje buvusias prekes ir nėra duomenų, kur buvo panaudotos gautos lėšos, teismas nurodė, kad šiuos antstolių veiksmus pareiškėjai taip pat galėjo skųsti Civilinio proceso kodekso 472 straipsnio nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui. Teismas konstatavo, kad Teisingumo ministerijos sąskaitoje nėra pareiškėjams skirtų pagal antstolių padarytą paskirstymą lėšų, todėl Teisingumo ministerija savo nuožiūra negali išmokėti pareiškėjams kitiems asmenims priklausančių, nors ir iš tų pačių skolininkų, išieškotų sumų.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjai B. L. ir J.G. Č. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą ir įpareigoti Teisingumo ministeriją išmokėti pareiškėjams sumas, kurios buvo jiems priteistos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu. Pareiškėjai nurodo, kad suma, kurios jie reikalauja iš Teisingumo ministerijos, buvo jiems priteista Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1994 m. kovo 31 d. sprendimu. Ši suma jiems neišmokama nepagrįstai. Pareiškėjų nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, pažeidė Konstitucijos 23 straipsnio ir Civilinio kodekso 1.4 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Teisingumo ministerija prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti atsakovo atsiliepime į pareiškėjų skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Iš administracinėje byloje ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylose esančių dokumentų matyti, kad antstolis V.Milevičius vykdė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus dėl skolos išieškojimo iš skolininkų E. N. , D. J. ir UAB „Enija“ pareiškėjų B. L. ir J.G. Č. bei kitų išieškotojų naudai. Šie vykdomieji raštai buvo perduoti antstoliui V.Milevičiui likvidavus Teismo antstolių kontorą prie Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo. E. N. , D. J. ir UAB „Enija“ skola B. L. buvo 38 062,41 Lt, o J.G. Č. – 48 000,00 Lt. Antstolis V.Milevičius 2004 m. gegužės 26 d. ir 2005 m. birželio 15 d. atliko pinigų, išieškotų iš E. N. , paskirstymo tarp išieškotojų paskaičiavimą, pagal kurį pareiškėjui B. L. buvo išmokėta 2691,71 Lt, o J.G. Č. – 3295,97 Lt (b. l. 63-66). Pareiškėjai neneigė, kad jiems buvo išmokėtos šios sumos. Vėliau antstolis V.Milevičius, nustatęs, kad E. N. ir UAB „Enija“ lėšų kredito įstaigose ir turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, neturi, o D. J. mirė, 2005 m. rugsėjo 7 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. 0013/02/00029 ir grąžino vykdomuosius dokumentus pareiškėjams.
Iš administracinės bylos medžiagos ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylų medžiagos taip pat matyti, kad likviduota Teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 31 d. pervedė į Teisingumo ministerijos sąskaitą iš UAB „Enija“, E. N. ir D. J. išieškotas lėšas, kurios jau buvo paskirstytos tarp išieškotojų ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių jiems nebuvo išmokėtos (dėl to, kad gavėjęs miręs, išvykęs ir pan.). Neišmokėtų lėšų, kurias likviduotos teismo antstolių kontoros prie apylinkės teismų pervedė į Teisingumo ministerijos sąskaitą, išmokėjimo išieškotojams ar kitiems asmenims tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 1R-422 „Dėl likviduotų teismo antstolių kontorų prie apylinkės teismų neišmokėtų lėšų, priklausančių išieškotojams ar kitiems asmenims, išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vadovaujantis šio teisingumo ministro įsakymo ir juo patvirtinto Aprašo nuostatomis, likviduotų antstolių kontorų į ministerijos sąskaitą pervestos lėšos išmokamos gavėjams, kuriems antstolių kontoros neišmokėjo jiems priklausančių lėšų. Nagrinėjamu atveju Teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, pervesdama aukščiau nurodytas lėšas į Teisingumo ministerijos sąskaitą, kartu pateikė sąrašą išieškotojų (gavėjų), kuriems šios lėšos priklauso ir turi būti išmokėtos. Sąraše yra nurodytos konkrečios sumos, kurios turi būti išmokėtos kiekvienam gavėjui. Pareiškėjai B. L. ir J.G. Č. šiame sąraše nėra nurodyti. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad Teisingumo ministerijos kompetencijai nėra priskirta vertinti teismo antstolių atliekamų vykdymo veiksmų, iš jų – ir išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams. Todėl Teisingumo ministerija negalėjo spręsti, ar pagrįstai pareiškėjai nebuvo įtraukti į aukščiau nurodytą išieškotojų sąrašą, ir turėjo išmokėti į ministerijos sąskaitą pervestas lėšas tik tiems asmenims, kuriems pagal antstolio sudarytą sąrašą šios lėšos priklausė.
Civilinio proceso kodekso 594 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio nuostatomis, antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio Civilinio proceso kodekso 472 straipsnio 1 dalyje taip pat buvo numatyta, kad antstolio veiksmai, atlikti vykdant sprendimą, arba atsisakymas tokius veiksmus atlikti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Todėl pareiškėjai, nesutikdami su antstolių procesiniais veiksmais, atliktais teismo sprendimo vykdymo metu, galėjo šiuos veiksmus apskųsti bendrosios kompetencijos teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Kolegijos nuomone, Teisingumo ministerija teisėtai ir pagrįstai atsisakė išmokėti pareiškėjams jų prašomas lėšas. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų B. L. ir J. G. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.