Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl transporto priemonės pripažinimo bešeimininke ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti bešeimininkiu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris nežinomas, nurodytą (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodė, kad ji, reaguodama į miesto gyventojų skundus dėl bendrojo naudojimo vietose laikomų neeksploatuojamų ir (ar) paliktų be priežiūros transporto priemonių, teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti neeksploatuojamų transporto priemonių, neturinčių savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris nežinomas (toliau – Automobilis) iš bendrojo naudojimo vietos (duomenys neskelbtini) buvo išvežta į transporto priemonių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (toliau – Saugojimo aikštelė). Pareiškėja pastebi, jog dėl to, kad Automobilio valstybinis numeris nebuvo žinomas, nebuvo galimybės identifikuoti šios transporto priemonės savininko. Automobilis bendrojo naudojimo vietoje (duomenys neskelbtini) buvo paliktas be valstybinio numerio, užrakintas, išoriškai šiame modelyje VIN kodo (automobilio identifikavimo kodo) nesimato, pareiškėja neturi galimybės nustatyti Automobilio VIN kodo. Vilniaus miesto savivaldybė dėjo visas pastangas, kad šios transporto priemonės savininkas būtų informuotas apie transporto priemonių nuvežimą į Saugojimo aikštelę, pavyzdžiui, buvo paliekami informaciniai pranešimai ant automobilių priekinio stiklo, su terminu pasirūpinti automobiliu, taip pat atitinkamose Vilniaus miesto seniūnijose bei internetiniame puslapyje www.vilnius.lt buvo skelbti bešeimininkių transporto priemonių sąrašai, informuota apie vykdomas neeksploatuojamų transporto priemonių, kurios neturi savininkų (ar kurių savininkai nėra žinomi) pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras, kurių metu automobiliai perimami Savivaldybės žinion ir įtraukiami į nebalansinę Vilniaus miesto savivaldybės apskaitą. Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje yra publikuojamas informacinis pranešimas „nuvežti neeksploatuojami automobiliai“. Matoma, jog eilutėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas šiame pareiškime nurodytas Automobilis. Savivaldybė taip pat pažymi, kad išvežant Automobilį iš bendro naudojimo vietos antstolė I. B. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 4 dalį, kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris nežinomas (toliau – Automobilis) iš bendrojo naudojimo vietos (duomenys neskelbtini), buvo išvežta į transporto priemonių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (toliau – Saugojimo aikštelė). Dėl to, kad Automobilio valstybinis numeris nebuvo žinomas, nebuvo galimybės identifikuoti šios transporto priemonės savininko. Automobilis bendrojo naudojimo vietoje (duomenys neskelbtini) buvo paliktas be valstybinio numerio, užrakintas, išoriškai šiame modelyje VIN kodo (automobilio identifikavimo kodo) nesimato, pareiškėja neturi galimybės nustatyti Automobilio VIN kodo. Vilniaus miesto savivaldybė dėjo visas pastangas, kad šios transporto priemonės savininkas būtų informuotas apie transporto priemonių nuvežimą į Saugojimo aikštelę, pavyzdžiui, buvo paliekami informaciniai pranešimai ant automobilių priekinio stiklo, su terminu pasirūpinti automobiliu, taip pat atitinkamose Vilniaus miesto seniūnijose bei internetiniame puslapyje www.vilnius.lt buvo skelbti bešeimininkių transporto priemonių sąrašai, informuota apie vykdomas neeksploatuojamų transporto priemonių, kurios neturi savininkų (ar kurių savininkai nėra žinomi) pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras, kurių metu automobiliai perimami Savivaldybės žinion ir įtraukiami į nebalansinę Vilniaus miesto savivaldybės apskaitą. Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje yra publikuojamas informacinis pranešimas „nuvežti neeksploatuojami automobiliai“, eilutėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas šiame pareiškime nurodytas Automobilis. Savivaldybė taip pat pažymi, kad išvežant Automobilį iš bendro naudojimo vietos antstolė I. B. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini).

Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

Pagal CK 4.58 straipsnio 4 dalį kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. 1425/19 „Dėl Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 30-794/19 „Dėl neeksploatuojamų transporto priemonių nuvežimo, pripažinimo bešeimininkiu turtu, apskaitymo, saugojimo, realizavimo ir utilizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto aprašo 10 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog inicijavus transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras, tokia transporto priemonė nuvežama į laikymo vietą (aikštelę) ir saugoma tol, kol atsiranda jos teisėtas savininkas arba teismas priima sprendimą pripažinti transporto priemonę bešeimininkiu daiktu ir perduoti valstybei ar savivaldybei.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja visais įmanomais būdais stengėsi, kad ginčo automobilio savininkas būtų informuotas ir pasirūpintų savo transporto priemone. Pareiškimo nagrinėjimo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo ginčo transporto priemonės įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą ir per šį laikotarpį automobilio savininkas dėl transporto priemonės į pareiškėją nesikreipė, jos neieškojo. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad automobiliu galimai buvo atsikratyta ir neketinama įgyvendinti savo turtinių teisių į jį. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę patvirtina antstolės I. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog automobilis stovėjo neeksploatuojamas. Teismas sprendžia, kad pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris nežinomas, nurodytos (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nežinomas, jos neieškojo, galimai siekė atsikratyti, todėl ji pripažintina bešeimininke ir perduotina pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis; CK 4.58 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris nežinomas, nurodytą (duomenys neskelbtini) antstolės I. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), bešeimininke ir perduoti ją Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.