Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, tėvystės atostogose, deklaravęs gyvenamąją vietą bei gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

M. M. 2020 m. liepos 23 d. apie 22.30 val. name, adresu (duomenys neskelbtini). kilusio konflikto metu tyčia delnu sudavė į veido sritį savo šeimos narei - sutuoktinei L. M., tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai L. M. fizinį skausmą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

K. M. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, ir teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvenantis (duomenys neskelbtini), dar gyvena du vaikai 3 ir 1,5 metų, ir žmona. Gyvenantys nuosavame name. Šiuo metu su žmona geri santykiai, iki įvykio irgi geri buvo. Įvykis buvo liepos 23 apie 23val. namuose, virtuvėje. Buvo išgėręs, gėręs namuose vienas alų, išgėręs 3 butelius 0,5 l. 5,2 prom. stiprumo. Jau buvo nustojęs gerti, buvo praėję gal valanda iki konflikto. Jis su žmona susiginčijęs, norėjęs išeiti, žmona neišleido ir sudavęs. Norėjęs išeiti į lauką, kad nereikėtų pyktis. Gal žmona galvojo, kad norintis išeiti iš namų, nes būna kad ir išeinantis pas draugus išgerti. Būdavo, kad kitas moteris prikaišioja, bet tą vakarą neprikaišiojo. Ji jį pastūmė nuo durų, jis trinktelėjęs dešine ranka per veidą, delnu į kairį žandą. Manantis jai skaudėjo, taip įsivaizduojantis. Ji pasitraukė nuo durų ir iškvietė policiją. Neminėjo, kad skauda, kai atvažiavo policija, namie buvęs, girdėjęs ką ji sakė. Jai galėjo skaudėti. Nepriklausomas nuo alkoholio, blaivas taip nesielgtų. Daugiau nebus smurto, smurto šeimoje negali būti. Smurtas dėl alkoholio. Nusprendęs, kad negalima gerti, negeriantis, ir taip negerdavęs kiekvieną diena. Dabar negeriantis ir ateityje negersiąs. Nedažnai išgerdavęs, vieną kartą per savaitę alaus. Jis pats galintis negerti, programos dėl smurto irgi nereikia. Jis suvokiantis, kad smurto negali būti, pats susitvarkysiąs. Atsiprašęs žmonos. Jo pajamos 214 eurų, žmona už vaikus gauna 200 eurų. Apie 100 eurų išlaidos būsto išlaikymui. Ieškosiąs darbo. Buvęs užsienyje prieš atostogas. Advokato išlaidas sumokėsiąs kuo greičiau. Atsiprašęs nukentėjusios, jam atleido, tai nepasikartos, gailisi, susitaikę.

Nukentėjusioji L. M. nurodė, kad susitaikę, atsiprašė. Daugiau jis tokių dalykų nedarys, juo pasitikinti, anksčiau to nebuvę, prašanti bylą nutraukti.

K. M. M. visiškai pripažinus savo kaltę, jis, jo gynėjas bei prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuriam buvo visos sąlygos, todėl byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.), byloje esantys įrodymai ištirti BPK 290 str., 291 str.1 ir 2 d. numatyta tvarka, išvardijant byloje esančius rašytinius dokumentus.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo parodymų, kaltinimą jam pagrindžia žemiau išvardinti rašytiniai bylos dokumentai:

Nukentėjusiosios L. M. apklausos protokolas, kuriame užfiksuota, kad ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su savo vyru M. M. gyvenanti santuokoje jau 2 metus, tačiau maždaug 5 metus jau veda bendrą ūkį, kurio metu susilaukę dviejų vaikų, gim. 2017 m., ir 2019 m.. Namai yra bendrai įgyti santuokoje. Anksčiau nurodytu adresu policijos pareigūnai kviesti nebuvo, nors ir anksčiau patirdavusi smurtą šeimoje, tačiau niekur nesikreipdavusi. 2020-07-23 apie 22.30 val., būnant kartu su M. namuose, šis buvo akivaizdžiai neblaivus. Būnant namo virtuvėje, tarp jos ir M. įvyko žodinis konfliktas dėl tos priežasties, kad jam papriekaištavusi, jog nepatinka, kad jis namuose dažnai būna neblaivus. Tęsiantis konfliktui, jos vyras M. dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė jai į veido sritį t.y. kairės pusės skruostą, jautusi fizinį skausmą. Kas toliau po suduoto smūgio vyko, tiksliai pasakyti dėl susijaudinimo negalinti, kadangi neprisimenanti. Tiesiog pasiėmus mobilųjį telefoną, puolusi skambinti bendruoju pagalbos numeriu, reikalaudama į namus atsiųsti policijos pareigūnus. Viso konflikto metu jos mažametės dukros buvo kitame kambaryje, todėl šio įvykio jos nematė. Medikų pagalbos nereikėjo, kadangi jautusi tik fizinį skausmą. Pas teismo medicinos ekspertą vykti atsisakanti. Apsaugos priemonių nuo smurto artimoje aplinkoje nereikalaujanti (b. l. 27-29 );

Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuo 2020-07-23 Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis M. Ž. pranešė, kad fizinį smurtą patyrė L. M., kurios kairės pusės skruoste nustatytas paraudimas, akivaizdi baimė, ji paaiškino, kad konflikto metu su vyru M. M., jis jai rankos delnu sudavė į kairės pusės žandą, sukeldamas fizinį skausmą. Smurtu įtariamam M. M. nustatytas 1,09 promilių neblaivumas (b. l. 8-11);

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame 2020-07-24 00:07---00:13 val. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-18);

Neblaivumo nustatymo registracijos žurnalo kopijos, kuriose užfiksuota, kad kaltinamajam M. M. 2020-07-23 23:06 val. nustatytas 1,09 promilės neblaivumas (b. l. 75-76).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

K. M. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu prisipažino naudojęs fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę L. M., konflikto metu jai sudavęs į kairį skruostą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Kad prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas, sukėlęs jai fizinį skausmą, neginčytinai nustatyta ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ,,Tęsiantis konfliktui, jos vyras M. dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė jai į veido sritį, t.y. kairės pusės skruostą, jautusi fizinį skausmą“. Tą patvirtina ir tarnybiniame pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytos aplinkybės, kad L. M. kairės pusės skruoste nustatytas paraudimas, akivaizdi baimė; M. M. nustatytas 1,09 promilių neblaivumas, kas be abejonės turėjo įtakos smurtiniam elgesiui.

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad L. M. fiziniu smurtu buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį jai sukėlė jos sutuoktinis kaltinamasis M. M., tyčia rankos delnu trenkdamas per skruostą. Padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 dalį, ir ją padarė kaltinamasis M. M..

IV. BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindai ir motyvai.

BK 38 str. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

K. M. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, jis ir nukentėjusioji susitaikė, ji jam atleido, ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji L. M.. Nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškė, turtinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.). Jis ankščiau neteistas, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, nevartoti alkoholinių gėrimų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d.2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko, tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 str.1 d.9 p.). Kaltinamasis ir nukentėjusioji gyvena ir gyvens toliau kartu, turi mažamečius vaikus. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ketverių metų laikotarpyje jis nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Viešasis interesas yra kuo greičiau atstatyti taiką tarp jų, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji turi teisę susitaikyti baudžiamojoje byloje, kurios apriboti teismas nemato pagrindo. Dėl šių priežasčių, esant visoms BK 38 str.1 d. numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Kiti teismo sprendimai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 str.3 d.) (b. l. 72-73 ).

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-08-05 pažyma Nr. (12.33) PT-2872 dėl 61,20 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam M. M. išieškojimo iš jo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. K. M. M. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis įtakoti negalėjo, teisminio proceso nevilkino, savo kaltę pripažino. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, jo pajamos yra mažos, nes yra tėvystės atostogose, todėl jo turtinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str.1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiąja L. M., bei baudžiamąją bylą nutraukti.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo M. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.