- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- e2YT-2285-1021/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00316-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- V. L., VĮ,,Turto bankas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. L. bei VĮ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
P. V. L. (toliau –pareiškėjas) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. L. mirties (duomenys neskelbtini)., jo palikimą faktiniu valdymu priėmė motina A. L., mirusi (duomenys neskelbtini)
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) dieną. Paskutinė jo gyvenamoji vieta buvo Vilkaviškio rajono savivaldybė, Bartninkai. Mirus G. L. liko palikimas: 1,4000 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Bartninkų k.v., Šilbalių k., Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas registro Nr. (duomenys neskelbtini). G. L. gyveno kartu su motina A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) G. L. mirus, jo palikimą priėmė motina, faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti, tačiau įstatymų nustatytu laiku nepadavė notaro biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) G. L. tėvas K. L., a.k(duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini). A. L. palikimą priėmė sūnus V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) paduodamas pareiškimą apie palikimo priėmimą Vilkaviškio rajono 2-jam notaro biurui. Jo tėvas V. L. mirė (duomenys neskelbtini). V. L. palikimą priėmė jo vaikai: pareiškėjas V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir duktė V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) Kadangi A. L. nepadavė pareiškimo notaro biurui apie 2001 m. gruodžio 26 dieną mirusio sūnaus G. L. palikimo priėmimą, negalima gauti paveldėjimo teisės liudijimą į G. L. palikimą - 1,4000 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Bartninkų k.v., esantį Š. k., Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Nekilnojamojo turto registre įregistruotą registro Nr. (duomenys neskelbtini). Kitaip nėra galimybės įrodyti, kad (duomenys neskelbtini) mirusio G. L. palikimą priėmė motina A. L. faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti, todėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą teisme (CPK 444 str. 2 d. 8 p.) l.) (e.b. l. 1-3).
Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepimo nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepime dėl pareiškimo neprieštaravo, prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra (e. b. l. 18-19).
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, patvirtino jame nurodytus faktus, bei į teismo klausimus paaiškino, kad nežinantis žemės atsiėmimo aplinkybių, dokumentus tvarkė močiutė. G. L. jo tėvo V. L. brolis, dėdė. G. L. mirties metu gyveno B. pas mamą A. L. sodyboje dviese. G. L. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo, savo vardu namų neturėjo. Namas priklausė močiutei A. L.. Žemė buvo prosenelių T., močiutės tėvų, atkelta iš B.. Močiutė davė žemę G., kaip sūnui. Dar buvo be šitos žemės ir močiutės vardu 3 ha. 1,4 ha žemė yra Š. kaime, močiutės-Bartninkuose. Žemę atsikėlė apie 2000 m., dėdė turėjo būti gyvas. Dėdė turėjo asmeninius daiktus - drabužius, lovą, viskas liko močiutei. Dėdė buvo ligotas fiziškai, žemės nedirbo. Turėjo laikrodį, grandinėlę, liko močiutei. Tos žemės dėdė ir močiutė nedirbo, leido naudotis kitam asmeniui. Jis gali patvirtinti, kad tas sklypas buvo jau dėdei gyvam esant, nes jis sakė, kad leido naudotis. Atsimenantis, kad jo tėtė vežiojo močiutę tvarkyti dokumentų, kai dėdė buvo jau miręs.
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad anksčiau dirbusi žemėtvarkoje. Pareiškimas galėjo būti parašytas iki 1994 m, o jis tvarkomas kai atėjo eilė. Tą žemę būdavo atmatuoja, ja naudojasi, o dokumentų tvarkymas vyksta po to. Galėjo būti žemė pamatuota, o nuosavybės teisė atkurta 2003 m. Buvo turtinė teisė atkurti žemę, ir ji buvo įgyvendinta po mirusiojo G. L. mirties. Jo vardu buvo pareiškimas, pažyma, kad gali atkurti nuosavybę, o tvarkymas jau buvo po jo mirties. Jeigu ne jo vardu būtų pareiškimas, jo vardu žemės nuosavybės po jo mirties negalėję būtų atkurti. Pirma matuoja, po to tvarko dokumentus. Po jo mirties jo vardu pareiškimo negalėjo paduoti, nes jau buvo seniai pasibaigę terminai jų padavimo. Močiutės vardu negalėjo atkurti, nes sūnaus vardu buvo pradėta.
Pareiškėjo prašymu teismo posėdyje taip pat buvo apklausti liudytojai D. K. ir E. K..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.).
Pareiškėjo pateiktu rašytiniu įrodymu – mirties įrašu nustatyta, kad G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) d. (e.b. l. 5). Gimimo įrašu nustatyta, kad G. L. motina buvo A. L., tėvas buvo K. L. (e.b. l. 6). VĮ ,,Registrų centras“ pažyma nustatyta, kad G. L. nuo 1994 m. lapkričio 22 d. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu B., Vilkaviškio r. sav. (e. b. l. 7). VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis G. L. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 1,4 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, adresu Š. k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., nuo 2003-09-15 apskrities viršininko sprendimu (b. l. 10-11). Mirties liudijimu nustatyta, kad G. L. motina A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Mirties liudijimu nustatyta, kad G. L. tėvas K. L. jau buvo miręs anksčiau (duomenys neskelbtini) (b. l.13). Notaro liudijimu nustatyta, kad dėl mirusiosios A. L. palikimo priėmimo pareiškimą padavė V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2006 m. gegužės 15 d., paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas (e. b. l. 15). Gimimo liudijimu nustatyta, kad pareiškėjas V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus ( e. b. l. 16). Mirties liudijimu nustatyta, kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktu A. L. turėjo teisę paveldėti savo sūnaus turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visą jų turtą. Ji palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasi į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdamas faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.) Pareiškėjo pareiškimu, bei paaiškinimu teismo posėdžio metu, pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, nustatyta, kad A. L. gyveno kartu su palikėju sūnumi G. L. dviese, kitų įpėdinių nebuvo, jai liko visi jam priklausę daiktai, laikrodis, grandinėlė, lova, spinta ir kiti asmeniniai daiktai, bei ji tvarkė po jo mirties žemės atkūrimo dokumentus, įgyvendino palikėjo turtinę teisę. Šiais aktyviais veiksmais ji po savo sūnaus mirties išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, šiuos veiksmus atlikdamas per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Nėra jokių duomenų, kad kiti asmenys palikimą būtų priėmę pas notarą, ar kreipdamiesi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, bei šiuo metu į jį nepretenduoja
Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog A. L. po savo sūnaus G. L. mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl A. L. faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo sūnaus mirties.
Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas, jis pagrįstas ir įrodytas paminėtais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis), nors A. L. turtą yra priėmęs pareiškėjo tėvas V. L., kurio turtą savo ruožtu priėmęs pareiškėjas. Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos sumoje 3,47 Eur neviršija minimalią 5 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nauja redakcija nuo 2020-01-13).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., palikimą priėmė jo motina A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti byloje dalyvavusiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.