Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-02 · Administracinė byla Nr. A-525-2789-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-02
Bylos Nr.
A-525-2789-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02985-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
Trečiasis asmuo
UAB „Aldimika“, uždarajai akcinei bendrovei „Aldmika“, N. M., R. M.
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Povilas Juzikis, Linas Jakas
Kategorijos
  • 13.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525-2789/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02985-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 13.1; 13.3; 13.5; 13.6; 74 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Linui Jakui,atsakovo atstovei D. S.,trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Aldimika“ atstovei A. B. M.,trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Povilui Juzikiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Aldmika“, N. M., R. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. J. skundu (b.l. 1–8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. (7.9)-2D-11480 (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti Inspekciją surašyti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Aldmika“ savavališkos statybos aktą ir imtis veiksmų, susijusių su neteisėtos statybos padarinių šalinimu, taip pat susijusių su gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trečiajame aukšte esančiose bendrojo naudojimo patalpose, plane pažymėtose 32-25, 31-30 ir 31-31, trečiųjų suinteresuotų asmenų N. M. ir R. M. vykdomomis savavališkomis statybomis.

Nurodė, kad UAB „Aldmika“ bendrojo naudojimo patalpose, plane pažymėtose 31-25, atliko rekonstrukcijos darbus, kuriems buvo reikalinga turėti statybos leidimą, todėl Inspekcija privalėjo surašyti savavališkos statybos aktą ir imtis veiksmų, susijusių su neteisėtos statybos padarinių pašalinimu. Be to, Inspekcija neturėjo jokio pagrindo sustabdyti administracinę procedūrą, todėl nepagrįstai nesiėmė veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo patalpose trečiųjų suinteresuotųjų asmenų N. M. ir R. M. vykdomomis savavališkomis statybomis. Teigė, jog Inspekcija, remdamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. D1-555 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2009 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) nuostatomis, privalėjo surašyti UAB „Aldmika“ savavališkos statybos aktą ir imtis veiksmų, susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimu. Atsižvelgdama į Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, 23 straipsnio 1 dalį, pabrėžė, jog atliekant statinio ar jo dalies rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbus, statybos leidimas yra privalomas. Remdamasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. N756-1572/2009), atsižvelgdama į 2010 m. balandžio 14 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei Inspekcijos 2010 m. rugpjūčio 24 d. faktinių duomenų patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes, patvirtinančias UAB „Aldmika“ atliktų statybos darbų pobūdį, pabrėžė, jog atliktais statybos darbais UAB „Aldmika“ sukūrė naują jam nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų ir bendrojo naudojimo patalpų, plane pažymėtų 31-25, kokybę, pakeitė bendrojo naudojimo patalpų dalies paskirtį iš bendrojo naudojimo koridoriaus į negyvenamąsias patalpas ir tokiu būdu atliko rekonstrukcijos darbus, kurie ne tik neturėjo pareiškėjos sutikimo, bet ir statybos leidimo. UAB „Aldmika“, atlikdamas rekonstrukcijos darbus be jos sutikimo ir neturėdamas statybos leidimo, pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau – ir STR „Statybos leidimas) 2, 2.1 ir 2.2 punktų nuostatas. Todėl Inspekcija po 2010 m. rugpjūčio 24 d. faktinių duomenų patikrinimo, remdamasi Statybos įstatymo 28 straipsniu bei Reglamento 26.2 ir 26.3 punktų nuostatomis, privalėjo UAB „Aldmika“ surašyti savavališkos statybos aktą bei administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nedelsiant imtis kitų Statybos įstatymo 28 straipsnyje bei Reglamente nurodytų veiksmų, įskaitant pareikalavimą per nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius arba kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas toks sprendimas. Inspekcija, neatlikdama nurodytų veiksmų, pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 1, 4, 6 dalių, 28 straipsnio, Reglamento 26.2, 26.3, 41.1 ir 41.2. punktų nuostatas. Be to, skundžiamu Sprendimu Inspekcija pareiškėjos 2009 m. lapkričio 9 d. nurodytų aplinkybių nagrinėjimo procedūrą sustabdė, motyvuodama tuo, kad Vilniau miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1136-643/2010 pagal N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ ieškinį pareiškėjai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį ir nurodė, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1136-643/2010 dalykas yra trečiųjų suinteresuotųjų asmenų N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ ieškinys pareiškėjai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo prašoma atidalyti bendrojo naudojimo patalpas pagal ieškovų pasiūlytą projektą, o Inspekcijos atliekamos administracinės procedūros dalykas yra trečiųjų suinteresuotųjų asmenų N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ atliktų statybos darbų teisėtumo klausimas ir priemonės šių veiksmų padariniams pašalinti. Todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1136-643/2010 dalykas neturi nieko bendro su atsakovo sustabdyta administracine procedūra. Pabrėžė, kad Inspekcija, tokiu būdu sustabdydama administracinę procedūrą, sudaro teisinę galimybę tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims įteisinti savavališkai atliktus rekonstrukcijos darbus ir tokiu būdu išvengti teisinės atsakomybės. Tokia situacija yra nesuderinama su Inspekcijos tikslais, kurie nustatyti Statybos įstatymo 27 ir 28 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintuose Inspekcijos nuostatuose.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į skundą (b.l. 50–53) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Inspekcijos kompetencijai nuo 2010 m. sausio 1 d. priskirtos apskričių viršininkų administracijų iki 2009 m. gruodžio 31 d. vykdytos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijos. Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus pareigūnai, iš anksto raštu informavę UAB „Aldmika“ ir N. M., 2010 m. sausio 7 d., 2010 m. sausio 21 d. ir 2010 m. vasario 4 d. nuvyko apžiūrėti bendro naudojimo patalpose vykdomų statybos darbų, tačiau į patalpas nepateko, pažeidžiant Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 10 punkto reikalavimus. Todėl už tokios teisės normos nevykdymą buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai N. M. ir UAB „Aldmika“ direktorei. Inspekcija 2010 m. vasario 12 d. raštais Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui perdavė nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas, o teismas 2010 m. kovo 23 d. nutarimu UAB „Aldmika“ direktorei nutarė skirti administracinę nuobaudą – 1 000 Lt. Inspekcija 2010 m. rugpjūčio 24 d. patikrino UAB „Aldmika“ priklausančiose patalpose ir bendro naudojimo patalpose atliktus statybos darbus, tai buvo užfiksuota 2010 m. rugpjūčio 24 d. faktinių duomenų patikrinimo akte. Inspekcija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir STR „Statinio statybos rūšys) 14 punkto nuostatas bei patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Sprendime konstatavo, kad UAB „Aldmika“ priklausančiose patalpose atlikti statybos darbai yra statinio paprastasis remontas. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Aldmika“ priklausančių negyvenamųjų patalpų paskirtis liko nepakeista. Tuo tarpu pareiškėjos nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis nagrinėjamu atveju netaikytina, nes šia nutartimi suformuota praktika, kai negyvenamųjų patalpų paskirtis pakeičiama į gyvenamųjų patalpų paskirtį (prie buto buvo prijungta pusrūsio patalpų dalis, kuri Nekilnojamojo turto registre įvardinta kaip kambarys ir yra gyvenamosios paskirties). Pažymėjo, jog UAB „Aldmika“ priklausančių patalpų paskirtis nepasikeitė, jos išliko negyvenamosios paskirties, o pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, statinio paprastojo remonto darbams statybos leidimas neprivalomas. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnį ir pabrėžė, jog bendro naudojimo patalpose atliktiems statybos darbams reikalingas bendraturčių sutikimas, bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1136-643/2010 pagal ieškovų N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ ieškinį atsakovei A. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi ir teigė, jog pagrįstai Sprendimu sustabdė administracinę procedūrą pagal pareiškėjos A. J. 2009 m. lapkričio 4 d. pareiškimą dėl neteisėtų statybų. Nurodė, kad yra gavusi UAB „Aldmika“ skundą dėl pareiškėjos vykdytų statybos darbų bendro naudojimo patalpose. Inspekcija atliko duomenų patikrinimą vietoje ir surašė 2010 m. rugsėjo 27 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą, kuriame nustatyta, kad pareiškėjai priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlikti statybos darbai yra statinio paprastasis remontas. Tokiems darbams atlikti reikalingas bendraturčių sutikimas, kurio pareiškėja neturi. Pabrėžė, jog pati pareiškėja vykdė statybos darbus, pažeisdama teisės aktų reikalavimus.

Tretieji suinteresuoti asmenys N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ atsiliepimu į skundą (b.l. 84–91) prašė administracinę bylą nutraukti, nes pareiškėja praleido skundo padavimo terminą, o tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėja šio termino nepraleido, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė jų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teigė, kad pareiškėja sąmoningai siekia vilkinti bendratučių ginčo sprendimo klausimus, nors būtent šių klausimų sprendimas yra esminis – akivaizdu, kad bendraturčiai skirtingai aiškina jų tariamų teisių ir pareigų į bendrąją dalinę nuosavybę turinį, dėl šio dalyko ginčas nagrinėjamas ir teisme, todėl tik tokį ginčą išsprendus galima būtų spręsti dėl visų kitų pareiškėjos reikalavimų, taip pat ir dėl vykdytų remonto darbų teisėtumo. Nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu praleidusi jo padavimo terminą, nes apie aplinkybes, kad pagal jos skundą nėra priimtas joks sprendimas, ji žinojo ar turėjo galimybę sužinoti iš karto po to, kai baigėsi jos skundo nagrinėjimo terminas, nes ji negavo jokio atsakymo pasibaigus skundo nagrinėjimo terminui, o įstatymas nustato pakankamai ilgą dviejų mėnesių terminą tokioms pažeistoms teisėms ginti. Todėl terminas buvo praleistas dėl pačios pareiškėjos nepagrįsto ir nepateisinamo neveikimo, o ji skunde jo ir neprašė atnaujinti, todėl ši administracinė byla turėtų būti nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 d. 6 p.). Atsižvelgdamas į STR „Statinio statybos rūšys“ nuostatas (6.2, 6.3, 6.5, 9, 13, 14.6, 14.7 p.), Statybos įstatymo 2 straipsnio 19 – 21 dalis, sutiko su inspekcijos išvada, jog visi jų vykdyti remonto darbai priskiriami paprastojo remonto darbams. Be to, pati pareiškėja teismui pateikė 2010 m. balandžio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, kad visi tariamai savavališki statybos darbai yra bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo darbai, kuriuos vykdant buvo pertvarkyta bendrojo naudojimo patalpos 31-25 pertvara, taip pat atlikti kiti bendrojo naudojimo patalpos apdailos atnaujinimo darbai ir individualių, tik trečiųjų asmenų reikmėms skirtų, inžinerinių sistemų tvarkymo darbai. Tuo tarpu pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, paprastajam remontui atlikti statybos leidimas nereikalingas. Jokių įrodymų, kad šie darbai gali būti priskiriami rekonstrukcijos darbams, pareiškėja nepateikė. Remdamasis CK nuostatomis (4.75 – 4.85, 4.103 str.), teigia, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad bendraturčiai, vykdydami jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų paprastąjį remontą be pareiškėjos sutikimo, pažeidė CK nustatytą tvarką, už tokį pažeidimą gali kilti tik civilinės teisinės pasekmės, susijusios tik su bendratučių bendrojo naudojimo objektų naudojimo ar valdymo tvarkos pažeidimais, bet ne su statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu. Be to, pareiškėja sąmoningai nutyli savo skunde aplinkybes, kad dėl jos 2010 m. lapkričio 4 d. nurodytų aplinkybių tuometinis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas jau yra priėmęs atitinkamą sprendimą pagal analogišką pareiškėjos 2009 m. liepos 8 d. skundą, o pareiškėjos 2009 m. lapkričio 4 d. skundas yra tik pakartotinis, grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir 2009 m. liepos 8 d. skundas. Išnagrinėjus tokį pareiškėjos skundą, pateiktas atsakymas raštu, kuriame kaip ir šioje byloje ginčijamame Sprendime buvo nurodyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys vykdo paprastojo remonto darbus, bet ne rekonstrukciją, tokiems darbams statybos leidimas nereikalingas ir pareiškėja gali kreiptis to paties CK 4.75 straipsnio pagrindu į teismą dėl nesutarimų dėl bendrojo naudojimo patalpų valdymo, naudojimo ar disponavimo. Pareiškėja tokio sprendimo net neginčijo, o, matyt praleidusi terminą dėl tokio sprendimo ginčijimo teisme, pakartotinai tuo pačiu pagrindu kreipėsi į statybos valstybinę priežiūrą vykdančias institucijas ir, dar kartą pakartotinai užklaususi tik 2010 m. rugsėjo 22 d., 2010 m. rugsėjo 27 d. gavo analogišką atsakymą, kad trečiųjų asmenų vykdyti statybos darbai yra paprastasis remontas. Pabrėžė, jog šiuo metu yra suėjęs skundų dėl statybos valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų sprendimų, kuriais nustatyta, kad trečiųjų asmenų vykdomi statybos darbai yra priskiriami paprastajam remontui, terminas, todėl naikinti ir pakartotinio Sprendimo, kuriame nustatytos tos pačios aplinkybės, kaip ir ankstesniame rašte, kuris nebuvo skundžiamas ir nebegali būti skundžiamas, nėra jokio teisinio pagrindo. Nurodė, kad pati patalpų bendraturtė A. J., neturėdama kitų bendraturčių sutikimo, 2008 metais pradėjo vykdyti jai priklausančių patalpų remontą ir gyvenamojo namo pagrindimų konstrukcijų pertvarkymą (rekonstrukciją), kurio metu pertvarkė gyvenamojo namo inžinerinę sistemą, nuvesdama vamzdžius į savo patalpas per bendrojo naudojimo patalpas, ir pagrindinėje namo konstrukcijoje – kapitalinėje laiptinės sienoje atvėrė angą bei įsirengė atskirą įėjimą į savo patalpas, o būtent šie statybos darbai yra priskiriami rekonstrukcijai (Statybos įstatymo 2 str. 18 d.). Pažymėjo, jog pareiškėja iš esmės net nesistengia įrodinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų atliktų statybos darbų priskyrimo statybos rūšiai „rekonstrukcija“ fakto, o remiasi tik kitos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. N756-1572/2009 duomenimis bei šioje byloje 2009 m. spalio 23 d. priimtoje nutartyje pateikta bylos faktinių aplinkybių vertinimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse suformuluotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės turi precedento galią tik tose bylose, kurių ratio decidendi sutampa. tuo tarpu šios ir nurodytosios bylų aplinkybės akivaizdžiai skiriasi, nes nurodytoje byloje teismas rekonstrukcijos faktą vertino pagal tai, jog naujas nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas, buvo remiamasi Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, buvo parengtos kadastro bylos, iš kurių matyti, kad yra pakeista prijungtos patalpos paskirtis, padidėjo patalpų plotas ir panašiai, o nagrinėjamu atveju aplinkybės yra kitokios.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 20 d. sprendimu (b.l. 145–149) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nustatė, jog Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2010 m. rugsėjo 22 d. prašymą, jai pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad skyriaus pareigūnai 2010 m. rugpjūčio 24 d. patikrino UAB „Aldmika“ priklausančiose patalpose ir bendro naudojimo patalpose atliktus statybos darbus, surašė 2010 m. rugpjūčio 24 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atliktiems darbams statybos leidimas nereikalingas. Bendro naudojimo patalpose atliktiems statybos darbams reikalingas bendraturčių sutikimas. Vadovaujantis CK 4.75 straipsniu, bendros dalinės nuosavybės objektas valdomas bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1136-643/2010 pagal ieškovų N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ ieškinį atsakovei A. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl Inspekcija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjos 2009 m. lapkričio 4 d. pareiškime nurodytų aplinkybių, susijusių su minėtais statybos darbais, nagrinėjimo procedūrą sustabdė. Pareiškėja 2009 m. liepos 8 d. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Vilniaus AVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, kuriame nurodė, kad atvykusi į jai nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastebėjo, kad bendro naudojimo patalpose (koridoriuje), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose jai ir tretiesiems asmenims UAB „Aldmika“, N. M. ir R. M., vykdomi statybos darbai, t. y. išgriautos sienos į bendro naudojimo patalpas, ardomos nišos, įrenginėjami elektros, dujų įvadai, ruošiamasi įrengti sanitarinį mazgą. Darbai vykdomi nesuderinus su pareiškėja. Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. (100)11.55-1283 (toliau – ir Raštas) konstatavo, kad vandens vidaus tinklų remontas ir elektros įvado keitimo darbai vykdomi pagal išduotas technines sąlygas, o bendro naudojimo patalpose yra demontuotos nelaikančiosios pertvaros. Tokiems darbams atlikti statybos leidimas nereikalingas. Konstatuota, kad šie darbai atliekami UAB „Aldmika“, N. M. ir R. M., neturint bendraturtės A. J. sutikimo. Pažymėjo, kad byloje duomenų, jog šis atsakymas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais būtų panaikintas, pripažintas negaliojančiu, nėra. Be to, pareiškėjos atstovas Inspekcijai 2009 m. lapkričio 4 d. pateikė pareiškimą dėl neteisėtų statybų, kuriame nurodė, kad toliau yra vykdomi statybos darbai, t. y. statomos pertvaros, panaudojant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias bendro naudojimo patalpas, yra plečiamas tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Aldmika“, N. M. ir R. M. priklausančių negyvenamųjų patalpų plotas, bendro naudojimo patalpose yra įrenginėjami elektros bei dujų įvadai, vedžiojami vandentiekio bei nuotekų vamzdynai, įrenginėjamos rakinamos durys ir prašė patikrinti, ar trečiųjų asmenų vykdyti statybos darbai atitinka teisės aktų reikalavimus. Inspekcija 2010 m. rugpjūčio 24 d. patikrino UAB „Aldmika“ priklausančiose patalpose ir bendro naudojimo patalpose atliktus statybos darbus ir surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad tikrinimo metu nustatė, kad bendrojo naudojimo patalpa, plane pažymėta indeksu 31-25, atitverta dviem pertvarom, vienoje pertvaroje įstatytos durys. Bendro naudojimo patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 31-25, suformuotas įėjimo holas, kurio išmatavimai 2.40 x 1.40 (3,36 m²), taip suformuotas sanitarinis mazgas su dušo kabina, matmenys 2,38 x 1,4 / 3,33 m. Bendro naudojimo patalpoje sumontuotas dujinio šildymo katilas, elektros paskirstymo skydelis. Inspekcija 2010 m. rugsėjo 27 d. taip pat surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK-644, nes gavo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Aldmika“ skundą dėl pareiškėjos vykdytų statybos darbų bendro naudojimo patalpose. Inspekcija, atlikusi duomenų patikrinimą vietoje, nustatė kad pareiškėjai priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlikti statybos darbai yra statinio paprastasis remontas, tokiems darbams statybos leidimas neprivalomas, reikalingas bendratučių sutikimas. Bylos duomenimis, ginčo nagrinėjimo metu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą nagrinėja Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, remdamasis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, STR „Statinio statybos rūšys“ 14 punktu, CK 4.75 straipsniu, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, padarė išvadą, kad Inspekcija Sprendimu pagrįstai sustabdė administracinę procedūrą pagal pareiškėjos 2009 m. lapkričio 4 d. pareiškimą dėl neteisėtų statybų, nes Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1136-643/2010 pagal ieškovų N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ ieškinį atsakovei A. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Inspekcija teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi nurodytomis teisės aktų nuostatomis, konstatavo, kad UAB „Aldmika“ priklausančiose patalpose atlikti statybos darbai yra statinio paprastasis remontas. Kadangi UAB „Aldmika“ priklausančių negyvenamųjų patalpų paskirtis liko nepakeista, pareiškėjos nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis nagrinėjamu atveju netaikytina, nes nagrinėjamos bylos nėra tapačios bylos aplinkybėms, nustatytoms minėtoje teismo nutartyje. Pažymėjo, kad pagal bylos medžiagą, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Aldmika“ priklausančių patalpų paskirtis nepasikeitė, jos išliko negyvenamosios paskirties. Konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam teisės aktui, Inspekcija tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priimdama Sprendimą neviršijo jai teisės aktais nustatytos kompetencijos, todėl naikinti Sprendimą pagal ABTĮ 89 straipsnį ir įpareigoti atsakovą surašyti UAB „Aldmika“ savavališkos statybos aktą ir imtis veiksmų, susijusių su neteisėtos statybos padarinių šalinimu, taip pat susijusių su gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trečiajame aukšte esančiose bendrojo naudojimo patalpose, plane pažymėtose 32-25, 31-30 ir 31-31, trečiųjų suinteresuotų asmenų N. M. ir R. M. vykdomomis savavališkomis statybomis, skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Sprendimu nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ir jos teisėti interesai.

Šalies argumentai

Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja į teismą kreipėsi nepraleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino, nes Sprendimas buvo priimtas 2010 m. rugsėjo 27 d., o pareiškėja į teismą su skundu dėl jo panaikinimo kreipėsi 2010 m. spalio 26 d., t. y. per įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą.

III.

Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (b.l. 155–163), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie papildomi apeliacinio skundo argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės visai nepasisakė dėl pareiškėjos teiginio, jog bendrojo naudojimo patalpose buvo atlikti rekonstrukcijos darbai, iš esmės nepateikdamas jokių tokią jo poziciją patvirtinančių argumentų. Pažymi, jog esminiai su tuo susiję jos skundo argumentai buvo paremti ne tuo, kad atliktais statybos darbais UAB „Aldmika“ pakeitė savo negyvenamųjų patalpų paskirtį, o tuo, kad atliktais statybos darbais buvo iš esmės pertvarkytos bendrojo naudojimo patalpos.

2. Pabrėžia, jog Sprendimas turėtų būti panaikintas, kadangi teisinėje valstybėje negali būti toleruojama tokia situacija, kai dalis bendratučių gali savavališkai atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendraturčiais jiems priklausančias patalpas, tokiu būdu paneigiant kitų bendratučių teisę į bendrąją dalinę nuosavybę. Be to, negali būti toleruojama ir tokia pozicija, kai savavališkų statybų klausimo nagrinėjimas stabdomas iki tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla, pradėta, siekiant įteisinti savavališką bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų atsidalijimą.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys N. M., R. M., UAB „Aldmika“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 167–173) prašo nutraukti administracinę bylą, kadangi pareiškėja praleido įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą, o tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad toks terminas nėra praleistas, skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 174–177) prašo apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinimas iš dalies.

Pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėja ginčija atsakovo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, kuriuo, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, paaiškėjus, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1136-643/2010 pagal ieškovų N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ ieškinį atsakovei A. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, sustabdytas pareiškėjos skundo dėl savavališkos statybos tyrimas.

Kolegija sprendžia, kad toks administracinės procedūros dėl pareiškėjos skundo tyrimo sustabdymas yra nepagrįstas.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis numato galimybę stabdyti administracinę procedūrą tik tais atvejais, kai skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja atsakovui 2009m. lapkričio 4d., pateikė pareiškimą dėl jos manymu savavališkos statybos. Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamas ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Konstatuotina, kad teisme nėra sprendžiamas ginčas dėl savavališkos statybos, t.y. dėl pareiškėjos 2009m. lapkričio 4d. pareiškime iškelto klausimo, todėl atsakovas administracinę procedūrą dėl pareiškėjos 2009m. lapkričio 4d. pareiškimo sustabdė nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir pareiškėjos skundas tenkintinas, atsakovo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimas naikintinas.

Vertinant antrąjį pareiškėjos reikalavimą – t.y. reikalavimą įpareigoti atsakovą surašyti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Aldmika“ savavališkos statybos aktą ir imtis veiksmų, susijusių su neteisėtos statybos padarinių šalinimu, taip pat susijusių su gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trečiajame aukšte esančiose bendrojo naudojimo patalpose, plane pažymėtose 32-25, 31-30 ir 31-31, trečiųjų suinteresuotų asmenų N. M. ir R. M. vykdomomis savavališkomis statybomis, pažymėtina, kad valstybės institucija, į kurios kompetenciją patenka pareiškėjos prašomi atlikti veiksmai, yra atsakovas. Nagrinėjamoje ginčo situacijoje atsakovas savo funkcijos nėra iki galo įvykdęs ir pareiškėjos skundo nėra ištyręs bei dėl jo nėra priėmęs galutinio sprendimo. Teismas a priori, iki kol kilusio ginčo neišspręs atsakovas, neturi pagrindo pasisakyti dėl ginčo esmės, todėl pareiškėjos reikalavimas šioje dalyje gali būti tenkinamas tik iš dalies, t.y. atsakovas įpareigotinas teisės aktų nustatyta tvarka iš esmės išnagrinėti pareiškėjos skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą pakeisti. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. (7.9)-2D-11480 panaikinti ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka iš esmės išnagrinėti pareiškėjos A. J. 2009 m. lapkričio 4 d. skundą.

Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas