- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-08
- Bylos Nr.
- A5.-2212-957/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01677-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- R. S.
- Advokatai
- Virginija Pilipavičienė
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S. (R. S.), jo atstovei advokatei Virginijai Pilipavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „G.Š.S.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovui (direktoriui) R. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S., būdamas UAB „G.Š.S.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi 2018 m. balandžio 14 d. leido N. V. ir Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiui G. A. V. dirbti tvarkytojais (duomenys neskelbtini) esančiame objekte, esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, taip pat A. J. nuo 2018 m. balandžio 18 d. leido dirbti valymo įrenginių operatoriaus pareigose, o M. S. nuo 2018 m. kovo 24 d. – klientų aptarnavimo operatorės pareigose nesudarius rašytinių darbo sutarčių, ir taip leido šiems asmenims dirbti nelegalų darbą taip, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. apklausiamas teismo posėdyje kaltės nepripažino ir parodė, kad yra UAB „G.Š.S.“ vadovas. 2018 m. balandžio mėnesį jis ir buvo atsakingas už asmenų priėmimą į darbą. A. J. žino, jis buvo priimtas, po to pats paprašė, kad jį atleistų. M. S. irgi priimta, Sodrai apie šiuos asmenis buvo pranešta. Su N. V. jis iš anksto tarėsi, kad (duomenys neskelbtini) esančiame objekte atliks darbus ir paskui buvo žodinis susitarimas, kad N. V. jam (R. S.) pateiks subrangos sutartį, individualios veiklos pažymą ir sąskaitą faktūrą, bet ji nepateikė, be to, dar ir visas įmonės inventorius liko pas ją, ji nieko negrąžino. Su N. V. jis tarėsi kelios dienos iki 2018 m. balandžio 14 d. ir tarėsi ne jis pats, o M. S., bet jam tai buvo žinoma. Tarėsi dėl konkretaus darbo Metalo gatvėje, jų įmonė buvo gavusi užsakymą. Tai dienai daugiau darbuotojų įmonėje nebuvo. Tarėsi tik dėl jos vienos įdarbinimo, dėl jos vyro nesitarė. Tarėsi kolegė. Jis susipažinęs su byla, matė byloje SMS žinutes. Ten susirašinėjo M. S., jis jų neskaitė. Sutarė su N., kad ji atvyks valyti, pastaroji atvyko pas jį į Karaliaučiaus gatvę, jis davė reikalingą inventorių, buvo kalbėta, kad atliks darbus, pateiks jam reikiamus dokumentus. N. atvyko su vyru. Jie visi kartu važiavo į (duomenys neskelbtini). Ten išsikrovė, N. paliko, o jį N. vyras parvežė į miestą ir pusiaukelėje paliko, jis galvojo, kad vyras grįžo namo. N. po darbo parašė, kad baigė darbą ir inventorių grąžins kitą dieną. Jie su N. buvo sudarę žodinį susitarimą, pirmą kartą taip buvo. Jis norėjo sudaryti subrangos susitarimą su N., bet paskui ji neatsiliepė. Pas juos buvo žodinė sutartis, paskui nespėjo sudaryti normalios sutarties. Ji ten dirbo vieną dieną. Dėl A. J. Sodrai buvo pranešta balandžio mėnesį ir jis buvo įdarbintas. Su juo buvo sudaryta sutartis, nepamena, kurią dieną. Su M. S. sudaryta sutartis 2018 m. kovo 21 d. ir Sodra informuota. Iki 2018 m. balandžio 14 d. įmonė neturėjo sudariusi subrangos sutarčių su fiziniais asmenimis. Šiai dienai irgi nėra, nes kol kas neturi užsakymų. N. ir G. V. asmenines apsaugos priemones jis išdavė. Davė reikalingus įrankius objekto valymui. Buvo išduoti prailgintuvai, šluostės, kempinėlės, dulkių siurblys, kiti smulkūs įrenginiai, pirštinės, respiratoriai. Jis neskaičiavo, kiek buvo pirštinių, dėžutėje jų buvo daug. Asmenims jis vietoje, Metalo gatvėje, išaiškino, kaip dirbti su cheminėmis medžiagomis. Tuo metu toje vietoje buvo jis ir N., o jos vyras buvo gal lauke, nepamena tiksliai. Įmonės atstovė mergina buvo, bet ji buvo kabinete. Su juo už valymo darbus Metalo gatvėje atsikaitė vėliau. Su N. jis neatsiskaitė, nes ji nepateikė dokumentų, pasisavino inventorių ir jo negrąžino. N. dirbo su įmonės inventoriumi, nes jie taip susitarė, visi darbuotojai taip pas juos dirba. Ji buvo vienkartinė darbuotoja. Į (duomenys neskelbtini) vyko su N. nuosavu automobiliu. Su N. nebuvo kalbėta dėl nuolatinio darbo, buvo kalbėta tik dėl vienkartinio darbo. Iki 2018 m. balandžio 14 d. turėjo užsakymų, juos atliko įmonės darbuotojai. Nėra pareikštų kaltinimų, dėl kitų nelegalaus darbo atvejų iki 2018 m. balandžio 14 d.
Šalies argumentai
V. J. skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) buvo tvarkytas objektas, kurį tvarkė asmenys, neįforminti įmonėje (vardu N.). Gulbinų kvartale plauti langai, už ką buvo gautas atlygis grynais į rankas. 2018 m. balandžio 12 d. buvo plauti langai (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, antrą plovimo etapą atliko A., kuris tuo metu buvo neįformintas. Yra ir kitų objektų, didelė dalis kurių daroma už grynus pinigus, iš kurių nėra mokami mokesčiai. Žmonės apgaudinėjami ir nemokami pinigai už darbą (b. l. 5).
V. J. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad jis yra UAB „G.Š.S.“ darbų vadovas. Įmonė užsiima valymo paslaugomis. Jo žiniomis N. su savo vyru dirbo (duomenys neskelbtini), valė ofisą 2 aukšte. Dirbo šių metų balandžio 14 d. Dirbančios nematė, bet žino, kad dirbo, kadangi įmonės vadovas R. S. paskambino ir pasakė, kad yra nuvežti į objektą N. ir jos vyras. V. J. žiniomis, ji daugiau nedirbo, nes vadovas su ja neatsiskaitė. Jo žiniomis, A. J. atliko valymo darbus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Nuo bokštelio plovė langus nuo 2018 m. balandžio 13 iki 17 d. Bokštelis priklauso „G.“ įmonei. Dirbančio nematė, kad dirba, pranešė R. S.. Visa darbo įranga duota N. priklauso R. S. asmeniškai. Į objektą (duomenys neskelbtini) kartu su N. ir jos vyru važiavo pats R. S.. R. turėjo N. ir jos vyrui aprodyti patalpas ir nurodyti tikslias darbo funkcijas. Tokių asmenų jis nedarbina, nes sutaupo ant mokesčių mokėjimo ir atsiskaito vokeliais (b. l. 6).
N. V. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad ji iš M. D. (pavardė bylos nagrinėjimo metu – S.) gavo pasiūlymą padirbėti ir išbandyti naują darbą (sutvarkyti naują ofisą (duomenys neskelbtini) UAB „T.“) Darbą turėjo atlikti balandžio 14 d., pradėti nuo 08.00 val. ryto. Atvažiavo prie M. namo Karaliaučiaus g. 5B ir R. S. pakrovė N. V. automobilį valymo priemonėmis. Atvyko į vietą apie 11.00 val. ir dirbo iki 16.00 val. Jie žadėjo tą pačią dieną sumokėti 100 Eur į rankas. R. neatvažiavo, instrumentų nepaėmė atgal ir nesumokėjo. Sako kreiptis pas M. Su R. važiuojant į (duomenys neskelbtini) kalbėjo, jeigu patiks šis darbas, jis įdarbins vyrą ir ją. Dirbo kartu su savo vyru G. A. V.. Nei pinigų, nei darbo negavo (b. l. 7).
Motyvuojamoji dalis
R. S. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad R. S. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą visiškai įrodyta.
Teismui nekyla abejonių, kad R. S. 2018 m. balandžio 14 d. leido N. V. ir G. A. V. dirbti tvarkytojais (duomenys neskelbtini) esančiame objekte, esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą.
Pažymėtina, kad R. S. 2018 m. balandžio 14 d. buvo UAB „G.Š.S.“ direktoriumi. Šį faktą patvirtino pats R. S., liudytoja M. S., taip pat liudytojas V. J.. Taigi būtent R. S. 2018 m. balandžio 14 d. buvo atsakingas už asmenų įdarbinimą įmonėje UAB „G.Š.S.“. Byloje iš esmės nekyla ginčo dėl to, kad N. V. ir G. A. V. dirbo tvarkytojais (duomenys neskelbtini) esančiame objekte. Tai patvirtino tiek N. V. ir G. A. V., tiek liudytoja M. S., kurie iš esmės visi teigė, kad N. V. ir G. A. V. minėtame objekte dirbo nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių ir nepranešus apie jų įdarbinimą VSDFV. Be to, iš VSDFV informacinės sistemos pažymos matyti, kad nei N. V., nei G.A. V. šioje įmonėje nebuvo įdarbinti, t. y. VSDFV nebuvo pranešta apie tokių asmenų įdarbinimą (b. l. 16).
Pirmiau nurodytų aplinkybių iš esmės neneigė pats R. S., kuris apklausiamas teisme tvirtino, kad apie G. A. V. įdarbinimą apskritai kalbos nebuvo, šis asmuo dirbo jam nežinant, tiesiog norėdamas padėti savo sutuoktinei, o pastarojo sutuoktinės N. V. jis neįdarbino ir nesiruošė įdarbinti įmonėje, o ši turėjo dirbti savarankiškai, pagal jos turimą individualios veiklos liudijimą, t. y. turėjo dirbti sutartą vienkartinį darbą, kuriam, jo manymu, nereikia darbo sutarties. Kitaip tariant, R. S. ir jo atstovės teigimu, N. V. dirbo protokole nurodytame objekte, nesant darbo sutarties požymių, todėl R. S. nekilo pareiga su ja sudaryti darbo sutartį ir pranešti VSDFV apie jos įdarbinimą, kartu negali kilti ir atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Vis tik tokius R. S. ir jo atstovės argumentus teismas pripažįsta nepagrįstais, todėl juos atmeta, kaip paneigtus kitų byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma.
DK 42 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). DK 34 straipsnyje apibrėžti esminiai darbo sutarties požymiai, t. y. darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje N. V. ir G. A. V. 2018 m. balandžio 14 d. patalpose, (duomenys neskelbtini) dirbo tvarkytojų darbą, esant darbo sutarties su UAB „G.Š.S.“ požymiams.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančio susirašinėjimo el. paštu bei mokėjimo pavedimo matyti, kad šių patalpų valymą užsakė įmonė UAB „T.“ būtent įmonėje UAB „G.Š.S.“, kurios vadovas buvo R. S., be to UAB „T.“ apmokėjo už šią paslaugą. Be to, matyti, kad valyti buvo atvykę du vyrai ir moteris, kas atitinka objektyvią situaciją ir N. V. bei G. A. V. parodymų turinį (b. l. 17-20). Taigi, užsakymą R. S. gavo ne asmeniškai, o kaip įmonės UAB „G.Š.S.“ vadovas, be to, būtent įmonė gavo apmokėjimą už valymo paslaugas.
Tiek N. V., tiek G. A. V. apklausiami teisme parodė, kad dėl šio darbo N. V. tarėsi susirašinėdamos telefonu su R. S. drauge ir bendradarbe M. S. ir tarėsi dėl jų abiejų įdarbinimo, vėliau abu dirbo (duomenys neskelbtini), objekte (duomenys neskelbtini), nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties, o darbas iš esmės buvo nevienkartinio pobūdžio. Antai N. V. apklausiama teisme parodė, kad jokios darbo sutarties jie nesudarinėjo, nebuvo kalbos nei su M. S., nei su R. S. apie jokias rangos, subrangos sutartis, važiuojant į darbą, R. S. labai daug žadėjo, sakė labai gerai, kad moka anglų kalbą, galima bus priimti užsieniečių užsakymus, pradžioje siūlė 60 Eur uždarbį už objekto sutvarkymą, tačiau jiems užtrukus jau siūlė 100 Eur. G. A. V. teismo posėdyje parodė, kad darbo sutarties jie nesudarinėjo, R. S. sakė, kad to nereikia, tai tik bandomasis darbas, kad pažiūrėti, kaip jiems sekasi. Pradžioje jis pasakė, kad sumokės 100 eurų už tą bandymą, jei patiks darbas, galės pasirašyti sutartį. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti, kad šiuo atveju buvo kalba ne tik apie N. V., bet ir apie jos sutuoktinio darbą objekte ir įdarbinimą įmonėje UAB „G.Š.S.“ ateityje. Apie tai, kad turėjo būti įdarbinti abu asmenys (N. V. ir G. A. V.) leidžia spręsti ne tik N. V. parodymai, tačiau juos patvirtinantys jos sutuoktinio parodymai, taip pat R. S. jiems suteiktų darbo įrankių ir medžiagų kiekiai, kurie objektyviai skirti ne vienam asmeniui. Be to, tokios aplinkybės matyti ir iš N. V. bei M. S. telefoninio susirašinėjimo (b. l. 12-15), kurio autentiškumą patvirtino teisme tiek N. V., tiek ir M. S.. Iš šio susirašinėjimo turinio matyti, kad buvo kalbama apie darbą ne vienai N. V., bet ir jos vyrui, kadangi paklausus „Mes dviese jeigu?“, atsakyta, kad gali būti darbas ne viename objekte, pavyzdžiui siūlomas darbas N. V. viename, o jos vyrui kitame objekte (pvz.: „gali būti, kad tavo ten, o tu kitame.“). Be to, nurodoma, kad iš esmės darbas nevienkartinio pobūdžio „Ir taip visokio darbo turime“ (b. l. 12-15). Tokie minėtų asmenų parodymai leidžia spręsti, jog buvo kalbama ne apie vienkartinį darbą, o apskritai apie darbą įmonėje. Šiame kontekste pažymėtina, jog faktas, kad įmonės darbo funkcijos (valymas, tvarkymas) vykdomos vis skirtinguose objektuose, nesudaro pagrindo vertinti tokį darbą kaip vienkartinį.
Teismas pažymi, kad nekyla abejonių, jog M. S. derybų ir tarimosi dėl darbo su N. V. aplinkybės buvo žinomos ir R. S., kuris ir neneigė, kad žinojo, jog buvo siūloma dirbti N. V., be to, jis pats važiavo su minėtais asmenimis į darbo vietą, davė jiems darbui reikalingą įrangą, aiškino kaip ir kokį darbą atlikti. Būtent tokius faktus nurodė apklausiami N. V., G. A. V. bei pats R. S.. Kitaip tariant, atliekami darbai buvo tam tikros specialybės, o jiems buvo būtina tam tikra kvalifikacija, kurios iki R. S. atlikto apmokymo nei N. V., nei G. A. V. neturėjo. Būtent tai apklausiami teisme parodė N. V. ir G. A. V., kurie iš esmės patvirtino ir tai, kad darbus stengėsi atlikti taip, kaip nurodė R. S.. Taigi, tiek N. V., tiek G. A. V. pakluso R. S. nurodytai darbo tvarkai.
Taigi, šiuo atveju byloje pakankamai įrodymų, kad N. V. ir G. A. V. susitarė su R. S. dėl darbo būtent įmonėje UAB „G.Š.S.“, o šio darbo pobūdis buvo ne vienkartinis ir realiai minėti asmenys dirbo šį darbą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Tai, kad minimas darbas buvo atlygintinas, patvirtino tiek N. V. bei G. A. V. parodymai apie tai, kad jiems buvo žadamas pradžioje 60 Eur, o vėliau R. S. žadėjo sumokėti 100 Eur atlyginimą, tiek ir sąskaita – faktūra GŠS Nr. 41 bei UAB „T.“ pavedimo kopija, iš kurios matyti, kad būtent už N. V. ir G. A. V. atliktą darbą įmonei UAB „G.Š.S.“ buvo apmokėta 200 Eur (b. l. 20, 27).
Taigi, pirmiau išdėstyti įrodymai bei jais nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad R. S., būdamas UAB „G.Š.S.“ direktoriumi, 2018 m. balandžio 14 d. leido N. V. ir Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiui G. A. V. dirbti tvarkytojais (duomenys neskelbtini) esančiame objekte, esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą ir taip pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. leido minėtiems asmenims dirbti nelegalų darbą, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos.
Pažymėtina, kad R. S. iš esmės leido dirbti nelegalų dabą ir A. J., kuriam leido nuo 2018 m. balandžio 18 d. dirbti valymo įrenginių operatoriaus pareigose, bei M. S., kuriai leido nuo 2018 m. kovo 24 d. dirbti klientų aptarnavimo operatorės pareigose. Tokia išvada darytina įvertinus faktinę bylos situaciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad abu šie asmenys dirbo įmonėje. Antai V. J., apklausiamas teisme, parodė, kad abu šie asmenys realiai dirbo įmonėje. Be to, iš 2018 m. birželio 14 d. nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad buvo susisiekta su A. J., kuris patvirtino, kad dirba legaliai įmonėje UAB „G.Š.S.“, jokių pretenzijų neturi. Šiame kontekste teismas pažymi, kad išties, apie šių asmenų įdarbinimą buvo pranešta VSDFV (b. l. 16). Vis tik pastebėtina, kad pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taigi, darbdavys, leisdamas pradėti asmeniui dirbti, privalo įgyvendinti abu Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, o vieno iš jų įgyvendinimas nėra pakankamas. Pastebėtina, kad iš byloje esančių sutarčių, sudarytų su A. J. ir M. S., matyti, jog jos pateiktos nepasirašytos sutarties šalių. Pažymėtina, kad sutartis įgyja teisinę galią tik ją pasirašius. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, todėl R. S. neturėjo teisės leisti minėtiems asmenims dirbti įmonėje, kadangi nebuvo įgyvendinti visi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai. Nepaisant to, R. S. leido šiems asmenims dirbti, o to pakanka nelegalaus darbo faktui konstatuoti (ANK 95 straipsnio 1 dalis). Situacijos nekeičia ir tai, kad pasak R. S. ir M. S., A. J. vengė pasirašyti darbo sutartį. Pažymėtina, kad tokiu atveju R. S. turėjo neleisti minėtam asmeniu dirbti iki nebus pasirašyta darbo sutartis. Tuo tarpu aplinkybė, kad R. S. pateikė teismo posėdyje jau pasirašytą darbo sutartį su M. S., nekeičia jo veikos kvalifikavimo, tačiau gali būti vertinama palankiai R. S. individualizuojant nuobaudą.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų visuma nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad protokole nurodytu laiku R. S. leido nelegaliai dirbti pirmiau nurodytiems asmenims, todėl jo veika Institucijos protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Dėl R. S. skirtinos nuobaudos
Skirdamas administracinę nuobaudą R. S., teismas laikydamasis ANK 34 straipsnio 1 dalies reikalavimų, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį: padarytas nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, asmenys nelegaliai dirbo gana neilgai, t. y. vieną dieną apie 5 valandas, ant darbo sutarčių nebuvo parašų, tačiau nė vienas iš šių darbuotojų priekaištų neturėjo, o apie juos VSDFV buvo informuota, vis tik šis pažeidimas truko ilgiau. Pažymėtina, kad R. S. padarytas administracinis nusižengimas pažeidžia asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai, be to, turi įtakos mokesčių surinkimui. Taip pat įvertinami veiką padariusio asmens kaltės forma ir rūšis (pažeidimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), įvertinama ir R. S. asmenybė – gana jauno amžiaus, dirbantis, turintis nedidelę vadovavimo įmonei patirtį, pateiktais duomenimis gauna nedideles pajamas (b. l. 65-66), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 68), turi įsiskolinimų pagal vykdomuosius raštus, turi du nepilnamečius vaikus, tačiau duomenų, kad teiktų jiems išlaikymą, byloje nepateikta, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nebaustas administracine tvarka, Institucijos atstovas duomenų apie nuobaudas nesurinko.
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas neturi pagrindo pripažinti R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo sunkią turtinę padėtį (ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ANK 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė galėtų būti nustatoma tuo atveju, kai asmuo patį nusižengimą padarė dėl to, kad jo turtinė padėtis sunki. Šiuo atveju bylos medžiaga nesudaro pagrindo daryti tokią išvadą. Pažymėtina, kad pats R. S. apskritai nepripažino padaręs nusižengimą, taigi jis pats nenurodė, kad nelegaliai leido dirbti asmenims dėl sunkios jo paties turtinės padėties. Pažymėtina, kad išties R. S. turtinė padėtis nėra labai gera, ką iš dalies patvirtina ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 61). Vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia situacija nulemta išskirtinai paties R. S. veiksmų, t. y. jo anksčiau padarytų teisei priešingų veikų bei gyvenimo poelgių, nulėmusių įsiskolinimus, tuo tarpu veikos padarymo metu jis gavo darbo užmokestį, t. y. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, darbo užmokestis nustatytas jo paties, kaip įmonės vadovo. Be to, jis jauno amžiaus, darbingas ir dirbantis, kas leidžia spręsti, kad jo turtinė padėtis nėra beviltiška. Taigi nėra teisinio pagrindo nustatyti ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Kartu pažymėtina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog R. S. nėra išskirtinai neigiama asmenybė, duomenų apie nusistovėjusias jo antivisuomenines nuostatas byloje nesurinkta. Institucijos atstovas nurodo, kad jis neteikia išlaikymo savo vaikams pagal teismo sprendimą, tačiau byloje tai patvirtinančių įrodymų nepateikta, kaip ir nėra pateikta duomenų apie tai, kad jis tokį išlaikymą teiktų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. S. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinės nuobauda – bauda, nustatant jos dydį artimą minimaliam.
Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti R. S. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, nuobaudą. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatytą tvarką, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju R. S. atstovės nurodomos aplinkybės, kad jos atstovaujamasis darbuotojus N. V. ir G. A. V. įdarbino trumpam laikotarpiui, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, kad A. J. ir M. S. sutartyse buvo tik formalus pažeidimas, jos nepasirašytos, nors apie jų įdarbinimą laiku pranešta, šioje situacijoje nelaikytinos išskirtinėmis ir apibūdinančiomis R. S. ar jo padarytą veiką kaip išskirtinai nepavojingus ir leidžiančiomis taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tokiomis aplinkybėmis negali būti pripažinta ir tai, kad R. S. yra jauno amžiaus, neilgai vadovaujantis įmonei, turi du vaikus, kuriems turi teikti išlaikymą pagal teismo sprendimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad jo jaunas ir darbingas amžius rodo, kad jis anksčiau ar vėliau turės galimybę sumokėti nuobaudą, sankcijos ribose, juo labiau, kad jis objektyviai ir dirba, be to, kad turės galimybę dėti tam realias pastangas teismo sprendimui įvykdyti. Tuo tarpu vien tas faktas, kad jis turi pagal teismo sprendimą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, savaime nepatvirtina to, kad jis objektyviai tokį išlaikymą teikia, kadangi tokių duomenų byloje nepateikta. Teismas pažymi, kad pastarosios aplinkybės šiuo atveju įvertintos skiriant jam nuobaudą sankcijos ribose ir nustatant ją artimą minimaliai, taigi jos nelaikytinos leidžiančiomis taikyti R. S. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį.
Vis tik pirmiau paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą išdėstyti R. S. paskirtos baudos mokėjimą vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant jį kas mėnesį mokėti po aštuoniasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt eurocentų, pirmą įmoką sumokant per penkiolika dienų po nutarimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 95 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 505 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
R. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio ir penkiasdešimties eurų (1050 Eur) dydžio baudą.
R. S. paskirtos vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų (1050 Eur) dydžio baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant po aštuoniasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt euro centų (87,5 Eur), pirmą įmoką sumokant per penkiolika dienų po nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti per teismo nustatytą terminą, teismo nustatytu periodiškumu.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18088947884 ir įmokos kodą - 1001.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).