- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- I2-1398-283/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00706-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB "Raim"
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Panevėžio apskrities VMI
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „RAIM“ skundą atsakovei Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nutarimo taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
uždaroji akcinė bendrovė „RAIM“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „RAIM“, ir Bendrovė) administraciniam teismui paduotu skundu prašė pakeisti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovė, ir Valstybinė mokesčių inspekcija) 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. ĮP/2/2021/I/PAN (toliau – ir Nutarimas) dalyje ir už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 18 straipsnio 3 dalies 8 punkto pažeidimus švelninti UAB „RAIM“ skirtas ekonomines sankcijas – baudas; panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. ĮP/2/2021/I/PAN dalį dėl baudos sumokėjimo termino nurodymo, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, paliekant skirtinos baudos sumokėjimo 20 mėnesių terminą.
UAB „RAIM“ skunde nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija Nutarimu už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą skyrė 2 000 Eur baudą ir, vadovaujantis šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, nutarė konfiskuoti 100 litrų alaus pagal 2021 m spalio 13 d. Daiktų paėmimo protokolą Nr. FR1045-10 (toliau – ir Daiktų paėmimo protokolas). Be to, minėtu Nutarimu Valstybinė mokesčių inspekcija už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 8 punkto pažeidimą skyrė 361 Eur baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija subendrino paskirtas baudas ir UAB „RAIM“ paskyrė 2 000 Eur baudą su 100 litrų alaus konfiskavimu. Nutarime nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kai per 20 mėnesių, t. y. iki 2023 m. liepos 10 d. nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, mokant kas mėnesį po 100 Eur, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Pareiškėjos vertinimu, Nutarimas pagrįstas ir teisėtas tik iš dalies, todėl keistinas dėl netinkamo materialinės teisės normos taikymo ir dėl juridinio asmens, ginančio savo teises Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota ir įstatymo nustatyta teismine tvarka, teisių varžymo ir diskriminavimo dėl jo kreipimosi į teismą.
Pareiškėja skunde nurodė, kad neginčija ir pripažįsta Nutarime konstatuotas faktines aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų teisės akto pažeidimų; sutinka, kad Valstybinė mokesčių inspekcija Nutarime pagrįstai ir teisingai nurodė, jog nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; pritaria, kad yra Bendrovės atsakomybę lengvinančių aplinkybių – padėjo institucijai tyrimo metu teikdama paaiškinimus, bendradarbiavo su Valstybine mokesčių inspekcija, bendrovės vadovas pripažino padarytus pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjimosi. Tačiau UAB „RAIM“ teigė, kad pritaikyta sankcija už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą, paskiriant 2 000 Eur baudą, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams, kadangi skiriant šią ekonominę sankciją, nebuvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį, turėto alkoholinio gėrimo kiekį ir jo rūšį, t. y. į pažeidimo pavojingumą ir pasekmes, ir pažeidimo dalyko mažareikšmiškumą.
Pareiškėja tvirtino, kad operatyvaus tikrinimo metu neturėjo su savimi privalomų alaus įsigijimo arba gabenimo dokumentų, kadangi bendrovės direktorius R. A. (toliau – ir R. A.) dvi alaus statines, kurių talpa po 50 litrų, į UAB „RAIM“ priklausantį alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini), atsivežė iš gamintojo 2021 m. spalio 12 d. vakare, nes klientas pageidavo pasiimti ir išsivežti alų 2021 m. spalio 13 d. ryte. Teigė, kad 2021 m. spalio 13 d. ryte neketino vykti į Panevėžį, todėl alus buvo atgabentas iš vakaro. Tvirtino, kad tik dėl nesusipratimo alaus įsigijimo arba gabenimo dokumentai nebuvo paimti, todėl ir nebuvo pateikti operatyvaus tikrinimo metu, tačiau šie dokumentai tikrintojui buvo pateikti vėliau.
Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog buvo neteisėtai disponuojama tik dviem statinėmis alaus, kuris priskiriamas nedidelės alkoholio koncentracijos alkoholinių gėrimų kategorijai, ir konkretaus gamintojo legaliai pagaminto alaus produkcija. Be to, šio alaus įsigijimo kaina buvo 104 Eur, o jį pardavusi, pareiškėja būtų gavusi iš viso 160 Eur pajamų, todėl komercinė šio sandorio vertė labai maža. Mano, kad dėl šios priežasties nukrypta nuo protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, o formalus įstatyme numatytų sankcijų taikymas, neatsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir kitas aplinkybes, nėra laikomas pagrįstu ir teisingu.
Pareiškėja vertino, kad analogiškai nepagrįstai ir neteisingai buvo taikyta ekonominė sankcija už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 8 punkto pažeidimą, už kurį skirta 361 Eur bauda, t. y. sankcijoje numatytos baudos vidurkis (mediana). Bendrovės vertinimu, tai prieštarauja Nutarimo motyvams apie sunkinančių aplinkybių nebuvimą pareiškėjos veikoje bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių konstatavimą. Nors ši bauda yra apimama griežtesnės savo dydžiu baudos, tačiau atsakovė neteisingai nustatė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių reikšmę ir jų įtaką skiriant ekonominę sankciją.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad UAB „RAIM“ yra labai maža įmonė, joje dirba tik vienas samdomas darbuotojas – jos vadovas, Bendrovės pelnas nedidelis – 2020 metais siekė apie 700 Eur, o 2021 planuojamas pelnas buvo apie 2 000 Eur. Pažymėjo, jog pagrindinės įmonės pajamos gaunamos ne iš mažmeninės prekybos alumi, o iš (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai sumokėti 2 000 Eur baudą yra finansiškai sudėtinga. Įmonės vienintelis akcininkas ir jos vadovas R. A. augina tris nepilnamečius vaikus, vienas iš jų yra iš ankstesnės santuokos, jam teikiamas materialinis išlaikymas, o savaitgalius ir švenčių dienas praleidžia su tėvu. Bendrovės vadovo R. A. sutuoktinė nedirba, yra dekretinėse atostogose, kadangi šiuo metu laukiasi vaiko.
Pareiškėja pažymėjo, kad po kreipimosi į teismą, atsakovė nepagrįstai suvaržo jos teises, kadangi dėl ekonominės sankcijos įvykdymo termino sutrumpinimo pareiškėjos teisinė padėtis ženkliai bloginama. Atsakovė, turinti valdingus administracinio pobūdžio įgaliojimus, riboja pareiškėjos pasirinkimo teisę – laisvai kreiptis į teismą teisminės gynybos, t. y. nesikreipiant į teismą, pareiškėja ekonominę sankciją turi sumokėti per 20 mėnesių, o po kreipimosi į teismą – ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Toks Nutarimo reikalavimas turi būti pripažįstamas neteisėtu ir negalimu dėl pareiškėjos teisių kreiptis į teismą ribojimo dėl grėsmės ekonominės sankcijos vykdymo laikotarpio išdėstymo netaikymo ar jo sutrumpinimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu prašė atmesti UAB „RAIM“ skundą. Atsakovė nurodė, kad visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, kuriuo pripažino pareiškėją kalta padarius Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus bei pritaikė adekvačią, teisingą, proporcingą, individualizuotą nuobaudą – 2 000 Eur dydžio ekonominę sankciją.
Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad pareiškėjai ekonominės sankcijos buvo taikytos, nustačius, jog 2021 m. spalio 13 d., 9 val. 52 min. pareiškėjai priklausančio alaus baro, esančio (duomenys neskelbtini), alkoholinių prekių pardavimo ir sandėliavimo vieta nebuvo visiškai izoliuota nuo gyvenamųjų patalpų, nes iš alaus baro į gyvenamąsias patalpas galima patekti per duris, esančias tiesiai už prekystalio, o gyvenamosiose patalpose pareiškėja, neturėdama juridinę galią turinčių privalomų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, laikė dvi po 50 litrų talpos statines alaus „Gintarinė puta“, kurio stiprumas - 7,5 proc., pirkimo vertė 104 Eur.
Valstybinė mokesčių inspekcija kaip nepagrįstą vertino UAB „RAIM“ skundo argumentą, kad pareiškėja dokumentų neturėjo tik tikrinimo metu, nes tai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, užfiksuotų 2021 m. spalio 13 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1042-2851 ir prie jos pridėtuose dokumentuose, kuriuose nurodyta, kad alkoholio įsigijimo dokumentai buvo surašyti jau po operatyvaus patikrinimo. Atsakovė teigė, kad Bendrovės direktoriui R. A. gauti alaus įsigijimo dokumentus negalėjo būti sudėtinga bet kuriuo paros metu, kadangi jis yra susijęs su uždarosios akcinės bendrovės „Alaus purslai“ (toliau – ir UAB „Alaus purslai“), kurioje pirktas alus, direktoriumi giminystės ryšiais, t. y. UAB „Alaus purslai“ vadovauja jo tėvas S. A.. Be to, R. A. dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku ir į jo pareigas įeina prekių tiekimas ir dokumentų, įskaitant ir sąskaitas faktūras, išrašymas. Valstybinė mokesčių inspekcija pažymėjo, kad Bendrovės pagrindinė veikla yra mažmeninė prekyba alkoholio gaminiais. Tokia veikla licencijuojama, jai taikomi griežtesni reikalavimai, t. y. veikla privalo griežtai atitikti licencijoje numatytas sąlygas, turi būti paisoma Alkoholio kontrolės įstatymo apribojimų ir draudimų. Atsakovė kritiškai vertino pareiškėjos teiginius, kad reikiamų dokumentų negalėjo pateikti operatyvaus tikrinimo metu, kadangi jie visiškai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, nes alui, kuris buvo rastas UAB „RAIM“ direktoriaus gyvenamosiose patalpose, spintoje, tiesiai už durų, pro kurias patenkama iš už baro, dokumentų nebuvo išrašyta apskritai, t. y. pardavėjas nebuvo apskaitęs pardavimo, o Bendrovė, kaip pirkėja, nebuvo apskaičiusi jo įsigijimo. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, griežtai draudžiama laikyti neteisėtai įgytus (be įsigijimo dokumentų) alkoholio gaminius. Nors pareiškėja teigia, kad tai buvo mažareikšmis ir nedidelio masto pažeidimas, tačiau Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo prasme, neturi reikšmės koks alkoholio kiekis rastas, t. y. bet kokiam alkoholio kiekiui turi būti atitikties ir įsigijimo dokumentai, nes tai tiesiogiai susiję su galutinio vartotojo saugumu ir sveikata.
Valstybinė mokesčių inspekcija pažymėjo, kad, atsižvelgus į lengvinančias aplinkybes, UAB „RAIM“ už be dokumentų įsigytą ir laikytą alų paskyrė ženkliai nuo sankcijos vidurkio sumažintą 2 000 Eur baudą, o už tai, kad baro patalpos nėra izoliuotos nuo gyvenamųjų patalpų – paskyrė sankcijoje numatytą vidutinę 361 Eur baudą. Atsakovės nuomone, paskirta galutinė subendrinta 2 000 Eur bauda tinkamai individualizuota, t. y. atitinka įstatymo nuostatas, pažeidimo pavojingumą, mastą, teisingumo ir proporcingumo kriterijus, o švelnesnė nuobauda ne tik neatitiktų pažeidimo sunkumo, pobūdžio, pasekmių, bet ir nesukeltų pažeidėjai pasekmių, įstatymo leidėjų numatytų, siekiant įgyvendinti atsakomybės tikslus bei neatitiktų sąžiningos konkurencijos prekybos alkoholiniais gėrimais sektoriuje sampratos. Be to, atsakovė paaiškino, kad Bendrovės vadovo prašymu paskirtos baudos mokėjimas buvo išdėstytas 20 mėnesių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu taikyti ekonomines sankcijos už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus Nr. ĮP/2/2021/I/PAN už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą UAB „RAIM“ buvo skirta 2 000 Eur bauda ir, vadovaujantis šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota 100 litrų alaus, įrašyto į 2021 m. spalio 13 d. Daiktų paėmimo protokolą Nr. FR1045-10; už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 8 punkto pažeidimą UAB „RAIM“ paskirta 361 Eur bauda. Šias baudas subendrinus apėmimo būdu, UAB „RAIM“ buvo paskirta galutinė 2 000 Eur bauda su 100 litrų alaus konfiskavimu. Ši sankcija pareiškėjai skirta už tai, kad 2021 m. spalio 13 d. vykusio operatyvaus patikrinimo metu patikrinus UAB „RAIM“ priklausantį barą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad alkoholinių prekių pardavimo ir sandėliavimo vieta nėra visiškai izoliuota nuo gyvenamųjų patalpų – iš alaus baro į gyvenamąsias patalpas galima patekti per duris, esančias tiesiai už prekystalio, o gyvenamosiose patalpose rastos laikomos dvi po 50 litrų talpos statinės alaus „Gintarinė puta“ 7,5 procentų stiprumo, alaus vertė – 104 Eur, kurioms Bendrovė neturėjo ir nepateikė juridinę galią turinčių privalomų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Baigus patikrinimą, 2021 m. spalio 13 d. buvo surašyta Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1042-2851, Daiktų paėmimo protokolas Nr. FR1045-10, o 2021 m. spalio 20 d. – Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo protokolas Nr. FR1065-2.
Išanalizavus UAB „RAIM“ skundo turinį, daroma išvada, kad pareiškėja neginčijo Nutarimu konstatuotų teisės pažeidimų faktinių aplinkybių, skundu prašė paskirtas ekonomines sankcijas pakeisti į švelnesnes.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), atsižvelgdamas į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, savo praktikoje (žr. 2004 m. sausio 26 d. nutarimą) yra nurodęs, kad valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą teisinį reguliavimą. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas. Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus.
Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikoje parduodami, laikomi, gabenami kontrabandiniai, falsifikuoti alkoholio produktai, alkoholiniai gėrimai be specialių ženklų – banderolių, be nustatyta tvarka išduotos licencijos, taip pat alkoholio produktai, kurie neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių saugos ir kokybės reikalavimų ar kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais, konfiskuojami, vadovaujantis arba Administracinių nusižengimų kodeksu, arba Baudžiamuoju kodeksu. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 8 punktą, Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama mažmeninės prekybos vietose, kurios nėra visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu.
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Už alkoholio produktų, neatitinkančių Lietuvos Respublikoje galiojančių saugos ar kokybės reikalavimų, gaminimą ir pardavimą, žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importą, alkoholio produktų gaminimą, laikymą, gabenimą ir pardavimą neturint šiai veiklai atitinkamos licencijos, šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 7, 10 punktuose (jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės), šios dalies 4–6, 8, 9, 11 punktuose, 2 dalies 2, 3, 6, 8 punktuose (jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės), šios dalies 4, 5, 7, 9 punktuose, 5–11, 13 ir 15 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą, taip pat už savivaldybių tarybų nustatytų prekybos alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis ribojimų ar draudimų pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro bauda. Šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendžia, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, skirdama UAB „RAIM“ ekonominę sankciją už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 3 dalies 8 punkto pažeidimus, atsižvelgė į pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes, t. y. įvertino tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsižvelgusi į lengvinančias aplinkybes – padėjo institucijos tyrimo metu (teikė paaiškinimus), bendradarbiavo, Bendrovės vadovas pripažino padaręs pažeidimus ir gailėjosi, ir, subendrinusi bausmes, skyrė 2 000 Eur baudą.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotu Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojo atsakomybei už atitinkamus Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų reikalavimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje, faktą (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–1561/2010; 2008 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-159/2008 ir kt.). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–1561/2010). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, daryti prevencinį poveikį; pažeidėjas baudžiamas už tai, jog pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas dalyvavimo atitinkamoje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų; paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių pažeidimą, kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda (žr. pvz., 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje A556-572/2009).
UAB “RAIM” skunde teigė, kad paskirta sankcija pažeidė proporcingumo principą, paskirta 2 000 Eur bauda neproporcinga padaryto pažeidimo mastui, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, skiriant ekonominę sankciją neatsižvelgta į pažeidimo pobūdį, turėtą alkoholio kiekį ir jo rūšį, į pažeidimo pavojingumą ir jo pasekmes, pažeidimo dalyko mažareikšmiškumą.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr., pvz., 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio, todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Teismas sprendžia, kad taikant proporcingumo principą nagrinėjamo ginčo atveju, būtina atsižvelgti į alkoholio gaminių, kaip civilinės apyvartos objektų, specifiką. Alkoholio kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, o šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, kaip buvo minėta, nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus.
UAB “RAIM” yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtoja, todėl ji turi pareigą užtikrinti, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant griežtų Alkoholio kontrolės įstatymų reikalavimų.
Minėta, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktu draudžiama įmonėms laikyti alkoholio produktus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tokių produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Teisės taikymo požiūriu, šis draudimas yra formalus, jis nėra siejamas su pasekmėmis ar alkoholio laikymo tikslais, motyvais bei alkoholio valdymo faktu ar laikymo trukme, t. y. pakanka nustatyti minėtos normos dispozicijos draudimo nepaisymą.
Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėja operatyvaus patikrinimo metu 2021 m. spalio 13 d., 9 val. 52 min., nepateikė dviejų alaus „Gintarinė puta“ statinių juridinę galią turinčių privalomų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, šiuos dokumentus pareiškėja atsakovei pateikė vėliau. Bendrovės direktorius 2021 m. spalio 13 d. paaiškinime patvirtino, jog neturi šio alkoholio produkto įsigijimo dokumentų, nurodė, kad alus paimtas be savininko žinios ir būtų panaudotas savo reikmėms, o tęsdamas paaiškinimą, UAB „RAIM“ vadovas nurodė, kad alus paimtas po darbo valandų, gavus asmeninį užsakymą šventei, sąskaita alui būtų išrašyta 2021 m. spalio 13 d. ryte.
UAB „Alaus purslai“ PVM sąskaitos faktūros serija APS Nr. 1642 duomenys patvirtina, kad dviem alaus „Gintarinė puta“ statinėms dokumentai buvo išrašyti 2021 m. spalio 13 d., ir tai leidžia daryti išvadą, kad operatyvaus patikrinimo metu pareiškėja šio alkoholio produkto įsigijimo dokumentų neturėjo. Pareiškėjos argumentas, kad šios dvi alaus statinės buvo atsivežtos iš vakaro, nes kitos dienos ryte jas turėjo atsiimti klientas, todėl dokumentai ir nebuvo išrašyti, vertinamas kritiškai. Bylos duomenimis, Bendrovės vadovas R. A. dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku ir į jo pareigas įeina prekių tiekimas ir dokumentų t. y. ir sąskaitų faktūrų, išrašymas. Taigi, pareiškėjai, kaip licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojai, buvo žinoma, jog gabenti, įsigyti ir laikyti alkoholio gaminius be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų yra draudžiama, o nesilaikant šio draudimo, yra pažeidžiamos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos. Teismo vertinimu, Bendrovės vadovui R. A., dirbusiam (duomenys neskelbtini) vadybininku, neturėjo kilti sunkumų išrašant PVM sąskaitą faktūrą.
Teismas daro išvadą, kad atsakovė, įvertinusi padaryto pažeidimo mastą, padarymo aplinkybes ir Bendrovės atstovo paaiškinimus, pagrįstai nutarė už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą skirti pareiškėjai artimą minimaliai Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją 2 000 Eur baudą bei, vadovaujantis šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti 100 litrų alaus, įrašyto į 2021 m. spalio 13 d. Daiktų paėmimo protokolą Nr. FR1045-10.
Sprendžiant dėl pareiškėjai už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 8 punkto pažeidimą paskirtos Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos vidurkio dydžio baudos, daroma išvada, kad nors Valstybinė mokesčių inspekcija už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 8 punkto pažeidimą pareiškėjai skyrė baudos vidurkį, neįvertinusi pareiškėjos padarytą pažeidimą lengvinančių aplinkybių, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai paskirta netinkamai individualizuota, neadekvati ir neproporcinga nuobauda, be to, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę baudą, galutinę baudą paskiriant už sunkesnį pažeidimą paskirtą baudą, t. y. pareiškėjai palankiausiu būdu. Bendrovei sankcija paskirta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų ribose, todėl nėra pagrindo teigti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija neįvertino atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir skyrė per didelę baudą, tuo pažeisdama konstitucinį proporcingumo principą.
Teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, byloje taikytinų teisės aktų nuostatomis, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjai pagrįstai paskirta subendrinta 2 000 Eur bauda. Tokia bauda parinkta, atsižvelgus į byloje nustatytas Bendrovės atsakomybę lengvinančias bei kitas aplinkybes, taip laikantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatytų baudos skyrimo taisyklių. Nagrinėjant bylą aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad paskirta bauda pareiškėjai yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, nenustatyta. Minėta, kad alkoholio verslas yra licencijuojama veikla, kuri privalo būti vykdoma itin atsakingai. Dėl visuotinai žinomos alkoholio vartojimo daromos žalos žmogaus sveikatai, šeimai, visuomenei, valstybės dedamų pastangų mažinti alkoholio daromą žalą, atsižvelgus į aplinkybę, kad pareiškėjai priklausančiame alaus bare buvo laikomos dvi statinės po 50 litrų alaus, kurioms pareiškėja neturėjo juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, sprendžiama, kad tokio Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo nėra pagrindo pripažinti mažareikšmiu.
Be to, teismas sprendžia, kad UAB “RAIM” vadovo R. A. turtinė padėtis nėra reikšminga sprendžiant dėl UAB „RAIM“ paskirtos sankcijos dydžio, kadangi pareiškėjai bauda paskirta kaip ribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui. Teismas vertina, kad atsakovė, spręsdama sankcijos taikymo klausimą, atsižvelgė į Bendrovės finansinę situaciją ir paskirtos baudos mokėjimą išdėstė 20-ies mėnesių laikotarpiui.
Apibendrinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos priimtas Nutarimas pagrįstas ir teisėtas, priimtas, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surinktus įrodymus, tinkamai kvalifikavus pareiškėjos padarytus pažeidimus, o šiuo nutarimu paskirta 2000 Eur bauda proporcingumo principo nepažeidžia. Teismo vertinimu, Bendrovei paskirta ekonominė sankcija turi būti pakankamai svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimus padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims, veikiantiems mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimas srityje. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti UAB “RAIM” skundą.
Nutarimu pareiškėjai išaiškinta, kad jis per vieną mėnesį nuo Nutarimo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėja, nurodžiusi, kad atsakovė riboja jos pasirinkimo teisę – laisvai kreiptis į teismą teisminės gynybos, kadangi nesikreipus į teismą, pareiškėja ekonominę sankciją turi sumokėti per 20 mėnesių, o po kreipimosi į teismą – ne vėliau kaip per vieną mėnesį, todėl tokį Nutarimo reikalavimą prašė pripažinti neteisėtu.
Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime paaiškino, kad, patenkinus Bendrovės vadovo prašymą, atsižvelgus į pareiškėjos vadovo paaiškinimus, pateiktas pelno deklaracijas, patvirtinančias, kad Bendrovė pelno turėjo labai mažai, 2020 metais – 738 Eur, paskirtos baudos mokėjimas buvo išdėstytas 20 mėnesių. Atsakovė nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymas nereglamentuoja paskirtų baudų mokėjimo išdėstymo, todėl buvo pritaikytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, reglamentuojančios baudų išdėstymą iki dviejų metų laikotarpiui. Atsakovė tvirtino, kad baudos sumokėjimo terminas niekaip neapribojo pareiškėjos teisės skųsti Nutarimą, nepažeidė ir nepažeidžia kitų jos teisių.
Teismas sprendžia, kad Nutarime aiškiai nurodyta, jog Valstybinė mokesčių inspekcija, paskirtos baudos mokėjimą UAB „RAIM“ išdėsčius 20-ies mėnesių terminui, nustatė, jog bauda turi būti sumokėta iki 2023 m. liepos 10 d., nuo Nutarimo skirtą baudą įteikimo dienos mokant kas mėnesį po 100 Eur, o apskundus Nutarimą, paskirta bauda pradedama mokėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Teismas, kalbiniu požiūriu išanalizavęs Nutarimo tekstą, sprendžia, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėjos teisės pasinaudoti Nutarimo apskundimo teise nevaržė, pareiškėjai išaiškino, jog teismui netenkinus pareiškėjos skundo, paskirta bauda turi būti pradėta mokėti per vieną mėnesį nuo teismo priimto sprendimo išsiuntimo ar išdavimo dienos. Taigi, Nutarimo apskundimas teismui, niekaip nekeitė paskirtos baudos mokėjimo dalimis. Esant nurodytoms aplinkybės pareiškėjos reikalavimas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos Nutarimo dalį dėl baudos sumokėjimo termino atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
uždarosios akcinės bendrovės „RAIM“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.