- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- eI3-869-426/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02340-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centro AQUA“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centro AQUA“ patikslintą skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ (toliau – ir Bendrovė) pateikė teismui skundą, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 24 „Dėl Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.1 punktas toje dalyje, kurioje nustatyta, kad „Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones ir įmones, kuriose 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ar kitu pagrindu) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė)“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, saugančiai sąžiningos konkurencijos laisvę; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, ir LAGK) 2021 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 21R-460(AG-386/02-2021) (toliau – ir LAGK sprendimas); 3) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, ir VMI) 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. RSUB-40493 „Dėl subsidijų paraiškos“ (toliau – ir Sprendimas); 4) įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo nagrinėti ir vertinti pareiškėjos paraišką; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad, vadovaudamasi Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, Bendrovė 2021 m. balandžio 21 d. pateikė paraišką skirti subsidiją įmonės veiklai skatinti, siekiant įveikti COVID-19 pandemijos sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą. Paraiškoje nurodė, kad subsidija bus panaudota įmonės apyvartinėms lėšoms. Tačiau VMI Sprendimu nusprendė paraiškos netenkinti, kadangi įmonė neatitinka numatytų Aprašo sąlygų, t. y. įmonės 25 proc. (kultūros sektoriaus atveju – 50 proc.) akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių tiesiogiai arba netiesiogiai turi valstybė ir (ar) savivaldybė.
Pareiškėja teigia, kad nustatant subjektus, kuriems parama skiriama, privalu laikytis Europos Komisijos komunikato nuostatų, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimų, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatų.
Pareiškėja aiškina, kad 2021 m. vasario 18 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos neteisėtų veiksmų, prašydama įvertinti ministerijos veiksmus ir imtis visų reikiamų priemonių nustatyti paramos skirstymo tvarką, neprieštaraujančią imperatyvioms Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms. Skunde buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, eliminuodama iš subjektų, turinčių teisę į valstybės paramą, sąrašo valstybės ir savivaldybių kontroliuojamas įmones, sukūrė situaciją, kuomet toje pačioje rinkoje veikiantys, tomis pačiomis sąlygomis konkuruojantys subjektai nepagrįstai ir neteisėtai yra diskriminuojami dėl savo akcininkų statuso. Aplinkybė, kad bendrovės akcijos priklauso savivaldybei, COVID-19 pandemijos situacijoje yra visiškai neaktualus kriterijus. Atitinkamų sektorių ir rinkų verslas patyrė vienodus neigiamus padarinius nepriklausomai nuo tokio verslo nuosavybės formos, todėl valstybės ir (ar) savivaldybės kontroliuojamos įmonės neturi jokio (-ių) pranašumo (-ų) COVID-19 pandemijos sukeltų neigiamų pasekmių kontekste lyginant su privačių asmenų kontroliuojamais subjektais. Tuo tarpu Apraše įtrauktas kriterijus dėl valstybės ir (ar) savivaldybės kapitalo akivaizdžiai diskriminuoja toje pačioje rinkoje veikiančius subjektus (pavyzdžiui, Druskininkų mieste veikiančius viešbučius).
Skunde Bendrovė nurodo, jog Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnyba, atsakydama į skundą, 2021 m. kovo 5 d. raštu akcentavo, kad yra viešai pasisakiusi, jog „Vyriausybė nustatė apribojimus per karantiną pirmiausia siekdama apsaugoti gyventojų sveikatą precedento neturinčios pandemijos akivaizdoje. Tačiau būtina užtikrinti, kad nustatomi ūkinės veiklos apribojimai būtų proporcingi ir nesuteiktų nepagrįstų privilegijų vieniems ūkio subjektams, diskriminuodami kitus. Tai ypač svarbu todėl, kad krizei pasibaigus neatsirastų ar nepadidėtų privilegijuotoje padėtyje atsidūrusių ūkio subjektų rinkos galia, kai prastesnėje padėtyje buvę jų konkurentai patyrė didelių nuostolių ar net buvo priversti pasitraukti iš rinkos. Jeigu ilguoju laikotarpiu susiformuotų toks rinkos galios pokytis, jis būtų itin žalingas vartotojams, kurie už prekes ir paslaugas būtų priversti mokėti daugiau.“
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarnyba pateikė atsakymą, jog, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės nutarimu yra įtvirtinta, jog valstybės ir savivaldybių kontroliuojami juridiniai asmenys, nepriklausomai nuo COVID-19 įtakos jų veiklai, neturi teisės į nutarime numatytas subsidijas, rekomenduojama Ekonomikos ir inovacijų ministerijai įvertinti aptartų ribojimų pagrįstumą ir, esant poreikiui, atlikti projekto poveikio konkurencijai vertinimą. Nustačius, jog nustatyti apribojimai nepagrįsti – imtis priemonių ribojimui panaikinti. Atliekant teisės akto poveikio konkurencijai vertinimą, vadovautis Konkurencijos tarybos parengtomis Viešojo administravimo subjektų sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gairėmis.
Pareiškėja kreipėsi į LAGK, kuri jos skundą atmetė. Tačiau, pareiškėjos vertinimu, LAGK sprendimas neteisėtas, nes priimtas netinkamai įvertinus Europos Komisijos komunikato nuostatas, nevertinus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimų, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatas, formaliai įvertinus Aprašo 4.1 punkto nuostatą ir padarius nepagrįstą išvadą, kad kitos Aprašo nuostatos pareiškėjai netaikomos dėl jos neatitikimo minėtajam punkte išdėstytos įmonės apibrėžties.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad Europos Komisija 2020 m. kovo 19 d. priėmė komunikatą „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ (laikinoji sistema) (2020 m. kovo 19 d. Komisijos komunikatas C(2020) 1863, OL C 091 I, 2020 3 20, p. 1.) (toliau – ir Komunikatas), kuriuo nustatė suderinamumo sąlygas, kurias ji iš esmės taikys valstybių narių pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies b punktą teikiamai pagalbai. Todėl valstybės narės turi įrodyti, kad valstybės pagalbos priemonės, apie kurias remiantis šiuo Komunikatu pranešama Europos Komisijai, yra būtinos, tinkamos ir proporcingos siekiant atitaisyti didelius atitinkamos valstybės narės ekonomikos sutrikimus ir kad visiškai laikomasi visų šiame Komunikate nustatytų sąlygų. Aprašo 3 straipsnis nurodo, jog Aprašas parengtas atsižvelgiant į Komunikato nuostatas.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, teikdama išvadoms gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Priemonės „Subsidijos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą, teikė pagrindimą, kodėl pasirinktas būtent toks įmonės apibrėžimas. Tačiau akivaizdu, jog Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pagrindime iš įvardintos mažos ir vidutinės įmonės apibrėžties buvo paimta tik nuostata dėl valstybės ir savivaldybių dalyvavimo įmonės kapitale. Ruošiant nutarimą dėl Aprašo patvirtinimo labiausiai nukentėjusiomis nuo COVID-19 pasekmių įmonėmis nebuvo apibrėžtos įmonės, atitinkančios Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme nustatytus kriterijus, pagal kuriuos vidutinė įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų dėl pajamų ir turto vertės.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad niekaip nepaaiškinama, kodėl kitas kriterijus – akcijų priklausymas valstybei ar savivaldybei, yra vertinamas kaip eliminuojantis subjektą iš paramos gavėjų tarpo, neteisėtai ir nepagrįstai Aprašo prasme teigiant, kad vien dėl to įmonė priskiriama mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – ir MVĮ) kategorijai ir jai taikytinas ribojimas dėl savivaldybei priklausančių akcijų. Komunikatas nenustatė jokio ribojimo gauti paramą įmonėms, kurių akcijos priklauso savivaldybei.
Pareiškėjos nuomone, Aprašu taikomi dvigubi standartai: Bendrovės atveju konstatuojama, kad pagal Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 11 dalį įmonė nepriskiriama vidutinei, mažai ar labai mažai įmonei, nes 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių turi savivaldybė, o kitiems pareiškėjams, kurių akcijos nepriklauso valstybei ir (ar) savivaldybei, Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio nuostatos ir atitinkamai Aprašo 4.1 punktas visai netaikomi.
Pareiškėjos manymu, turėtų būti vertinama, kad Europos Komisijos patvirtintąja schema paramos lėšos turi būti skiriamos tik mažosioms ir vidutinėms nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, arba, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, vertinti, kad subsidijos skiriamos visiems atitinkantiems Aprašo reikalavimus pareiškėjams, nepriklausomai nuo to, kas yra įmonės akcininkai. Nesilaikius Komunikatu patvirtintos schemos dėl paramos skirstymo, dirbtinai ir be teisinio pagrindo nustačius ribojimą įmonėms priklausomai nuo jų akcininkų statuso, nusprendus savo nuožiūra parinkti įmonės apibrėžties kriterijus, buvo sukurta situacija, kuomet valstybės valdymo teisės aktas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl tokio sprendimo atsiranda konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, kurios nėra pagrįstos Europos Sąjungos Komunikato ir Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu.
VMI sprendimas, pasak pareiškėjos, taip pat saistomas šalies ūkio konstitucinį pagrindą sudarančių principų ir kitų konstitucinių imperatyvų. VMI sprendimo neskirti Bendrovei subsidijos nelėmė nei Europos Komisijos Komunikatas, nei jo pagrindu priimto Aprašo nustatytų reikalavimų vykdymas. Pareiškėja nurodo, kad jos veiklos tikslai ir rūšys – užtikrinti ilgalaikį, patikimą bei efektyvų veiklos vystymą bei plėtrą, racionalų bendrovės turto ir kitų išteklių panaudojimą siekiant kompleksiško sveikatingumo, sveikatinimo, poilsio bei kūno kultūros ir sporto organizavimo bei susijusių veiklų plėtojimo ir gyventojų bei atvykstančiųjų turistų visapusiško laisvalaikio poreikių tenkinimo. Bendrovės veiklos objektas – poilsio organizavimo veikla; sveikatingumo centrų veikla; kita sportinė veikla; sporto įrangos nuoma; kita, niekur kitur nepriskirta, pramoginė veikla; kosmetikos kabinetų ir salonų, kirpyklų veikla; poilsio parkų veikla, mugių ir atrakcionų parkų veikla, nekilnojamojo turto, priklausančio nuosavybės ar kita teise, išnuomojimas, tekstilės dirbinių, drabužių ir avalynės nuoma, masažo kabinetų veikla, viešbučiai; pirčių, saunų, soliariumų veikla.
Bendrovė aiškina, kad ji yra savarankiška įmonė, subsidijų paraiškos pateikimo dieną dirbo bent vienas darbuotojas, ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 6.1. papunktyje nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 30 procentų. Įmonė įsteigta nuo 2019 m. lapkričio 1 d. ir vykdoma pagrindinė veikla yra įtraukta į karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 4-1171/A1-1301 „Dėl karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašo patvirtinimo“. Įmonė nevykdo nei vienos iš veiklų, numatytų Aprašo 16 punkte, subsidijos paraiškos pateikimo dieną nėra reorganizuojama, dalyvaujanti reorganizavime, pertvarkoma, dalyvaujanti atskyrime, bankrutuojanti, bankrutavusi, likviduojama, likviduojama dėl bankroto, jungiama peržengiant vienos valstybės ribas, dalyvaujanti jungimesi peržengiant vienos valstybės ribas. Įmonė subsidijos paraiškos pateikimo dieną atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnyje. Bendrovė niekada nėra gavusi valstybės pagalbos, kuri Europos Komisijos sprendimu būtų pripažinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka.
Skunde Bendrovė pažymi, kad pagal teisinę formą ji nėra valstybės ar savivaldybės įsteigta įmonė, t. y. Bendrovė savo turtą, kuris atskirtas nuo jos akcininko turto, valdo nuosavybės teise, neteikia viešųjų paslaugų, kurių teikimą pagal įstatymus turi užtikrinti savivaldybė, veikia laisvos konkurencijos sąlygomis, kaip ir bet kuris kitas privatus komercinis ūkio subjektas. Bendrovė negauna finansavimo iš akcininko – Druskininkų savivaldybės, nes pastaroji neturi nei teisės, nei pareigos finansuoti komercinę veiklą. Pareiškėja yra verslo subjektas, susiduriantis su sunkiomis COVID-19 pandemijos pasekmėmis, kuriam yra būtina pagalba likvidumo užtikrinimui (išgyvenimui).
Pareiškėjos vertinimu, Apraše be sąvokos „Įmonė“ yra vartojamos ir kitos sąvokos: „Kultūros sektoriaus įmonė“, „Sunkumų patirianti įmonė“, „Viena įmonė“, o kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 3 punkte nurodytuose Europos Sąjungos teisės aktuose, Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme ir Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatyme.
Nagrinėjamu atveju VMI neatliko paraiškos vertinimo Aprašo 33–36 punktuose nustatyta tvarka, apsiribodama 15 punkte numatytu vertinimu, ar pareiškėja atitinka Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą įmonės apibrėžtį. Tačiau pareiškėjos neatitikimas Aprašo 4.1 papunktyje numatytai apibrėžčiai, jos nuomone, nesudaro pagrindo paraiškos nevertinti ir ją atmesti. Pareiškėja akcentuoja, kad atitinka nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąlygas ir jos paraiška dėl negrąžinamos subsidijos skyrimo pagal LRV nutarimu patvirtintą Aprašą turi būti tenkinama.
Šalies argumentai
Pareiškėja parašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 24 „Dėl Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ toje dalyje, kurioje Apraše vartojamos sąvokos ir 4.1 punktu nustatyta, kad „Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones ir įmones, kuriose 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ar kitu pagrindu) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė)“, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, saugančiai sąžiningos konkurencijos laisvę.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Nurodo, kad gavusi pareiškėjos paraišką VMI atliko pareiškėjos atitikties Aprašo reikalavimams vertinimą. Patikrinus VMI informacinėse duomenų bazėse esančią informaciją nustatė, kad vienintelis pareiškėjos akcininkas paraiškos vertinimo metu buvo Druskininkų savivaldybė. Pareiškėja, pasak atsakovės, šios aplinkybės neginčija. Akcentuoja, kad LAGK savo sprendime teisingai pažymėjo, jog nustačius, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 4.1 papunktyje numatytos įmonės apibrėžties, Bendrovės vertinimas pagal kitus Apraše numatytus kriterijus nelaikytinas tikslingu.
Atsiliepime atsakovė akcentuoja, kad sąlygas, kurias atitinkančios įmonės gali kreiptis dėl negrąžinamos subsidijos pagal Priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ (toliau – ir Priemonė), numato būtent Aprašas. Atsakovės nuomone, tai reiškia, kad neaiškios Aprašo nuostatos galėtų būti aiškinamos atsižvelgiant į Komunikato nuostatas. Atsakovės manymu, Aprašo 4.1 papunktyje pateikta įmonės apibrėžtis suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl nėra teisinio pagrindo vadovautis kitais nei Aprašas teisės šaltiniais.
Dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Aprašo nuostatų atitikties konstituciniam vertinimui atkreipia dėmesį, jog VMI nepriėmė Aprašo nuostatų, todėl mano, kad tikslinga įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuri pagal kompetenciją galėtų pasisakyti dėl pareiškėjos išvardintų argumentų bei motyvų dėl galimo Aprašo nuostatų prieštaravimo kitiems Lietuvos Respublikos teisės aktams. Atsakovė, vykdydama Aprašo nuostatų keliamus reikalavimus, tik patikrina, ar pareiškėjas, kiti mokesčių mokėtojai, atitinka Aprašo nuostatų keliamus reikalavimus, atitinkamai priimant administracinius sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl LAGK 2021 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 21R-460(AG-386/02-2021) ir dėl VMI 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. RSUB-40493 „Dėl subsidijų paraiškos“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėja UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“, vadovaudamasi Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo nuostatomis, 2021 m. balandžio 21 d. pateikė paraišką skirti subsidiją įmonės veiklai skatinti, siekiant įveikti COVID-19 pandemijos sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą. Paraiškoje Bendrovė nurodė, kad subsidija bus panaudota įmonės apyvartinėms lėšoms.
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) 2021 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą Nr. RSUB-40493, kuriuo, įvertinusi, ar pareiškėja atitinka Aprašo nustatytus reikalavimus, paraiškos netenkino, kadangi įmonė neatitinka numatytų Aprašo sąlygų, t. y. įmonės 25 proc. (kultūros sektoriaus atveju – 50 proc.) akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių tiesiogiai arba netiesiogiai turi valstybė ir (ar) savivaldybė (pagal Aprašo 4.1 punktą).
Bendrovė, nesutikdama su šiuo VMI sprendimu, kreipėsi su skundu į LAGK, kuri 2021 m. birželio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Pareiškėja, nesutikdama su VMI ir LAGK sprendimais, kreipėsi į teismą, prašydama juos panaikinti.
Teismas pažymi, kad sąlygas, kurias atitinkančios nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės gali kreiptis dėl negrąžinamos subsidijos pagal Priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ nustato Aprašas, kurio 4.1 papunkčiu nustatyta, kad įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones ir įmones, kuriose 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ar kitu pagrindu) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė), kurio metinės pajamos 2019 m. neviršijo 50 000 000 Eur (penkiasdešimt milijonų eurų) arba turto balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. neviršijo 43 000 000 Eur (keturiasdešimt trijų milijonų eurų). Vertinant metinių pajamų ir turto balansinės vertės ribas, įtraukiami atitinkami su juridiniu asmeniu susijusių ir Lietuvoje veikiančių įmonių duomenys.
Taigi, iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog įmone nelaikomos valstybės ir savivaldybių įmonės ir įmonės, kurių 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ar kitu pagrindu) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė.
Pagal Aprašo 15 punktą VMI pagal Juridinių asmenų registro, VMI ir Lietuvos statistikos departamento duomenis turi įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą įmonės apibrėžtį.
Šiuo atveju matyti, kad VMI, 2021 m. balandžio 21 d. gavusi pareiškėjos paraišką, įvertino Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išraše esančią informaciją, iš kurios matyti, jog UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ vienintelis akcininkas yra Druskininkų savivaldybė (LAGK bylos 13 lapas). Pareiškėja šios aplinkybės neginčija, tačiau teigia, kad pagal teisinę formą ji nėra valstybės ar savivaldybės įsteigta įmonė, kadangi Bendrovė turi savo turtą ir negauna finansavimo iš akcininko – Druskininkų savivaldybės, nes pastaroji neturi nei teisės, nei pareigos finansuoti komercinę veiklą. Pareiškėja tvirtina, kad ji yra verslo subjektas, susiduriantis su sunkiomis COVID-19 pandemijos pasekmėmis, kuriam yra būtina pagalba likvidumo užtikrinimui.
Vis dėlto, teismas pažymi, kad Aprašas reglamentuoja Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo įmonėms sąlygas ir tvarką, o jo II skyriuje nustatyti būtini reikalavimai paraiškų teikėjams, siekiantiems gauti valstybės teikiamą subsidiją. Aprašo II skyriaus 15 punkto nuostata imperatyviai įpareigoja Inspekciją įvertinti, ar siekianti gauti subsidiją įmonė atitinka Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą įmonės apibrėžtį. Šiuo atveju nustatyta, kad Inspekcija tinkamai įvykdė šį reikalavimą bei pagrįstai nustatė, jog Bendrovės vienintelis akcininkas yra savivaldybė, todėl sutiktina su Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėja neatitinka vienos būtinos sąlygos, numatytos Aprašo 4.1 papunktyje, o pareiškėjos vertinimas pagal kitus Apraše numatytus kriterijus nėra tikslingas. Teismas daro išvadą, kad ši atsakovės nustatyta aplinkybė yra pakankama netenkinti Bendrovės paraiškos, todėl Sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai.
Teismas, įvertinęs Komisijos sprendimo turinį ir jame pateiktus argumentus, daro išvadą, kad LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nepaneigė VMI išvadų, tad panaikinti Komisijos sprendimo taip pat nėra teisinio pagrindo.
Teismui atmetus pareiškėjos skundo reikalavimus dėl VMI Sprendimo ir LAGK sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir jos skundo išvestinio reikalavimo įpareigoti VMI iš naujo nagrinėti ir vertinti pareiškėjos paraišką.
Pareiškėja taip pat teismo prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 24 „Dėl Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.1 punktas toje dalyje, kurioje nustatyta, kad „Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones ir įmones, kuriose 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ar kitu pagrindu) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė)“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, saugančiai sąžiningos konkurencijos laisvę.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.
Prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą išsprendimui administracinėje byloje taikomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, t. y. teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją (ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą vadovaujamasi nuostata, kad pateiktas prašymas teismui yra tik vada svarstyti kreipimosi į Konstitucinį Teismą galimybę. Pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą. Siekiant pasinaudoti teisine galimybe patikrinti atitinkamo teisės akto (jo dalies) atitikimą Konstitucijai, turi kilti teisinė abejonė dėl akto ar jo dalies prieštaravimo Konstitucijai paminėtais pagrindais ir tai turi būti teisiškai motyvuota. Tačiau, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą, kiekvienas teismas sprendžia ad hoc. Kreipimasis realizuotinas, kai yra pakankamai teisiškai pagrįsta abejonė, jog sprendžiant ginčą taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2474/2011; 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2184/2013; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2774-1062/2020; kt.).
Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytinų teisės aktų turinį ir pareiškėjos prašymą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikytų teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas netenkina pareiškėjos prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Pareiškėjas pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės skundas atmetamas, nėra teisinio pagrindo atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centras AQUA“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.