Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato pareigūnas A. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2012 m. birželio 7 d., apie 8.25 val., A. M. prie Lietuvos Respublikos Seimo organizavo žmonių susirinkimą nesilaikydamas Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – ir Susirinkimų įstatymas) 19 straipsnyje numatytų susirinkimų organizatorių ir dalyvių bendrųjų pareigų, tai yra būdamas organizatorius nesilaikė šio įstatymo 9 straipsnio, tai yra nepateikė pranešimo apie susirinkimo organizavimą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo susirinkimo vedimo dienos, žmonių susirinkimą organizavo neturėdamas savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovo ar jo įgalioto atstovo išduoto nustatytos formos pažymėjimo dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, taip pat susirinkimą organizavo nesilaikydamas 75 metrų atstumo nuo Lietuvos Respublikos Seimo, taip pažeisdamas Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 4 dalį. A. M. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188⁷ straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu A. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo organizuoti du piketai. Vieną organizavo jis kaip politinės organizacijos „Tautos vienybės sąjunga“ atstovas, o kitą – jo pavaduotojas kaip visuomeninės organizacijos „Tautos ateities forumas“ atstovas. Piketas buvo organizuotas todėl, kad Seimo komisija rinkosi į posėdį dėl teisėjos N. V. imuniteto panaikinimo. Žmonės susirinko apie 7.30 – 7.40 val. Jis pats atvažiavo pavėlavęs. Buvo apie 18 žmonių. Jis juos savo iniciatyva padalino, kad būtų dvi grupės po 9 žmones. Jos stovėjo atskirai. Tačiau šalia dar buvo ir sustojusių pažiūrėti praeivių. Kartu su N. V. atvažiavo daug žmonių iš Kauno, kurie stovėjo prie Trečiųjų Seimo rūmų. Su jais jis neturi nieko bendro. Asmeniškai jo organizuoti žmonės stovėjo prie Mažvydo bibliotekos ir Pirmųjų rūmų, arčiau Gedimino prospekto, ant laiptelių. Nuo ten iki Seimo yra apie 150 m. Žmonių buvo tik 9. Vėliau N. V. šalininkai atėjo prie jų, tačiau atsistojo arčiau Seimo rūmų, lygiagrečiai Gedimino prospektui. Jis net bandė padėti policininkams sakydamas žmonėms, kad jie pasitrauktų. Už šių žmonių veiksmus jis negali atsakyti. Prašė bylą nutraukti.

A. M. įvykio aplinkybes ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškai (b. l. 10-11)

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Č. B. nurodė, kad dalyvavo tautos vienybės sąjungos organizuotame pikete prie Seimo rūmų, kuri vyko berods birželio 6 d. kartu buvo A. M., kiti asmenys. Iš viso buvo gal 8 ar 9 žmonės. A. M. buvo juos įspėjęs ir prašęs, kad nebūtų daugiau negu 9 žmonės, kad nesusilietų. Jie stovėjo prieš biblioteką ant laiptelių. Buvo dar ir praeivių, svetimų žmonių, bet jie visą laiką stengėsi pasitraukti atskirai. Po to atvažiavo, kiek jis pažįsta, V. žmonės. Jis nežino, kas juos kvietė. Jie stovėjo arčiau.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. Č. nurodė, kad datos tiksliai nepamena, galimai pavasarį, Tautos ateities forumo ir Tautos vienybės sąjungos nariai buvo susirinkę protestuoti prieš tai, kad N. V. bus atimta teisinė neliečiamybė. Juos kvietė A. M.. Jis žmonėms akcentavo, kad būtų ne daugiau nei 9 asmenų grupė. Tiek jų ir buvo. Jie stovėjo arčiau Mažvydo bibliotekos. Jei žmonės prie jų prieidavo, būdavo pasakyta eiti ir formuoti grupę toliau. Tai buvo daroma A. M. iniciatyva ir su jo žinia. Jis tuo nuolat domėjosi. Jiems taip pat buvo žinomas reikalavimas laikytis 75 metrų atstumo, todėl jie stovėjo atokiau, prie Mažvydo bibliotekos, ant laiptelių. Vėliau atėjo didelė grupė žmonių su plakatais, vėliavomis, kurie jungėsi prie jų grupės, tačiau jiems buvo sakoma, kad būtų formuojama kita grupė, kad leidimo mitingui nėra. Kai kurie žmonės, kurie nepriklausė Tautos ateities forumui ir Tautos vienybės sąjungai, to neklausė.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. L. nurodė, kad datos tiksliai nepamena, birželio pradžioje, apie 10.00 val. ji atvažiavo prie Seimo. Ten buvo žmonių atskiromis, padrikomis grupelėmis, jie vaikščiojo, bendravo tarpusavyje. Iš tautos vienybės sąjungos buvo 7-8 žmonės. Vėliau atsirado dar žmonių, jie atėjo nuo Seimo palaikyti V.. A. M. sakė žmonėms persiskirstyti, kad negalima stovėti vienoje vietoje. Jis nieko neorganizavo, o kaip tik bandė prasklaidyti, sakė neprovokuoti, pasitraukti į šoną.

Vaizdo įrašuose yra užfiksuota piketo eiga bei jame dalyvavę asmenys, jų buvimo vieta.

Policijos pareigūno G. L. 2012 m. birželio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012 m. birželio 7 d. 8.25 val. prie Lietuvos Respublikos Seimo buvo susirinkę apie 40 žmonių. Dalis stovėjo ties Nepriklausomybės aikštėje esančiais laipteliais, kitašalis nuo laiptelių palei Gedimino prospektą link Seimo rūmų (arčiau bei 75 m). A. M. nurodė, kad organizavo asmenis stovėti po 9, kad dalis asmenų yra „ne jo“.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą šių byloje surinktų faktinių duomenų, sprendžia, kad jie nepatvirtina, jog A. M. veikoje yra ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, o būtent, kad jis pažeidė Susirinkimų įstatymo 19, 9, 6 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Susirinkimų įstatymo 9 straipsnio nuostatos įpareigoja susirinkimų organizatorius informuoti apie organizuojamą susirinkimą savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovą ar jo įgaliotą atstovą raštišku pranešimu (pateikiamas ir jo nuorašas), kurį pasirašo ne mažiau kaip du asmenys, kad suderintų susirinkimo vietą, laiką ir sąlygas (2 dalis). Pranešimą apie susirinkimo organizavimą organizatorius arba jų atstovas paduoda ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo susirinkimo vedimo dienos (1 dalis). Jeigu susirinkimas organizuojamas savivaldybės tam paskirtoje nuolatinėje vietoje ar patalpoje ir nustatytu laiku, o susirinkimo dalyvių skaičius yra ribotas (iki 100 žmonių), apie susirinkimo organizavimą informuojamas savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas ar jo įgaliotas atstovas, tačiau raštiškas pranešimas nereikalingas. Nebūtina pranešti apie piketus, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 10 žmonių (4 dalis).

Kaip patvirtina A. M. paaiškinimai, liudytojų Č. B., S. Č., I. L. parodymai, A. M. organizavo piketą prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, tačiau tik ne daugiau nei 9 asmenims. Jo iniciatyva ir su jo žinia piketo eigoje buvo nuolat imamasi priemonių, kad prie piketo neprisijungtų daugiau asmenų. Šis piketas buvo organizuotas ir vyko prie Seimo rūmų priešais Mažvydo biblioteką ant laiptelių, kur atstumas iki Seimo yra didesnis nei 75 metrai. Šių asmenų nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti prie Seimo grupelėmis stovintys asmenys su plakatais. Vienoje iš žmonių grupelių, kurią sudaro apie 10 asmenų, stovi A. M.. Įraše matyti šios asmenų grupės tam tikras atskirumas, ji stovi ant laiptelių ir šalia jų priešais Mažvydo biblioteką. Minėtame įraše yra užfiksuoti ir kiti asmenys su įvairiais plakatais, kuriuose išdėstyti tam tikri šūkiai ir reikalavimai. Vizualiai matyti, kad dalis šių asmenų stovi arčiau nei 75 metrai iki Seimo rūmų. Tačiau duomenų, kurių pagrindu galima būtų neabejotinai spręsti, kad šių asmenų atvykimas ir buvimas prie Seimo buvo organizuotas A. M., vyko su jo žinia ir pritarimu, nėra. Byloje surinkti duomenys tam prieštarauja. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad apie tai piketo eigoje A. M. informavo ir policijos pareigūnus.

Asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei yra konstatuota jo kaltė (tyčia ar neatsargumas). Nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta duomenų, kad didesnės nei 10 asmenų žmonių grupės buvimas protokole nurodytoje vietoje ir nurodytu metu buvo sąlygotas kaltų, sąmoningų A. M. veiksmų, todėl pagrindo išvadai apie jo kaltais veiksmais padarytus Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies, 9 straipsnio, 19 straipsnio reikalavimų pažeidimus nėra.

Esant šioms aplinkybėms administracinio teisės pažeidimo byla yra nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti jo veikoje nesant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁷ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.