Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2015-05-18 · Civilinė byla Nr. 2-239-470/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-18
Bylos Nr.
2-239-470/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snaigė Juknevičienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
J. G.
Kategorijos
  • 4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-239-470/2015
Teismo proceso numeris 2-13-3-02821-2014-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 4.6.; 99.7.; 116.1. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 18 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovui adv. Vytautui Kucevičiui, atsakovei J. G., jos atstovei adv. Sigitai Černienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei J. G. dėl pažeistų savininko teisių gynimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-4), kurį vėliau tikslino (b. l. 68), prašydamas įpareigoti atsakovę J. G. įregistruoti VĮ Registrų centras Alytaus filiale nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikslintus kadastrinius matavimus pagal UAB „Dzūkijos valdos“ 2014-05-27 parengtą geodezinį šio žemės sklypo planą. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovais paaiškino, kad 2006-02-10 buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią jis ir jo dabar jau mirusi sutuoktinė O. S. padovanojo savo dukrai atsakovei J. G. (tuo metu S.) jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį 0,085 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniu šuliniu, esančius (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutarties sudarymo metu sklype taip pat buvo pastatytas, bet teisiškai neįregistruotas ūkinis pastatas, kurio statybai jis turėjo leidimą. Nurodo, kad šis pastatas yra įrengtas gyventi, jis jame gyvena, tačiau negali atlikti pastato teisinės registracijos, nes pastatas stovi ne jam, bet dukrai nuosavybės teise priklausančiame sklype. Jis savo lėšomis UAB „Dzūkijos valdos“ atliko žemės sklypo kadastrinių duomenų pasikeitimo kadastrinius matavimus, pagal kuriuos jau esamuose matavimuose įbraižė pasikeitimą – jam priklausantį ūkinį pastatą. Atsakovė atsisako įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo kadastrinių matavimų pasikeitusius duomenis, ir tai jam riboja jo valdymo teisę į ūkinį pastatą.

Atsakovė J. G. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Ji paaiškino, kad yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkė. Ieškovas be jos žinios ir be jos sutikimo, jai nedalyvaujant pasitelkė UAB „Dzūkijos valdos“, kuri atliko jos žemės sklypo geodezinius matavimus. Ji, būdama sklypo savininkė, tokių darbų neužsakė, sutarties su minėta bendrove nesudarė. Laiko, kad dėl to buvo nesilaikyta 2002-04-156 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, kurie numato, kad kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, užsakovu gali būti tik sklypo savininkas ar naudotojas. Užsakovė šiuo atveju galėjo būti tik ji, nes ji yra žemės sklypo savininkė. Jei ji sutiktų su parengtu planu, jai tektų už jo atlikimą apmokėti. Be to, pateiktas jos žemės sklypo planas neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi jame įbraižytas požeminis elektros kabelis, jungiantis gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, bet faktiškai jis nėra naudojamas, kadangi iš gyvenamojo namo į ieškovo ūkinį pastatą elektra netiekiama, ieškovas naudojasi nuo kaimyno ūkinio pastato atvestu elektros kabeliu.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo į ieškinį neteikė, atstovo į teismo posėdį neatsiuntė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. S. ir O. S. (mirusi) (duomenys neskelbtini) notarine dovanojimo sutartimi padovanojo dukteriai, šioje civilinėje byloje atsakovei J. G., 0,0853 ha žemės sklypą su 361,88 m² baigtu statyti gyvenamuoju namu ir šuliniu (duomenys neskelbtini) (b. l. 29, 30). Dovanojimo metu žemės sklypui buvo atlikti kadastriniai matavimai (b. l. 14). Ieškovas A. S. padovanotame dukteriai žemės sklype, turėdamas 1995-09-15 Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos jam išduotą leidimą, pasistatė ūkinį pastatą, kuriame šiuo metu faktiškai gyvena (b. l. 23). Po ūkinio pastato pastatymo nauji kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą neįrašyti. Siekdamas įregistruoti baigtą statybą bei atlikti ūkinio pastato teisinę registraciją, ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą, tačiau 2012-09-24 sprendimu jo prašymas buvo atmestas (b. l. 24). Vienu iš prašymo netenkinimo motyvų sprendime nurodyta tai, kad nepakeisti žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (atsakovei priklausantis sklypas) kadastro duomenys Nekilnojamo turto registre - sklype yra pastatytas ūkinis pastatas. Atsakovė, kuri yra sklypo savininkė, su prašymu įrašyti pasikeitusius kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą nesikreipė ir nesutinka, kad šie duomenys būtų įrašyti pagal ieškovo pateiktą kadastrinių matavimų planą.

Kiekvienam asmeniui svarbu, kad jo turimu turtu netrukdytų naudotis. Remiantis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Tuo pačiu metu toks asmuo, naudodamasis savo nuosavybe, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, t. y. siektinas toks nuosavybės teisės gynimo būdas, kuris nepažeidžiant proporcingumo principo užtikrintų abiejų šalių interesų apsaugą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, siekdamas įregistruoti nuosavybės teisę į statinį, to padaryti negali, kadangi jis nėra žemės sklypo, ant kurio pastatytas pastatas, savininkas. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2012-09-21 sprendimo atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto registrą, viena iš priežasčių nurodytas faktas, kad nėra pakeisti žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame yra ūkinis pastatas, kadastro duomenys (b. l. 24, punktas 2).

Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau - Kadastro įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Kadastro nuostatai), o žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – Registro įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau –Registro nuostatai). Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. To paties straipsnio 2 dalis nustato savininko pareigą kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo kadastro tvarkytojui pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Minėta, kad atsakovė J. G. neteikė prašymo VĮ Registrų centrui registruoti pasikeitusius dėl pastatyto jos žemės sklype naujo statinio – ūkinio pastato kadastro duomenis. Atsakovė taip pat atsisakė pasirašyti ieškovo iniciatyva atliktame žemės sklypo plane, vienu iš pagrindinių motyvų nurodydama tai, kad kadastriniai matavimai atlikti A. S. užsakymu ir jo interesais (b. l. 25, 26, 27, 28).

Siekiant įrašyti statinio, suformuoto pagal Kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama kadastro duomenų byla ir dokumentai, nurodyti Kadastro nuostatų 84¹.2 punkte. Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Kaip matyti iš bylos rašytinių dokumentų, ieškovas A. S. nėra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas ar naudotojas, vadinasi, teikti prašymo nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl pasikeitusių duomenų įrašymo į registrą negali. Akivaizdu, kad negalėdamas įregistruoti statinio – ūkinio pastato nekilnojamojo turto registre kaip savo nuosavybes dėl to, kad pasikeitę kadastro duomenys neįrašyti į registrą, ieškovas patiria savininko teisių suvaržymą.

Ieškovo iniciatyva ir lėšomis buvo atlikti žemės sklypo, priklausančio ieškovei J. G., kadastriniai matavimai, kuriuose užfiksuotas pasikeitimas lyginant su esamais duomenimis – įbraižytas ūkinis pastatas (b. l. -12, 17). Pagal Kadastro įstatymo 11 str. 7 dalį matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juos patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Tačiau nepaisant tokio teisinio reglamentavimo atsakovei negali būti keliama pareiga registruoti būtent tos įmonės, kuri atliko kadastrinius matavimus pagal ieškovo užsakymą, duomenis, nes ji turi teisę šia įmone nepasitikėti. Dėl šios priežasties atsakovė įpareigotina atlikti kadastrinių matavimų duomenų pakeitimo įrašą nekilnojamojo turto registre ne pagal ieškovo reikalaujamos įmonės atliktus kadastrinius matavimus, bet laisva savo nuožiūra pagal pasirinktos įmonės atliktus matavimus, nustatant tokiai prievolei protingą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie sklypo išorines ribas yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, jų derinti iš naujo su kaimyninių sklypų savininkais nereikia, o esamą faktinę situaciją (įregistruotus duomenis) keičia tik faktas, kad sklype pastatytas ieškovui priklausantis statinys - ūkinis pastas, atsakovei nustatytai prievolei dėl duomenų privalomo įregistravimo nustatytinas 3 mėnesių terminas.

Ieškovas byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, sumokėdamas valstybei 144 Lt žyminio mokesčio, šias išlaidas pagrindė pateikdamas mokėjimo kvitą (b. l. 5). Jo reikalavimas iš esmės patenkintas pilna apimtimi, todėl išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo A. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikslintus kadastrinių matavimų duomenis, kuriuose būtų įrašyta informacija apie statinį – ūkinį pastatą.

Priteisti iš atsakovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 41,70 EUR (keturiasdešimt vieną eurą 70 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Snaigė Juknevičienė