Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-10-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2212-957/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-10-08
Bylos Nr.
A5.-2212-957/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01677-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
R. S.
Advokatai
Virginija Pilipavičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-2212-957/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01677-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. spalio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,vertėjaujant Katerinai Chvatovai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S. (R. S.), jo atstovei advokatei Virginijai Pilipavičienei,

institucijos, surašiusios protokolą, atstovui Justui Valaskevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „G.Š.S.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovui (direktoriui) R. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S., būdamas UAB „G.Š.S.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi 2018 m. balandžio 14 d. leido N. V. ir Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiui G. A. V. dirbti tvarkytojais (duomenys neskelbtini) esančiame objekte, esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, taip pat A. J. nuo 2018 m. balandžio 18 d. leido dirbti valymo įrenginių operatoriaus pareigose, o M. S. nuo 2018 m. kovo 24 d. – klientų aptarnavimo operatorės pareigose nesudarius rašytinių darbo sutarčių, ir taip leido šiems asmenims dirbti nelegalų darbą taip, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. apklausiamas teismo posėdyje kaltės nepripažino ir parodė, kad yra UAB „G.Š.S.“ vadovas. 2018 m. balandžio mėnesį jis ir buvo atsakingas už asmenų priėmimą į darbą. A. J. žino, jis buvo priimtas, po to pats paprašė, kad jį atleistų. M. S. irgi priimta, Sodrai apie šiuos asmenis buvo pranešta. Su N. V. jis iš anksto tarėsi, kad (duomenys neskelbtini) esančiame objekte atliks darbus ir paskui buvo žodinis susitarimas, kad N. V. jam (R. S.) pateiks subrangos sutartį, individualios veiklos pažymą ir sąskaitą faktūrą, bet ji nepateikė, be to, dar ir visas įmonės inventorius liko pas ją, ji nieko negrąžino. Su N. V. jis tarėsi kelios dienos iki 2018 m. balandžio 14 d. ir tarėsi ne jis pats, o M. S., bet jam tai buvo žinoma. Tarėsi dėl konkretaus darbo Metalo gatvėje, jų įmonė buvo gavusi užsakymą. Tai dienai daugiau darbuotojų įmonėje nebuvo. Tarėsi tik dėl jos vienos įdarbinimo, dėl jos vyro nesitarė. Tarėsi kolegė. Jis susipažinęs su byla, matė byloje SMS žinutes. Ten susirašinėjo M. S., jis jų neskaitė. Sutarė su N., kad ji atvyks valyti, pastaroji atvyko pas jį į Karaliaučiaus gatvę, jis davė reikalingą inventorių, buvo kalbėta, kad atliks darbus, pateiks jam reikiamus dokumentus. N. atvyko su vyru. Jie visi kartu važiavo į (duomenys neskelbtini). Ten išsikrovė, N. paliko, o jį N. vyras parvežė į miestą ir pusiaukelėje paliko, jis galvojo, kad vyras grįžo namo. N. po darbo parašė, kad baigė darbą ir inventorių grąžins kitą dieną. Jie su N. buvo sudarę žodinį susitarimą, pirmą kartą taip buvo. Jis norėjo sudaryti subrangos susitarimą su N., bet paskui ji neatsiliepė. Pas juos buvo žodinė sutartis, paskui nespėjo sudaryti normalios sutarties. Ji ten dirbo vieną dieną. Dėl A. J. Sodrai buvo pranešta balandžio mėnesį ir jis buvo įdarbintas. Su juo buvo sudaryta sutartis, nepamena, kurią dieną. Su M. S. sudaryta sutartis 2018 m. kovo 21 d. ir Sodra informuota. Iki 2018 m. balandžio 14 d. įmonė neturėjo sudariusi subrangos sutarčių su fiziniais asmenimis. Šiai dienai irgi nėra, nes kol kas neturi užsakymų. N. ir G. V. asmenines apsaugos priemones jis išdavė. Davė reikalingus įrankius objekto valymui. Buvo išduoti prailgintuvai, šluostės, kempinėlės, dulkių siurblys, kiti smulkūs įrenginiai, pirštinės, respiratoriai. Jis neskaičiavo, kiek buvo pirštinių, dėžutėje jų buvo daug. Asmenims jis vietoje, Metalo gatvėje, išaiškino, kaip dirbti su cheminėmis medžiagomis. Tuo metu toje vietoje buvo jis ir N., o jos vyras buvo gal lauke, nepamena tiksliai. Įmonės atstovė mergina buvo, bet ji buvo kabinete. Su juo už valymo darbus Metalo gatvėje atsikaitė vėliau. Su N. jis neatsiskaitė, nes ji nepateikė dokumentų, pasisavino inventorių ir jo negrąžino. N. dirbo su įmonės inventoriumi, nes jie taip susitarė, visi darbuotojai taip pas juos dirba. Ji buvo vienkartinė darbuotoja. Į (duomenys neskelbtini) vyko su N. nuosavu automobiliu. Su N. nebuvo kalbėta dėl nuolatinio darbo, buvo kalbėta tik dėl vienkartinio darbo. Iki 2018 m. balandžio 14 d. turėjo užsakymų, juos atliko įmonės darbuotojai. Nėra pareikštų kaltinimų, dėl kitų nelegalaus darbo atvejų iki 2018 m. balandžio 14 d.

Liudytoja M. S. apklausiama teisme parodė, kad dirba įmonėje, kurios vadovas R. S.. Su ja darbo sutartis sudaryta 2018 metais. Atrodo sutartį sudarė 2018 m. kovo 24 d. Ji yra klientų aptarnavimo operatorė. Dirba su faktūromis, klientų ieško, bendrauja su jais. Klientų aptarnavimo pareigybės aprašymą turėjo. Su kitais darbuotojais ji sudarinėjo darbo sutartis. N. V. pažįsta, nes ši buvo jos kirpėja, o G. V. nepažįsta, pirmą kartą jį matė, kai šie asmenys atvažiavo inventoriaus. Ji galvojo, kad N. viena dirbs, o iš kur tas vyras atsirado, ji nežino. Užsakymą iš (duomenys neskelbtini) iki darbo gavo gal savaitė prieš tai. Ji N. pasiūlė darbą (duomenys neskelbtini), nes ši anksčiau prašė darbo. Ji galvojo, kad N. dirbs viena, jos vyras tik padės R. iškrauti daiktus iš mašinos ir išvažiuos. Ji prašė N., kad ją vieną įdarbintų, ji neprašė, kad įdarbintų jos vyrą. Bylos 13 lape SMS susirašinėjime parašė „Tavo gal nori“, nes galvojo, kad ji nori darbo. Gal ne taip parašė. N. kai paprašė dviese, ji suprato, kad tas vyras padės jai nuvažiuoti išsikrauti daiktus, o kad jis dirbs, ji negalvojo. Čia ne darbas padėti išsikrauti daiktus. Ji sakė apie du asmenis, kad tas vyras padėtų jai išsikrauti daiktus. O R. pasakė, kad bus moteris N., padės sutvarkyti ofisą Metalo gatvėje, jis pasakė gerai. Jie atvažiavo dviese. Ji R. pasakė, kad N. viena bus, o to vyriškio ji nežino, jo nepažįsta. O jie ten pasirodo dviese dirbo. Iš ofiso su tais daiktais išvažiavo R. su jais, jie išvažiavo trise. Ruslanas parodė, ką daryti. Ji žinojo, kokių daiktų ten reikės, kad siurblio, pirštinių, nes su chemija turėjo dirbti, prailgintuvo, šluosčių, šluotų. Galvojo, kad R. parodys, o jos vyras padės išsikrauti, o kad jie dirbs, ji nežinojo. A. J. jai yra žinomas, jis įmonėje nuo balandžio mėnesio dirbo. Jis buvo valymo operatorius. Su juo buvo sudaryta sutartis balandžio mėnesį, nežino, kurią dieną. Jam sakė, kad reikia pasirašyti darbo sutartį. Jis sakė, kad pasirašys, pasirašys, bet taip ir nepasirašė, o paskui išėjo iš darbo ir nepasirašė, bet atsiskaitymą jam padarė. Sutartį su A. J. turėjo pasirašyti ji, kaip operatorė, bet jis slėpėsi, nenorėjo pasirašinėti. Jis įdarbintas per Sodrą buvo, bet sutartis darbo nebuvo sudaryta. Jis dirbo ir nereiškė jokių pretenzijų, jie buvo su juo susitarę dėl darbo sąlygų, dėl jo pareigų, kad jis valys. Ji turi savo pasirašytą sutartį, ją pasirašė tą pačią dieną, kaip Sodrai perdavė duomenis. Parašyta, kad jos sutartis sudaryta 2017 m. rugpjūčio 1 d., bet ji sumaišė, ten reikėjo 2018 m. parašyti, klaidą padarė. Įmonėje pasirašomos sutartys dviem egzemplioriais. R. pasirašė ant jos darbo sutarties. Darbo inspekcijai ji pateikė sutartis, kurios nėra pasirašytos R. S., nes gal sumaišė. Ji įgaliota pasirašinėti darbo sutartis gal nuo 2018 m. balandžio 23 d. Iki tol neturėjo įgaliojimo pasirašinėti darbo sutartis. Su N. aptarinėjo, kad reikia nuvažiuoti ir sutvarkyti ofisą, o likus valandai iki darbo pabaigos, ji paskambins ir pasakys, kad baigia. Buvo sutarta 60 eurų už darbą. Čia už jos darbą, kad ji viena dirbs. 60 eurų buvo sutarta už konkretų darbą (duomenys neskelbtini) . Ji N. sakė apie galimybę sudaryti darbo sutartį, bet ji sakė, kad neįsidarbins. Ji sakė, kad turi individualios veiklos pažymėjimą, nes yra kirpėja. Ji N. sakė, kad duotų jai tą pažymą, ji perves 60 eurų, tačiau ši nedavė pažymos, taip pat neatidavė daiktų. Su N. tarėsi tik dėl vieno konkretaus darbo. Ji su N. tarėsi, kad, kai ji atliks darbą, paskambins R., atvažiuos, pažiūrės ir paskui R. pasakys, kad jai reikia sumokėti. Bylos 24 lape esančiame 2018 m. gegužės 24 d. paaiškinime Darbo inspekcijai ji nurodė, kad būtų priėmusi N. į darbą, nes norėjo pasakyti, kad norėjo pažiūrėti, kaip ji sutvarkė ir paskui, jeigu ką, pasiūlyti jai įsidarbinti. To neaptarė su R., ji pažiūrėjo ir tik sau pagalvojo. O paskui tokia situacija iškilo. Jų įmonė neturi subrangos sutarčių dėl valymo paslaugų teikimo su fiziniais asmenimis, kurie teiktų valymo paslaugas jiems.

Liudytojas G. A. V. apklausiamas teisme parodė, kad prieš kurį laiką jo žmona gavo telefono skambutį iš šio žmogaus (rodo į R. S.) ir jo draugės dėl galimo darbo pasiūlymo. Jis siūlė valyti ofisus, pastatus ir gyvenamąsias patalpas. Žmona pasakė jam apie šį pasiūlymą ir klausė, ar jis norėtų dirbti valytoju, jis sutiko, pasakė, kad gali pabandyti, kadangi turi atidirbti minimalų laikotarpį stabilaus darbo Lietuvoje, dėl Migracijos tarnybos reikalavimų. Jis vyko su žmona į R. S. namus Pilaitėje dėl pokalbio, jie jo laukė, kad jis išeitų. Jis liepė nusileisti į rūsį paimti valymo įrangos, tuo metu jie kartu įkrovė visą įrangą į žmonos automobilį ir tuomet laukė dar 10-15 min., po to išvyko nuo jo namų ir R. S. sėdėjo automobilyje. Iš pradžių jis liepė važiuoti link AB „Swedbank“ kažkokiam prospekte, ten jie jo laukė gal 30-40 min., kol jis vaikštinėjo visur aplinkui. Kai nuvyko ten, kur turėjo išvalyti ofiso pastatą, buvo 11-12 val. Tuomet jis liepė iškrauti viską iš automobilio ir pradėjo rodyti žmonai ką ir kaip daryti. Jis viską matė. Su R. S. jis kalbėjo angliškai, tačiau labai nedaug, jis nelabai moka. Jis pasakė laukti, kol rodo žmonai kaip dirbti. Jis nerodė, kaip dirbti, tik žmonai rodė. Jis labai daug aiškino, ką ji turėjo daryti. R. S. tikėjosi, kad ir jis dirbs, nes žmona tokį pokalbį išvertė. Ji paaiškino tai, kai jis grįžo nuvežęs R. S. į miestą. Kai viską jis parodė, sakė, kad turi išvykti ir prašė jį nuvežti prie „Lidl“ parduotuvės ir ten jį palikti. Kai jį paliko, grįžo pas savo žmoną ir tuomet ji paaiškino, ką jis turi daryti. Buvo paaiškinta, kad tai buvo darbo pasiūlymas abiem, taip aiškino žmona. Jiems buvo duotas kilimų valymo aparatas, šepetukai, kuriais galima valyti paviršius, aerozolio purškiamosios medžiagos balionėliai, popieriniai rankšluosčiai. Respiratorių nedavė. Asmeninės apsaugos priemonės nebuvo išduotos. Jie dirbo ten kažkur iki 15.30-16.00 val., tuomet paskambino R. S.. O valyto ofiso sekretorė paskambino savo vadovui, jis liepė jai priimti jų darbus. Priemonės, kurias davė R. S., buvo dviem žmonėms. Taip jis nusprendė, nes buvo labai daug įrangos, ji užėmė didesnę jo žmonos automobilio dalį. Buvo du ar trys kibirėliai, keletas šepečių ilgais kotais, daug buteliukų. Po valymo jie išvyko. Kai sekretorė paskambino savo direktoriui, jo žmona paskambino R. S. ir jis turėjo tą pačią dieną atsiimti įrangą, bet jis atsisakė atvykti ją atsiimti. Kalbėjosi su juo dėl to ne kartą, bet jis vis atsisakydavo atvykti. Visa įranga tebėra jų namo rūsyje, jie nenori jos turėti, laukia, kol jis atvyks ją atsiimti. R. S. pasiūlė jiems 100 eurų už šį darbą. Darbo sutarties jie nesudarinėjo, jis sakė, kad to nereikia, tai tik bandomasis darbas, kad pažiūrėti, kaip jiems sekasi. Pradžioje jis pasakė, kad sumokės 100 eurų už tą bandymą, jei patiks darbas, galės pasirašyti sutartį. Jis (G. V.) lietuviškai supranta labai mažai. Jo žmona su R. S. kalbėjo rusų kalba. R. S. sakė, kad sumokės tą pačią dieną, tačiau vis atidėjinėjo tai ir galiausiai nesumokėjo išvis.

Liudytoja N. V. apklausiama teisme parodė, kad pažįsta M., kuri buvo R. S. draugė. Kartais, kai M. ateidavo, sakydavo, kad turi daug darbo. Paskui jos (N. V.) vyras prarado darbą ir jam dėl Migracijos reikalavimų reikėjo nuolatinio darbo. Paskambino M., pasiūlė išbandyti darbą. Telefonu, žinutėmis, ji pasakė, kad reikia tvarkyti namą arba ofisą. Tai buvo šiais metais balandžio 11 d. ar 12 d. Jie žadėjo sumokėti 60 eurų už tą bandymą, paskui sakė 100 eurų. Po to, kai nuvyko į darbo vietą, jų net nenorėjo priimti, nes jie vėlavo, bet po to priėmė. Su M. kalbėjo tik apie darbo vietą. Dėl šio darbo ji buvo ne prieš, nes su vyru planavo šeimą, ji norėjo įsidarbinti pagal darbo sutartį, nes dabar dirba tik pagal verslo liudijimą. Objektą Metalo gatvėje pasiūlė valyti jai ir jos vyrui. Daugiausiai ji rūpinosi vyru, nes jam reikia darbo, ji pati irgi norėjo papildomai dirbti. Klausė, ar gali jie abu kartu dirbti, M. pasakė, kad taip, yra objektas toks. Jie čia dirbo pirmą kartą. 2018 m. balandžio 14 d. iš ryto apie 8.00 val. nuvažiavo pas R. S. į jo namus. Jis pasakė, kad nuo 9.00 val. reikia pradėti dirbti. Vėliau pasakė, kad objektas nuo 10.00 val., bet paprašė nuvažiuoti iki Konstitucijos prospekto, nes R. S. ten kažko reikia. Jie susikrovė reikiamą inventorių ir išvažiavo, ten jo laukė gal 40 min., galiausiai nuvažiavo į objektą, mergina nenorėjo priimti, nes nuvažiavo jie gal apie 11 val., bet S. pasakė, kad paskambino direktoriui, liepė viską greitai sunešti. R. S. ją pristatė kaip darbų vadovę, o ji visas priemones matė primą kartą, sakė apačioje prie plytelės yra visa informacija ir parodė, kaip dirbti su siurbliu. Paskui R. S. jos vyro paprašė nuvežti jį kažkur, o ji liko valyti. R. S. sakė jiems: „pavalysit“, ne jie kartu su vyru turėjo dirbti. Sakė, kad jie išbandys šitą darbą, jei patiks, galės įsidarbinti. Kai jos vyras išvežė jį, ji pradėjo valyti kilimą ir po 25-30 min. vyras grįžo. Dar nebuvo pirštinių, vyras nuvažiavo jų nupirkti, kadangi parduotuvė „Norfa“ buvo šalia. Kai važiavo į darbą, R. S. labai daug žadėjo, sakė labai gerai, kad moka anglų kalbą, galima bus priimti užsieniečių užsakymus. Jiems davė gal 3 didelius kibirus, šluotas, priemonės cheminiam valymui ir panašiai. Viskas, ką jis davė, yra pas ją rūsyje. Atrodo ten tiek daug priemonių, kad ir „brigada“ gali dirbti su tiek. Iš individualių priemonių buvo kombinezonas, batai. Kiek jų buvo, nežino, nes jie netiko. Respiratorių nebuvo. Ji (N. V.) turi individualios veiklos pažymą grožio paslaugoms, tačiau nei su M. S., nei su R. S. nebuvo kalbos, kad ji jiems ją pristatys, apie jokias rangos, subrangos sutartis nieko nekalbėjo. Sakė išbandys darbą, sumokės grynais. Darbo sutarčių jokių nerodė. Jie nereikalavo, kad sudarytų darbo sutartį, nes sakė, kad išbandytų tą darbą. Kai baigė darbą, ten buvusi vadybininkė jį priėmė, davė savo el. paštą ir nurodė, kad į jį M. parašytų duomenis, kur pervesti pinigus. Iš pradžių tarėsi dėl darbo su M. dėl Metalo g., bet pakeliui ten, R. S. pasakė, kad jeigu jiems patiks, įdarbins. Paskui jis dingo, kai ji reikalavo pinigų, jis sakė vis vėliau sumokės. Ji pati kirpėja gali dirbti grafiku, kokiu nori. Nuomojasi vietą ir gali dirbti kaip nori. Galėtų suderinti darbus kirpėjos ir valyti.

Liudytojas V. J. apklausiamas teisme parodė, kad R. S. pažįsta daug metų. UAB „G.Š.S,“ įsteigė ji, turėjo 50 procentų šios įmonės. Jis su R. S. kartu sugalvojo atidaryti įmonę, buvo keli objektai, kur buvo sudėtinga mokėti pinigus per R. individualią veiklą, todėl jis kaip ir prašė, kad įsteigtų įmonę. R. buvo direktorius, nes jis daug metų dirbo toje srityje, o jis, t. y. V. J. buvo kaip savininkas ir darbų vadovas. Objektas buvo (duomenys neskelbtini), ten dirbo M., kaip ji pasakė, gera pažįstama. M. sakė, kad ji ieškosi darbo, pasiūlė R., jis sutiko. Jie ne vieną kartą apie tai kalbėjo su R. S., nes tą objektą pats važiavo apžiūrėti, jis turėjo vienintelį automobilį, su kuriuo galima važiuoti. R. turėjo rasti žmones, kurie ten dirbs. M. pasakė, kad turi pažįstamą, kuri su vyru nori dirbti. Buvo kalba, kad dirbs moteris su vyru. Kai tai buvo kalbama, jie buvo trise – R., jis ir M.. R, gyvena su M., jie sugyventiniai, M. tvarkydavo visus dokumentus. Dėl žmonių, kurie dirbo (duomenys neskelbtini), buvo kalba dėl jų įdarbinimo, kad jie dirbs, kai jiems leis grafikas, kad jie nori dirbti. Tai buvo kalba, kad į tą objektą nusiųs N. ir jos vyrą. Tai dienai, kai jie buvo nusiųsti į Metalo g., jie įdarbinti nebuvo, nežino tiksliai kodėl, gal dėl to, kad nebuvo laiko ar, kad pasibandytų. Kalba buvo, kad jie dviese dirbs. Taip buvo kalbėta su R. ir M.. A. J. jam žinomas, jis po to buvo įdarbintas, bet pradėjo dirbti objekte, netoli Gedimino prospekto, prie Seimo rūmų gimnazijos, langus plovė. Su A. sutartis buvo pasirašyta po 2-3 dienų, kai jis pradėjo dirbti. R. buvo davęs jam bandomąjį laikotarpį, nes jis buvo po kojos operacijos ir nebuvo aišku, ar po to jis galės dirbti. Buvo žodinė sutartis dėl bandomojo laikotarpio. Jis pasibandė ir po poros dienų R. pasakė, kad jį įformins. M. S. oficialiai įdarbinta nuo praeitų metų vidurio, nes jos mama dar yra įforminta ten, bet ji nedirba, tik figūruoja. Tuo metu UAB „G.Š.S.“ neturėjo sutarčių su kitais fiziniais asmenimis, kurie teiktų įmonei valymo paslaugas (subrangos pagrindais). Buvo dar objektas, su kuriuo nuolat jie turėjo problemų, ten buvo pasamdyta kažkokia R. pasiūlyta įmonė, ten Ruslanas pats viską tvarkė su M., jis apie tai nieko nežino, čia „Swedbank“ pastatas. Buvo sutartis sudaryta, R. rodė sutartį su įmone. Nepamena, kad būtų fizinių asmenų, kurie dirbtų pagal individualios veiklos pažymą. Jeigu būdavo jaunuoliai, kurie galėdavo po kelias valandas dirbti, jie buvo įdarbinti, bent R. taip sakė, jis pats dokumentų nematė. Jis dabar nebedirba, nes buvo konfliktas su R., jis pastoviai neturėjo pinigų, jis (V. J.) leisdavo pinigus viskam, vežiodavo vyrus, o jis nieko neatiduodavo. Trūko kantrybė ir jie susipyko.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas J. Valaskevičius teismo posėdyje paaiškino, kad bylos 28-29 lapuose yra darbo sutartys. Jas pateikė M. S. 2018 m. gegužės 24 d., atvykusi kartu su R. S., jie pateikė padarytas kopijos ir tą pačią dieną R. S. jas pasirašė. Ant M. S. darbo sutarties nebuvo direktoriaus parašo, o ant A. J. darbo sutarties yra tik M. S. parašas kaip direktorės, tačiau ji neturėjo įgaliojimų pasirašyti sutartis.

Iš 2018 m. birželio 14 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0801-1422 matyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai J. Valaskevičius ir Kastytis Bliznikas pagal V. J. (V. J.) prašymą (registracijos Nr. APS-1-8143, 2018 m. balandžio 19 d.) atliko tyrimą dėl galimai neįformintų asmenų UAB „G.Š,S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 20 d. prašyme nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), dirbo asmenys neįforminti įmonėje (viena vardu N.), taip pat nurodyta, kad 2018 m. balandžio 12 d. buvo plauti langai (duomenys neskelbtini) esančioje gimnazijoje, kur darbus galimai atlikinėjo neįformintas A.. Tyrimo metu susisiekta prašyme nurodytu telefonu su A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo nurodė, kad dirba UAB „G.Š.S.“ legaliai nuo 2018 m. balandžio mėnesio vidurio, pretenzijų įmonei neturi bei atsisakė pateikti papildomus paaiškinimus raštu. Tyrimo metu apklausta prašyme nurodyta N. V., gim. (duomenys neskelbtini). bei jos vyras Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis G. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), (leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini)). Asmenys nurodė, kad 2018 m. balandžio 14 d. atliko valymo darbus (duomenys neskelbtini), (įmonėje „T.“), dėl darbo kalbėjo su R., tarėsi jei tiks darbas įdarbins N. ir jos vyrą, žadėjo sumokėti viso 100 Eur už dieną. N. V. pateikė susirašinėjimus su M. S. ir vaizdo įrašą, kur matyti pokalbis su įmonės vadovu R. S. dėl atliktų darbų. 2018 m. gegužės 24 d. apklaustas UAB „G.Š.S.“ vadovas R. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei įmonės klientų aptarnavimo operatorė M. S., gim. (duomenys neskelbtini). R. S. paaiškino, kad minėti asmenys nebuvo darbinami įmonėje, su jais sutarta dėl valymo darbų (duomenys neskelbtini), turėjo dirbti pagal individualią veiklą. M. S. paaiškino, kad su N. sutarta mokėti 60 Eur už išvalytą objektą, su ja darbo sutartis nepasirašyta, nes norėta pažiūrėti kaip ji dirbs, jei tiktų būtų priimta į darbą. Jai buvo leista dirbti su vyru. Tyrimo metu buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), kur bendrauta su UAB „T.“ darbuotojais. A. P. ir vyr. buhalterė N. L. patvirtino, kad asmenys panašūs į N., G.A. ir R. buvo 2018 m. balandžio 14 d. biure, kur buvo atlikti valymo darbai. Sąskaita išrašyta UAB „G.Š.S.“, apmokėjimas už darbus atliktas. Pateikti dokumentai. Paminėtina, kad N. V. turi individualios veiklos pažymą kirpimo paslaugos teikti, o G. A. V. – taksi, pavežėjimo paslaugoms teikti. Tyrimo metu iš UAB „G.Š.S.“ pateiktų darbo sutarčių nustatyta, kad nepasirašytos yra A. J. ir M. S. darbo sutartys (b. l. 3-4).

Šalies argumentai

V. J. skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) buvo tvarkytas objektas, kurį tvarkė asmenys, neįforminti įmonėje (vardu N.). Gulbinų kvartale plauti langai, už ką buvo gautas atlygis grynais į rankas. 2018 m. balandžio 12 d. buvo plauti langai (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, antrą plovimo etapą atliko A., kuris tuo metu buvo neįformintas. Yra ir kitų objektų, didelė dalis kurių daroma už grynus pinigus, iš kurių nėra mokami mokesčiai. Žmonės apgaudinėjami ir nemokami pinigai už darbą (b. l. 5).

V. J. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad jis yra UAB „G.Š.S.“ darbų vadovas. Įmonė užsiima valymo paslaugomis. Jo žiniomis N. su savo vyru dirbo (duomenys neskelbtini), valė ofisą 2 aukšte. Dirbo šių metų balandžio 14 d. Dirbančios nematė, bet žino, kad dirbo, kadangi įmonės vadovas R. S. paskambino ir pasakė, kad yra nuvežti į objektą N. ir jos vyras. V. J. žiniomis, ji daugiau nedirbo, nes vadovas su ja neatsiskaitė. Jo žiniomis, A. J. atliko valymo darbus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Nuo bokštelio plovė langus nuo 2018 m. balandžio 13 iki 17 d. Bokštelis priklauso „G.“ įmonei. Dirbančio nematė, kad dirba, pranešė R. S.. Visa darbo įranga duota N. priklauso R. S. asmeniškai. Į objektą (duomenys neskelbtini) kartu su N. ir jos vyru važiavo pats R. S.. R. turėjo N. ir jos vyrui aprodyti patalpas ir nurodyti tikslias darbo funkcijas. Tokių asmenų jis nedarbina, nes sutaupo ant mokesčių mokėjimo ir atsiskaito vokeliais (b. l. 6).

N. V. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad ji iš M. D. (pavardė bylos nagrinėjimo metu – S.) gavo pasiūlymą padirbėti ir išbandyti naują darbą (sutvarkyti naują ofisą (duomenys neskelbtini) UAB „T.“) Darbą turėjo atlikti balandžio 14 d., pradėti nuo 08.00 val. ryto. Atvažiavo prie M. namo Karaliaučiaus g. 5B ir R. S. pakrovė N. V. automobilį valymo priemonėmis. Atvyko į vietą apie 11.00 val. ir dirbo iki 16.00 val. Jie žadėjo tą pačią dieną sumokėti 100 Eur į rankas. R. neatvažiavo, instrumentų nepaėmė atgal ir nesumokėjo. Sako kreiptis pas M. Su R. važiuojant į (duomenys neskelbtini) kalbėjo, jeigu patiks šis darbas, jis įdarbins vyrą ir ją. Dirbo kartu su savo vyru G. A. V.. Nei pinigų, nei darbo negavo (b. l. 7).

Iš VDI integracijos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenų dėl N. V. matyti, kad jos draudimo kategorija – savarankiškai dirbantis nuo 2009 m., laikotarpio pradžia – 2014 m. balandžio 30 d. (b. l. 10).

Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. P. (bylos nagrinėjimo metu pavardė – V.) nuo 2014 m. balandžio 30 d. vykdo individualią veiklą: kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla (nuo 2014 m. balandžio 30 d.); restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla (2017 m. gegužės 8 d.) (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių susirašinėjimų per programą „Messenger“ matyti, kad M. D. (S.) siūlo darbą N. V. ir jos vyrui. 2018 m. balandžio 13 d. 08.41 val. žinutėje matyti, kad susitariama dėl darbo objekte Kirtimuose – reikia sutvarkyti biurą, išplauti langus, kiliminę dangą. Susitarta, kad N. V. atvažiuos pas M. D. (S.) 2018 m. balandžio 14 d. 08.00 val. ryte pasikrovimui. Taip pat matyti, jog N. V. 2018 m. balandžio 19 d. 13.24 val. mėgino susisiekti su M. D. (S.) video pokalbio būdu (b. l. 12-15).

Iš VDI integracijos su Valstybinio socialinio draudimo informacine sistema (užklausa pateikta 2018 m. gegužės 8 d.) matyti, kad N. V. ir G. A. V. nėra nurodomi kaip UAB „G.Š.S.“ darbuotojai. M. S. draudiminio laikotarpio pradžia nurodoma 2018 m. kovo 21 d., o A. J. draudiminio laikotarpio pradžia – 2018 m. balandžio 17 d. (b. l. 16).

Iš UAB „T.“ atstovės A. P. el. laiško matyti, jog ši įmonė 2018 m. balandžio 14 dienai buvo užsakiusi UAB „G.Š.S.“ paslaugas: išvalyti ofiso koridoriaus plyteles, dviejų tualetų ir vieno kabineto kiliminę dangą. Duris atrakino apie 11.00 val. Buvo du vyrai ir viena tamsiaplaukė moteris. Prisegtose nuotraukose asmenys labai panašūs, bet 100 procentų patvirtinti negali. Darbai buvo baigti apie 15.15 val. (b. l. 17).

Iš UAB „.“ vyr. buhalterės N. L. el. laiško matyti, kad ji nuotraukose atpažįsta vyrą ir tamsiaplaukę moterį. 2018 m. balandžio 14 d. jie buvo atvykę į ofisą ((duomenys neskelbtini)) ir jos kabinete išvalė du langus ir stiklinę pertvarą. N. L. atvažiavo apie 12.00 val., išvažiavo, kai darbai jos kabinete buvo užbaigti (apie 14.00 val.) (b. l. 18).

Iš byloje esančio vietinio mokėjimo Nr. 1859 matyti, kad UAB „T.“ 2018 m. balandžio 25 d. sumokėjo 200 Eur UAB „G.Š.S.“ (b. l. 20).

Rašytiniame R. S. paaiškinime nurodoma, kad jis nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. yra įmonės UAB „G.Š.S.“ direktorius. Skiria M. S. įmonės generaline direktore nuo 2018 m. birželio 1 d. N. vyro nepažįsta, o N. šiek tiek pažįsta per M. S.. Penktadienį 2018 m. gegužės 11 d. žodžiu nutarė. Buvo siųstas pranešimas SMS žinutė: „prašome kuo skubiau pateikti mūsų įmonei reikalingus nurodytus dokumentus: individualios veiklos pažymą, subrangos sutartį, sąskaitą faktūrą, (toliau iki puslapio galo buvusio paaiškinimo teksto visiškai nesupratau, nes parašyta neįskaitomu raštu. Tęsiu paaiškinimą nuo 22 psl. paskutinės eilutės. Teisėjo padėjėjas K. J.). Turėjo darbą atlikti vieną (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 12 d. Kas dirbo be jos, nežino. Tą dieną tame objekte nebuvo. Nebuvo informuotas, kad dirbs N. vyras (jo nepažįsta). Darbai baigti, buvo nusiskundimų. Pranešė (duomenys neskelbtini) įmonės direktorius. N. nebuvo darbinama UAB „G.Š.S.“, nes pasakė, kad turi individualią veiklą, nepateikė jų buhalterijai nei vieno nurodyto dokumento. Neturi įmonė su fiziniais asmenimis jokių sutarčių. M. S. nuo 2018 m. balandžio 20 d. laikinai eina direktorės pareigas (b. l. 22).

Rašytiniame M. S. paaiškinime nurodoma, kad ji įmonėje bendrauja su klientais telefonu, priima užsakymus, ieško objektų. Iki šiol vadovu yra R. S.. Įmonėje darbo sutartis turi teisę pasirašinėti R. ir ji (pagal 2018 m. balandžio 23 d. įgaliojimą atstovauti įmonę). Ji pažįsta N. V., kuri yra kirpėja. 2018 m. balandžio mėnesį pasiūlė jai darbą valymo srityje (duomenys neskelbtini). Ji sutiko su sąlyga, kad kartu dirbs jos vyras. Su ja susitarė, kad mokės 60 Eur už išvalytą objektą. Darbo sutartis nepasirašyta, norėjo pasižiūrėti kaip ji dirbs išbandymo laikotarpiu ir jei tiktų, būtų priėmusi į darbą. Ji prašėsi dirbti neoficialiai. Dėl N. vyro įdarbinimo nieko nesitarė. Leido dirbti kartu su vyru, kad tik būtų išvalytas objektas. Pirmą kartą N. vyrą pamatė 2018 m. balandžio 12 d., kai jie atvyko pas M. S. namo pasiimti įrankių. Įmonė šiems asmenims išdavė valymo priemones, valymo įrenginius, asmenines apsaugos priemones (pirštines). R. kartu su jais važiavo į objektą parodyti, ką daryti. Su N. M. S. neatsiskaitė, kadangi ji negrąžino įmonės daiktų. Patikslina, kad nuo 2018 m. balandžio 20 d. yra laikinai einanti direktorės pareigas. Su N. jokios sutarties nepasirašinėjo, apie civilinę sutartį nešnekėjo. Jos darbo sutarties (nuo 2018 m. kovo 24 d.) R. nepasirašė. A. J. darbo sutarties nepasirašė, antspaudą uždėjo iš pripratimo Šią sutartį turėjo pasirašyti R. Jos žiniomis, UAB „G.Š.S.“ nėra sudariusi jokių civilinių sutarčių su fiziniais asmenimis (b. l. 24).

Iš 2018 m. balandžio 23 d. įgaliojimo atstovauti įmonę matyti, kad R. S. įgaliojo M. S. tvarkyti UAB „G.Š.S.“ dokumentus, įgaliojimas galiojo iki 2018 m. gegužės 10 d. (b. l. 26).

Iš byloje esančios sąskaitos faktūros matyti, jog pardavėjas UAB „G.Š.S.“ ir pirkėjas UAB „T.“ susitarė dėl ofiso (adresu (duomenys neskelbtini)) generalinio valymo už 200 Eur (b. l. 27).

Iš byloje esančios darbo sutarties tarp darbdavio UAB „G.Š.S.“ ir A. J. matyti, kad A. J. priimamas dirbti valymo įrenginių operatoriumi, susitarta dėl 240 Eur mėnesinio darbo užmokesčio, sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2018 m. balandžio 18 d. Šią darbo sutartį yra pasirašiusi darbdavio atstovė M. S., o darbuotojas A. J. šios sutarties nėra pasirašęs (b. l. 28-29).

Iš byloje esančios darbo sutarties tarp darbdavio UAB „G.Š.S.“ ir M. S. matyti, kad ji priimama dirbti klientų aptarnavimo operatore, susitarta dėl 240 Eur mėnesinio darbo užmokesčio, o sutartis įsigalioja 2018 m. kovo 24 d. Šioje sutartyje M. S. nurodoma tiek kaip darbuotoja, tiek kaip darbdavio atstovė (einanti klientų aptarnavimo operatorės pareigas). Darbo sutartį M. S. pasirašė taip pat tiek kaip darbuotoja, tiek kaip darbdavio atstovė (einanti klientų aptarnavimo pareigas) (b. l. 30-31).

Iš byloje esančio 2018 m. kovo mėnesio UAB „G.Š.S.“ darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad M. S. dirbo nuo 2018 m. kovo 26 d. (b. l. 32).

Iš byloje esančio 2018 m. balandžio mėnesio UAB „G.Š.S.“ darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad M. S. dirbo balandžio 5, 9, 16, 18 ir 23 d., o A. J. dirbo balandžio 18, 23 ir 26 d. (b. l. 34).

Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad R. S. 2017 m. balandžio 21 d. paskirtas (išrinktas) UAB „G.Š.S.“ direktoriumi (b. l. 36).

R. S. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 95 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį (teisės akto redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu), nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, be kita ko, ir tuo atveju, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Šios bylos kontekste svarbios ir DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Be to, DK 43 straipsnio 1 dalies nustato, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad R. S. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą visiškai įrodyta.

Teismui nekyla abejonių, kad R. S. 2018 m. balandžio 14 d. leido N. V. ir G. A. V. dirbti tvarkytojais (duomenys neskelbtini) esančiame objekte, esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą.

Pažymėtina, kad R. S. 2018 m. balandžio 14 d. buvo UAB „G.Š.S.“ direktoriumi. Šį faktą patvirtino pats R. S., liudytoja M. S., taip pat liudytojas V. J.. Taigi būtent R. S. 2018 m. balandžio 14 d. buvo atsakingas už asmenų įdarbinimą įmonėje UAB „G.Š.S.“. Byloje iš esmės nekyla ginčo dėl to, kad N. V. ir G. A. V. dirbo tvarkytojais (duomenys neskelbtini) esančiame objekte. Tai patvirtino tiek N. V. ir G. A. V., tiek liudytoja M. S., kurie iš esmės visi teigė, kad N. V. ir G. A. V. minėtame objekte dirbo nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių ir nepranešus apie jų įdarbinimą VSDFV. Be to, iš VSDFV informacinės sistemos pažymos matyti, kad nei N. V., nei G.A. V. šioje įmonėje nebuvo įdarbinti, t. y. VSDFV nebuvo pranešta apie tokių asmenų įdarbinimą (b. l. 16).

Pirmiau nurodytų aplinkybių iš esmės neneigė pats R. S., kuris apklausiamas teisme tvirtino, kad apie G. A. V. įdarbinimą apskritai kalbos nebuvo, šis asmuo dirbo jam nežinant, tiesiog norėdamas padėti savo sutuoktinei, o pastarojo sutuoktinės N. V. jis neįdarbino ir nesiruošė įdarbinti įmonėje, o ši turėjo dirbti savarankiškai, pagal jos turimą individualios veiklos liudijimą, t. y. turėjo dirbti sutartą vienkartinį darbą, kuriam, jo manymu, nereikia darbo sutarties. Kitaip tariant, R. S. ir jo atstovės teigimu, N. V. dirbo protokole nurodytame objekte, nesant darbo sutarties požymių, todėl R. S. nekilo pareiga su ja sudaryti darbo sutartį ir pranešti VSDFV apie jos įdarbinimą, kartu negali kilti ir atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Vis tik tokius R. S. ir jo atstovės argumentus teismas pripažįsta nepagrįstais, todėl juos atmeta, kaip paneigtus kitų byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

DK 42 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). DK 34 straipsnyje apibrėžti esminiai darbo sutarties požymiai, t. y. darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje N. V. ir G. A. V. 2018 m. balandžio 14 d. patalpose, (duomenys neskelbtini) dirbo tvarkytojų darbą, esant darbo sutarties su UAB „G.Š.S.“ požymiams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančio susirašinėjimo el. paštu bei mokėjimo pavedimo matyti, kad šių patalpų valymą užsakė įmonė UAB „T.“ būtent įmonėje UAB „G.Š.S.“, kurios vadovas buvo R. S., be to UAB „T.“ apmokėjo už šią paslaugą. Be to, matyti, kad valyti buvo atvykę du vyrai ir moteris, kas atitinka objektyvią situaciją ir N. V. bei G. A. V. parodymų turinį (b. l. 17-20). Taigi, užsakymą R. S. gavo ne asmeniškai, o kaip įmonės UAB „G.Š.S.“ vadovas, be to, būtent įmonė gavo apmokėjimą už valymo paslaugas.

Tiek N. V., tiek G. A. V. apklausiami teisme parodė, kad dėl šio darbo N. V. tarėsi susirašinėdamos telefonu su R. S. drauge ir bendradarbe M. S. ir tarėsi dėl jų abiejų įdarbinimo, vėliau abu dirbo (duomenys neskelbtini), objekte (duomenys neskelbtini), nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties, o darbas iš esmės buvo nevienkartinio pobūdžio. Antai N. V. apklausiama teisme parodė, kad jokios darbo sutarties jie nesudarinėjo, nebuvo kalbos nei su M. S., nei su R. S. apie jokias rangos, subrangos sutartis, važiuojant į darbą, R. S. labai daug žadėjo, sakė labai gerai, kad moka anglų kalbą, galima bus priimti užsieniečių užsakymus, pradžioje siūlė 60 Eur uždarbį už objekto sutvarkymą, tačiau jiems užtrukus jau siūlė 100 Eur. G. A. V. teismo posėdyje parodė, kad darbo sutarties jie nesudarinėjo, R. S. sakė, kad to nereikia, tai tik bandomasis darbas, kad pažiūrėti, kaip jiems sekasi. Pradžioje jis pasakė, kad sumokės 100 eurų už tą bandymą, jei patiks darbas, galės pasirašyti sutartį. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti, kad šiuo atveju buvo kalba ne tik apie N. V., bet ir apie jos sutuoktinio darbą objekte ir įdarbinimą įmonėje UAB „G.Š.S.“ ateityje. Apie tai, kad turėjo būti įdarbinti abu asmenys (N. V. ir G. A. V.) leidžia spręsti ne tik N. V. parodymai, tačiau juos patvirtinantys jos sutuoktinio parodymai, taip pat R. S. jiems suteiktų darbo įrankių ir medžiagų kiekiai, kurie objektyviai skirti ne vienam asmeniui. Be to, tokios aplinkybės matyti ir iš N. V. bei M. S. telefoninio susirašinėjimo (b. l. 12-15), kurio autentiškumą patvirtino teisme tiek N. V., tiek ir M. S.. Iš šio susirašinėjimo turinio matyti, kad buvo kalbama apie darbą ne vienai N. V., bet ir jos vyrui, kadangi paklausus „Mes dviese jeigu?“, atsakyta, kad gali būti darbas ne viename objekte, pavyzdžiui siūlomas darbas N. V. viename, o jos vyrui kitame objekte (pvz.: „gali būti, kad tavo ten, o tu kitame.“). Be to, nurodoma, kad iš esmės darbas nevienkartinio pobūdžio „Ir taip visokio darbo turime“ (b. l. 12-15). Tokie minėtų asmenų parodymai leidžia spręsti, jog buvo kalbama ne apie vienkartinį darbą, o apskritai apie darbą įmonėje. Šiame kontekste pažymėtina, jog faktas, kad įmonės darbo funkcijos (valymas, tvarkymas) vykdomos vis skirtinguose objektuose, nesudaro pagrindo vertinti tokį darbą kaip vienkartinį.

Teismas pažymi, kad nekyla abejonių, jog M. S. derybų ir tarimosi dėl darbo su N. V. aplinkybės buvo žinomos ir R. S., kuris ir neneigė, kad žinojo, jog buvo siūloma dirbti N. V., be to, jis pats važiavo su minėtais asmenimis į darbo vietą, davė jiems darbui reikalingą įrangą, aiškino kaip ir kokį darbą atlikti. Būtent tokius faktus nurodė apklausiami N. V., G. A. V. bei pats R. S.. Kitaip tariant, atliekami darbai buvo tam tikros specialybės, o jiems buvo būtina tam tikra kvalifikacija, kurios iki R. S. atlikto apmokymo nei N. V., nei G. A. V. neturėjo. Būtent tai apklausiami teisme parodė N. V. ir G. A. V., kurie iš esmės patvirtino ir tai, kad darbus stengėsi atlikti taip, kaip nurodė R. S.. Taigi, tiek N. V., tiek G. A. V. pakluso R. S. nurodytai darbo tvarkai.

Taigi, šiuo atveju byloje pakankamai įrodymų, kad N. V. ir G. A. V. susitarė su R. S. dėl darbo būtent įmonėje UAB „G.Š.S.“, o šio darbo pobūdis buvo ne vienkartinis ir realiai minėti asmenys dirbo šį darbą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Tai, kad minimas darbas buvo atlygintinas, patvirtino tiek N. V. bei G. A. V. parodymai apie tai, kad jiems buvo žadamas pradžioje 60 Eur, o vėliau R. S. žadėjo sumokėti 100 Eur atlyginimą, tiek ir sąskaita – faktūra GŠS Nr. 41 bei UAB „T.“ pavedimo kopija, iš kurios matyti, kad būtent už N. V. ir G. A. V. atliktą darbą įmonei UAB „G.Š.S.“ buvo apmokėta 200 Eur (b. l. 20, 27).

Taigi, pirmiau išdėstyti įrodymai bei jais nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad R. S., būdamas UAB „G.Š.S.“ direktoriumi, 2018 m. balandžio 14 d. leido N. V. ir Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiui G. A. V. dirbti tvarkytojais (duomenys neskelbtini) esančiame objekte, esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą ir taip pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. leido minėtiems asmenims dirbti nelegalų darbą, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos.

Pažymėtina, kad R. S. iš esmės leido dirbti nelegalų dabą ir A. J., kuriam leido nuo 2018 m. balandžio 18 d. dirbti valymo įrenginių operatoriaus pareigose, bei M. S., kuriai leido nuo 2018 m. kovo 24 d. dirbti klientų aptarnavimo operatorės pareigose. Tokia išvada darytina įvertinus faktinę bylos situaciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad abu šie asmenys dirbo įmonėje. Antai V. J., apklausiamas teisme, parodė, kad abu šie asmenys realiai dirbo įmonėje. Be to, iš 2018 m. birželio 14 d. nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad buvo susisiekta su A. J., kuris patvirtino, kad dirba legaliai įmonėje UAB „G.Š.S.“, jokių pretenzijų neturi. Šiame kontekste teismas pažymi, kad išties, apie šių asmenų įdarbinimą buvo pranešta VSDFV (b. l. 16). Vis tik pastebėtina, kad pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taigi, darbdavys, leisdamas pradėti asmeniui dirbti, privalo įgyvendinti abu Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, o vieno iš jų įgyvendinimas nėra pakankamas. Pastebėtina, kad iš byloje esančių sutarčių, sudarytų su A. J. ir M. S., matyti, jog jos pateiktos nepasirašytos sutarties šalių. Pažymėtina, kad sutartis įgyja teisinę galią tik ją pasirašius. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, todėl R. S. neturėjo teisės leisti minėtiems asmenims dirbti įmonėje, kadangi nebuvo įgyvendinti visi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai. Nepaisant to, R. S. leido šiems asmenims dirbti, o to pakanka nelegalaus darbo faktui konstatuoti (ANK 95 straipsnio 1 dalis). Situacijos nekeičia ir tai, kad pasak R. S. ir M. S., A. J. vengė pasirašyti darbo sutartį. Pažymėtina, kad tokiu atveju R. S. turėjo neleisti minėtam asmeniu dirbti iki nebus pasirašyta darbo sutartis. Tuo tarpu aplinkybė, kad R. S. pateikė teismo posėdyje jau pasirašytą darbo sutartį su M. S., nekeičia jo veikos kvalifikavimo, tačiau gali būti vertinama palankiai R. S. individualizuojant nuobaudą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų visuma nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad protokole nurodytu laiku R. S. leido nelegaliai dirbti pirmiau nurodytiems asmenims, todėl jo veika Institucijos protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Dėl R. S. skirtinos nuobaudos

Skirdamas administracinę nuobaudą R. S., teismas laikydamasis ANK 34 straipsnio 1 dalies reikalavimų, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį: padarytas nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, asmenys nelegaliai dirbo gana neilgai, t. y. vieną dieną apie 5 valandas, ant darbo sutarčių nebuvo parašų, tačiau nė vienas iš šių darbuotojų priekaištų neturėjo, o apie juos VSDFV buvo informuota, vis tik šis pažeidimas truko ilgiau. Pažymėtina, kad R. S. padarytas administracinis nusižengimas pažeidžia asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai, be to, turi įtakos mokesčių surinkimui. Taip pat įvertinami veiką padariusio asmens kaltės forma ir rūšis (pažeidimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), įvertinama ir R. S. asmenybė – gana jauno amžiaus, dirbantis, turintis nedidelę vadovavimo įmonei patirtį, pateiktais duomenimis gauna nedideles pajamas (b. l. 65-66), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 68), turi įsiskolinimų pagal vykdomuosius raštus, turi du nepilnamečius vaikus, tačiau duomenų, kad teiktų jiems išlaikymą, byloje nepateikta, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nebaustas administracine tvarka, Institucijos atstovas duomenų apie nuobaudas nesurinko.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas neturi pagrindo pripažinti R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo sunkią turtinę padėtį (ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ANK 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė galėtų būti nustatoma tuo atveju, kai asmuo patį nusižengimą padarė dėl to, kad jo turtinė padėtis sunki. Šiuo atveju bylos medžiaga nesudaro pagrindo daryti tokią išvadą. Pažymėtina, kad pats R. S. apskritai nepripažino padaręs nusižengimą, taigi jis pats nenurodė, kad nelegaliai leido dirbti asmenims dėl sunkios jo paties turtinės padėties. Pažymėtina, kad išties R. S. turtinė padėtis nėra labai gera, ką iš dalies patvirtina ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 61). Vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia situacija nulemta išskirtinai paties R. S. veiksmų, t. y. jo anksčiau padarytų teisei priešingų veikų bei gyvenimo poelgių, nulėmusių įsiskolinimus, tuo tarpu veikos padarymo metu jis gavo darbo užmokestį, t. y. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, darbo užmokestis nustatytas jo paties, kaip įmonės vadovo. Be to, jis jauno amžiaus, darbingas ir dirbantis, kas leidžia spręsti, kad jo turtinė padėtis nėra beviltiška. Taigi nėra teisinio pagrindo nustatyti ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kartu pažymėtina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog R. S. nėra išskirtinai neigiama asmenybė, duomenų apie nusistovėjusias jo antivisuomenines nuostatas byloje nesurinkta. Institucijos atstovas nurodo, kad jis neteikia išlaikymo savo vaikams pagal teismo sprendimą, tačiau byloje tai patvirtinančių įrodymų nepateikta, kaip ir nėra pateikta duomenų apie tai, kad jis tokį išlaikymą teiktų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. S. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinės nuobauda – bauda, nustatant jos dydį artimą minimaliam.

Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti R. S. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, nuobaudą. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatytą tvarką, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju R. S. atstovės nurodomos aplinkybės, kad jos atstovaujamasis darbuotojus N. V. ir G. A. V. įdarbino trumpam laikotarpiui, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, kad A. J. ir M. S. sutartyse buvo tik formalus pažeidimas, jos nepasirašytos, nors apie jų įdarbinimą laiku pranešta, šioje situacijoje nelaikytinos išskirtinėmis ir apibūdinančiomis R. S. ar jo padarytą veiką kaip išskirtinai nepavojingus ir leidžiančiomis taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tokiomis aplinkybėmis negali būti pripažinta ir tai, kad R. S. yra jauno amžiaus, neilgai vadovaujantis įmonei, turi du vaikus, kuriems turi teikti išlaikymą pagal teismo sprendimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad jo jaunas ir darbingas amžius rodo, kad jis anksčiau ar vėliau turės galimybę sumokėti nuobaudą, sankcijos ribose, juo labiau, kad jis objektyviai ir dirba, be to, kad turės galimybę dėti tam realias pastangas teismo sprendimui įvykdyti. Tuo tarpu vien tas faktas, kad jis turi pagal teismo sprendimą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, savaime nepatvirtina to, kad jis objektyviai tokį išlaikymą teikia, kadangi tokių duomenų byloje nepateikta. Teismas pažymi, kad pastarosios aplinkybės šiuo atveju įvertintos skiriant jam nuobaudą sankcijos ribose ir nustatant ją artimą minimaliai, taigi jos nelaikytinos leidžiančiomis taikyti R. S. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį.

Vis tik pirmiau paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą išdėstyti R. S. paskirtos baudos mokėjimą vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant jį kas mėnesį mokėti po aštuoniasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt eurocentų, pirmą įmoką sumokant per penkiolika dienų po nutarimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 95 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 505 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

R. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio ir penkiasdešimties eurų (1050 Eur) dydžio baudą.

R. S. paskirtos vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų (1050 Eur) dydžio baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant po aštuoniasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt euro centų (87,5 Eur), pirmą įmoką sumokant per penkiolika dienų po nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti per teismo nustatytą terminą, teismo nustatytu periodiškumu.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18088947884 ir įmokos kodą - 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Teisėjas Marijus Kursevičius