- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-12-15
- Bylos Nr.
- 2-624
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Alė Bukavinienė (pran.), Danutė Milašienė
- Ieškovas
- R.J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės - firmos ,,VITI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2284-34/2005 pagal ieškovo R.J. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei – firmai ,,VITI“ dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R.J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB firmos ,,VITI“ 500 000 Lt netesybų, bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą bei pinigines lėšas. Nurodė, kad atsakovas vengia vykdyti prievolę ieškovui, netesybų suma yra didelė, atsakovo kreditingumo įvertinimo ataskaitoje yra nurodyta, kad atsakovas buvo skolingas įvairiems asmenims dideles sumas ir yra įvardijamas kaip ypač netvarkingai vykdantis savo finansinius įsipareigojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi areštavo atsakovo AB firmos ,,VITI“ pinigines lėšas 500 000 Lt sumai, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu R.Jakučioniu, nesant piniginių lėšų ar esant jų nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ieškinio suma yra didelė darytina išvada, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstas ir atitinka įstatymo reikalavimus, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atsakovas AB firma ,,VITI“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo realią grėsmę. Atsakovas yra pelningai veikianti įmonė ir tai patvirtina teismui pateiktas įmonės 2005 m. pirmojo pusmečio balansas, todėl realios grėsmės sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar tapimui nebeįmanomu, nėra.
2. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeista interesų pusiausvyra, nes trikdoma normali atsakovo komercinė ūkinė veikla. Tam tikri atsakovo vykdomi projektai bus iš dalies pristabdyti, tokiu būdu neišvengiamai patiriant nuostolių.
3. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai net nesvarstė galimybės pareikalauti iš ieškovo įnešti konkrečią pinigų sumą galimų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimui. Tai, kad atsakovas patirs nuostolių, kai ieškinys bus atmestas, yra akivaizdu, nes 500 000 Lt pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą užkerta galimybę atsakovui gauti palūkanas už pinigų laikymą atsakovo priklausančioje banko sąskaitoje.
4. Teisingumo ir protingumo principas suponuoja tokią teismo veiklą, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų kuo mažiau ribojama atsakovo komercinė ūkinė veikla, tačiau piniginių lėšų, o ne nekilnojamojo arba kilnojamojo turto areštas neatitinka minėtų principų.
Atsiliepimas
Ieškovas R.J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, vadovaudamasis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnį pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog didelė ieškinio kaina (500 000 Lt) gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas nepateikė įrodymų, jog jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima, ji turi būti vertinama, aiškinant jau minėtus laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus. Todėl įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Taikant ieškinio užtikrinimo priemones, teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginama visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, į jo turtinę padėtį, ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims. Taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininkų teisėtų interesų pusiausvyrą. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, Šveicarijos įmonė ,,Apatit Fertilizers S.A.“ v AB ,,Lifosa“, civilinėje byloje Nr.3K-3-146/2002, bylos kategorija 124). Todėl pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra veikianti įmonė ir jos piniginių lėšų areštas gali žymiai apsunkinti įmonės veiklą ar padaryti ją neįmanomą, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turėjo parinkti jas vadovaudamasis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.) ir pirmiausia areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo esant nepakankamai pinigines lėšas.
Pagal CPK 147 straipsnio pirmąją dalį, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių galinčių atsirasti dėl laikinųjų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Taigi, nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turėjo pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kadangi įstatymas teismui suteikia tokią teisę, tačiau jo neįpareigoja. Asmuo, reikalaudamas pateikti tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turėtų pateikti įrodymus, kad tokie nuostoliai iš tiesų gali atsirasti bei preliminarų tokių nuostolių paskaičiavimą. Apeliantas tokių įrodymų bei paskaičiavimo nepateikė.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nurodant, jog ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuotinas ieškinio sumai atsakovui priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepriklausomai atsakovui priklausančios piniginės lėšos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 8 d. nutartį pakeisti.
Ieškovo R.J. (duomenys neskelbtini) reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovui AB firmai ,,VITI“ (įmonės kodas 221504240) priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 500 000 Lt sumai. Nesant kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar jo esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti.