Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, susipažinęs su D. R. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014-07-03 gautas D. R. skundas, kuriame prašoma: 1) pripažinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2013-11-12 įsakymą Nr. 1P-1564 neteisėtu; 2) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodo, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi jo atžvilgiu 2013-10-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo baigtas tik 2014-05-14 priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tik galutinai išsprendus klausimą dėl ikiteisminio tyrimo baigties, jis galėjo realizuoti savo teisę į teisminę gynybą ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius skundžiamo įsakymo neteisėtumą. Neišsprendus ikiteisminio tyrimo baigties klausimo, nebūtų galėjęs tinkamai apginti savo pažeistų teisių, pateikti įrodymų dėl jam daryto emocinio ir psichologinio spaudimo. Mano, kad skundo pateikimo terminą praleido dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl egzistuoja pagrindas terminą atnaujinti. Taip pat pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl termino atnaujinimo ir teigia, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo pareiškėjo valios. Šiuo atveju pareiškėjas apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo informuotas 2013-10-17 jam įteikus pranešimą apie įtarimą. Pasikeitus pareiškėjo atstovams, pareiškėjas 2013-10-22 prokuratūrai įteikė prašymą dėl informacijos apie atliktus tyrimo veiksmus ikiteisminiame tyrime, pakartotinai 2014-01-14 teikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuris 2014-02-04 nutarimu buvo tenkintas nustačius, kad nėra BK 229 str. numatyto būtinojo nusikalstamos veikos požymio – didelės žalos. Vėliau pareiškėjas teikė skundus dėl nutarimo motyvų, ir, kaip minėta, ikiteisminis tyrimas galutinai nutrauktas tik 2014-05-14. Pareiškėjas visą laiką veikė aktyviai, siekė apginti savo pažeistas teises dėl be pagrindo jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo. Nesibaigus ikiteisminiam tyrimui, ginčijamo įsakymo neteisėtumo bei neleistinos atsakovo įtakos pareiškėjo valios susiformavimui įrodinėjimas būtų buvęs pernelyg apsunkintas.

Prašymas atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą netenkinamas, skundą priimti atsisakoma.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 str. 1 d. nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 2 d., prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (2012-11-28 nutartis adm. byloje Nr. AS520-845/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Kalbant apie procesinių terminų skaičiavimo pradžią, pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjai negali laukti neribotą laiką iki kreipimosi į teismą. Jie privalo įrodyti tam tikrą apdairumą ir nedelsdami pateikti skundą. Iš tiesų viena veiksmingiausių asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, teisinės gynybos priemonių yra operatyvus teisminio proceso dėl pažeistų teisių atkūrimo inicijavimas. Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Kitų termino praleidimo priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios, jis nenurodė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p. nustatyta, kad teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Kadangi prašymas atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą netenkinamas, pareiškėjo skundą atsisakoma priimti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p., 149 str.,

nutaria:

Pareiškėjo D. R. prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą netenkinti.

Atsisakyti priimti D. R. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti D. R..

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.