Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (pirmininkės ir pranešėjos), Halinos Zaikauskaitės ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Tomui Bagdanskiui ir atsakovo atstovei Lianai Stravinskienei, viešame teismo posėdyje nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Baltijos didmena“ skundą atsakovui Valstybinei alkoholio ir tabako kontrolės tarnybai prie LR Vyriausybės dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

pareiškėja UAB „Baltijos didmena“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-14 įsakymą Nr.l S-180 „Dėl licenzijos galiojimo panaikinimo" dėl UAB „Baltijos didmena" išduotos licencijos Nr. 4L-88a verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo.

Skunde (b.l. 3-10) nurodo ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba 2007-06-15 pateikė raštą Nr. 3S-1118, kuriuo pranešė, kad atsižvelgiant į 2007-06-28 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A8-615/2007, remiantis 2006-05-31 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo įsiteisėjusiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-8-164-582/06, nuo 2007-06-21 panaikinamas licencijos verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas. Mano, kad 2007-06-15 įsakymas yra nepagrįstas ir naikintinas. Nurodo, kad atsakovas priimdamas pakartotinį įsakymą dėl UAB „Baltijos didmena" licenzijos panaikinimo neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti UAB „Baltijos didmena" licenzijos panaikinimo klausimą, papildomai jokių faktinių duomenų, aplinkybių netyrė, o 2007 -06-14 įsakyme Nr.lS-180 „Dėl licenzijos galiojimo panaikinimo" formaliai pakartojo tuos pačius straipsnių numerius. Teigia, kad Didmeninės ir mažmeninė prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 34, 51.6 punktai įtvirtina kokybiškai naują teisės normą t.y. numato kokybiškai naujus atvejus, kurie nėra aptarti pačiame įstatyme, kada gali būti panaikinamas licencijų galiojimas. Mano, kad pritaikyta ekonominė sankcija yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį teismą (b.l. 48-65) dėl Didmeninės ir mažmeninė prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 (toliau - Taisyklių) 51.6 punkto atitikties Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 ir 18 p., konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam proporcingumo principui, Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, nustatančiai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms teismo išimtinių įgaliojimų vykdyti teisingumą nuostatoms bei Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 46 str. įtvirtintiems šalies ūkio konstituciniams pagrindams. Nurodo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 ir 18 dalys numato atvejus, kada įmonėms išduotos didmeninės ir (arba) mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijos yra panaikinamos, o minėto įstatymo 16 str. 6 d. numato atvejus, kada licencijos neišduodamos (ribotą laiko tarpą arba apskritai) naujai įsteigtoms įmonėms. Taisyklių 51 punktas taip pat numato atvejus, kada licencijų galiojimas yra panaikinamas, o Licencijavimo taisyklių 28 punktas numato atvejus, kada licencijos neišduodamos naujai įsteigtoms įmonėms ir įmonėms, kurioms licencijų galiojimas buvo panaikintas. Teigia, kad tie patys teisiniai santykiai yra reglamentuojami įstatymo ir poįstatyminio teisės akto. Mano, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėdama teisę nustatyti licencijavimo taisykles neturėjo teisės praplėsti Alkoholio kontrolės įstatyme numatytų licencijų panaikinimo pagrindų ir tokiu būdu viršyti savo kompetencijos ribų. Teigia, kad Licencijavimo taisyklių 51.6 p. numatytas licenzijos galiojimo panaikinimas yra taikomas, neatsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes. Mano, kad taikant šią normą neįmanoma tinkamai individualizuoti atsakomybės, nes tokia pati sankcija yra taikoma visoms įmonėms nepriklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio bei pavojingumo, lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Mano, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą, kuomet sankcija už padarytą smulkų, nepiktybinį pažeidimą yra aiškiai per didelė ir neadekvati padarytam pažeidimui. Mano, kad pareiškėjo veiksmai, sudarę pažeidimo pagrindą, už kurį buvo panaikinta licencija ir atimta teisė verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, negali būti vertinami kaip darantys ypatingą žalą visuomenei, pažeidžiantys viešąjį interesą ar alkoholio sektoriaus reguliavimo tikslus. Mano, jog pagal anksčiau paminėtus konstitucinius teisinio reglamentavimo principus individualizuoti nuobaudos neleidžia Licencijavimo taisyklių 51.6 p. įtvirtintas teisinis reguliavimas. Toks teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo ir teisinės valstybės principų, suvaržo teismo galias - apriboja Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teismo išimtinius įgaliojimus vykdyti teisingumą. Nurodo, kad Licenzijos galiojimo panaikinimas, skiriamas pagal Taisyklių 51 p. ir bauda, skiriama pagal ATPK 173-12 str., yra ekonominės sankcijos, represinio pobūdžio priemonės, sukeliančios neigiamas turtines pasekmes, taikomos už teisės aktų pažeidimus, todėl taikant tokio pobūdžio ekonomines sankcijas, pareiškėjo manymu, turi būti laikomasi non bis in idem principo. Mano, kad Licencijavimo taisyklių 51.6 punkto nuostatos pagal normų turinį prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, nes suvaržomos teismo galios ir teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, sudaromos prielaidos pažeisti asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą. Nurodo, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką, apribojimai, tame tarpe ir ūkinės veiklos laisvės, turi būti nustatomi tik įstatymu. Teigia, kad minėta Taisyklių nuostata, kurios nėra Alkoholio kontrolės įstatyme, apriboja asmens ūkinės veiklos laisvę, galėjimą verstis tam tikra veikla (didmenine prekyba alkoholio produktais). Todėl prašo skundą tenkinti arba kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu dėl Didmeninės ir mažmeninė prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių atitikties Alkoholio kontrolės įstatymui, Konstitucijai bei joje įtvirtintiems konstituciniams principams.

Atsakovas Valstybinė alkoholio ir tabako kontrolės tarnyba prie LR Vyriausybės su skundo reikalavimais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą netenkinti. Atsiliepime teismui (b.l. 28-31) ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad tarnyba iš naujo nagrinėjo UAB "Baltijos didmena" išduotos licencijos galiojimo panaikinimo klausimą t.y. sprendė, kokias teisines pasekmes sukelia 2006-05-31 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-8-164-582/06. Teigia, kad licencijos galiojimo panaikinimas nėra siejamas su padaryto pažeidimo mastu, pobūdžiu, aplinkybėmis, todėl taikant licencijavimo taisyklių 51, 51.6 p. užtenka tik fakto, kad buvo padarytas pažeidimas, nurodytas licencijavimo taisyklių 51.6 p. Mano, kad ginčijamu atveju licencijos galiojimo panaikinimas yra papildoma nuobauda ir jos skyrimas neprieštarauja Konstitucijai. Atsakovas su pareiškėjo prašymu kreiptis į Konstitucinį teismą nesutinka (b.l. 120-124) bei nurodo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 16 str. 6 d. Vyriausybei suteikia įgaliojimus remiantis Alkoholio kontrolės įstatymu, Civiliniu kodeksu, Europos Sąjungos teisės reikalavimais nustatyti didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykles. Civilinio kodekso 2.78 str. 2 d. nustatytas licencijavimo taisyklių turinys, tame tarpe kaip būtinas licencijavimo taisyklių sudedamasis elementas ir licencijų turėtojų teisės ir pareigos. Teigia, kad tokios pareigos negali būti numatytos kituose teisės aktuose ir turi būti siejamos tik su licencijos išdavimu, galiojimu ar panaikinimu. Mano, kad jeigu Alkoholio kontrolės įstatyme būtų numatyti visi licencijų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindai, licencijų turėtojų pareigos, licencijuojamos veiklos sąlygos ir atsakomybė, licencijavimo taisyklės netektų prasmės. Nurodo, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Teigia, kad licencijos galiojimo panaikinimas, nors ir turi baudžiamąjį poveikį, savo prigimtimi skiriasi nuo taikomų sankcijų už teisės pažeidimus, nes apriboja specialias teises, suteiktas valstybės (savivaldybės) institucijų. Licencijos galiojimo panaikinimas yra tik papildoma nuobauda, specialios teisės - teisės verstis alkoholio produktų verslu panaikinimas. Todėl mano, kad administracinės nuobaudos skyrimas ir licencijos galiojimo panaikinimas, t.y. specialios teisės praradimas, iš prigimties yra skirtingos ir negalima teigti, kad toks teisinis reglamentavimas prieštarauja konstituciniam teisingumo ir teisinės valstybės principui, bei Konstitucijos 109 str. 1 d. Principas, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys, kad jam negali būti taikoma pagrindinė ir papildoma nuobauda. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad alkoholio produktai yra žalingi žmonių sveikatai, gali būti nustatyti atitinkami apribojimai ar reikalavimai šių produktų gamybai, prekybai ar vartojimui, todėl licencijos galiojimo panaikinimas greta skirtos administracinės nuobaudos neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai. Nurodo, kad pagal Konstituciją asmens ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti. Juridinių asmenų veiklos licencijavimas sietinas su ūkinės veiklos laisvės ribojimu, siekiant užtikrinti bendrą tautos gerovę arba tam tikrus visuomenės interesus. Licencijuojamos tos ūkinės-komercinės veiklos sritys, kurios yra susijusios su padidėjusiu pavojumi žmogaus gyvybei, sveikatai, aplinkai, ginkluotės gamyba ir įsigijimu, taip pat prekėmis ir paslaugomis, kurioms įstatymai gali nustatyti specialią prekių pardavimo ar paslaugų teikimo tvarką. Mano, kad valstybė ir jos institucijos, turėdamos diskreciją nustatyti ypatingą alkoholio prekybos ir rinkos teisinį reguliavimą, gali nustatyti tokias poveikio priemones, kurios pasiektų valstybės vykdomos alkoholio kontrolės politikos siekiamus tikslus. Todėl mano, kad Taisyklių 51.6 punktas neprieštarauja Konstitucijos 46 str.

Konstatuojama.

Byloje nustatyta, kad 2006-04-27 M. R., UAB „Baltijos didmena“ (duomenys neskelbtini), buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už LR Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 34 p. pažeidimą - alkoholinių gėrimų laikymas sandėlyje, kuris neįrašytas į įmonės turimą licenciją verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. 2006-05-31 nutarimu Vilniaus m. 3 apylinkės teismas M. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 173¹² str. padarymą, skyrė 5000 Lt baudą (b.l. 33).

Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nustatyto pažeidimo 2006-07-01 įsakymu Nr. 3S-1140 nuo 2006-07-31 panaikino licencijos Nr. 4L-88a verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-05-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A8 - 615/2007 minėtą įsakymą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjui UAB „Baltijos didmena" 2004-08-18 išduotos licencijos Nr. 4L-88a verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo klausimą (b.l. 14-19).

Atsakovas, išnagrinėjęs klausimą pakartotinai, 2007-06-14 priėmė įsakymą Nr. 1S-180, kuriuo nuo 2007-06-21 panaikino UAB “Baltijos didmena” 2004-08-18 išduotos licencijos verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimą (b.l. 34). Šį įsakymą pareiškėja skundžia teismui ir prašo panaikinti kaip nepagrįstą.

Kai matyti iš byloj esančios medžiagos, pareiškėjai pritaikyta sankcija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 51.6 punktą, nustatantį, kad Licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu licencijos turėtojas nesilaiko viename iš šių Taisyklių punktų - 33. 34. 37. 38, 39, 40, 41, 42 - nustatytų reikalavimų.

Teismui kyla abejonių ar nurodyta minėto teisės akto dalis neprieštarauja:

- Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 ir 18 p., nustatantiems, kad įmonėms, turinčioms licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ir nesilaikančioms šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimų, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos penkerius metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos;

- konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam proporcingumo principui, neleidžia individualizuoti nuobaudos pagal konstitucinius teisinio reglamentavimo principus;

- Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, nustatančiai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą;

- Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms teismo išimtinių įgaliojimų vykdyti teisingumą nuostatoms bei Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; ta apimtimi, kiek jose nenumatyta galimybė atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, netaikyti sankcijos - licencijos galiojimo panaikinimo;

- Konstitucijos 46 str. įtvirtintiems šalies ūkio konstituciniams pagrindams, taip pat, kad laisvių ir teisių ribojimai gali būti daromi tik įstatymais.

Dėl prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktui bei teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994-01-19 nutarime yra konstatavęs, kad poįstatyminis aktas paprastai yra valdymo aktas. Juo realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. Jis yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc), ar nuolatinio galiojimo. <...> poįstatyminiai aktai negali prieštarauti Konstitucijai ir išleistiems įstatymams, o juo labiau negali keisti įstatymų normų, jų turinio.

Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymas įtvirtina bendro norminio pobūdžio didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais valstybinio reglamentavimo taisykles, o minėto įstatymo 16 str. 6 d. numato, kad didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykles, remdamasi šiuo Įstatymu, Civiliniu kodeksu ir Europos Sąjungos teisės reikalavimais, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 ir 18 dalys numato atvejus, kada įmonėms išduotos didmeninės ir (arba) mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijos yra panaikinamos, o minėto įstatymo 16 str. 6 d. numato atvejus, kada licencijos neišduodamos (ribotą laiko tarpą arba apskritai) naujai įsteigtoms įmonėms. Licencijavimo taisyklių 51 punktas taip pat numato atvejus, kada licencijų galiojimas yra panaikinamas, o minėtų Taisyklių 28 punktas numato atvejus, kada licencijos neišduodamos naujai įsteigtoms įmonėms ir įmonėms, kurioms licencijų galiojimas buvo panaikintas. Kaip matyti iš ankščiau išvardintų teisės aktų nuostatų, tie patys teisiniai santykiai yra reglamentuojami įstatymo ir poįstatyminio teisės akto. Ginčijamu atveju pareiškėjo Licencijos galiojimas buvo panaikintas remiantis Licencijavimo taisyklių 34 punktu t.y., kad pareiškėjas Licencijoje nurodytus alkoholio produktus laikė ne toje vietoje, kuri yra įrašyta į Licenciją. Licencijavimo taisyklių 51.6 punktas, pagal kurį buvo paskirta sankcija pareiškėjui, įtvirtino naują teisės normą t.y. numatė atvejus, kurie nėra aptarti pačiame įstatyme, kada gali būti panaikinamas licencijų galiojimas.

Vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas: teisinis reguliavimas privalo būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar Licencijavimo taisyklių 51.6 p. numatantis, kad licenzijos galiojimas panaikinamas, kai licencijos turėtojas nesilaiko viename iš šių Taisyklių punktų - 33, 34, 37, 38, 39, 40, 41, 42, neprieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 ir 18 p., nustatantiems, kad įmonėms, turinčioms licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ir nesilaikančioms šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimų, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos penkerius metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos bei Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Dėl atsakomybės diferenciacijos ir konstitucinio proporcingumo principų.

Aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26 nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nustatant atsakomybę už teisės pažeidimus, būtina paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams, jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2004-12-13, 2005-09-29, 2005-11-03, 2005-11-10 nutarimai), įstatymuose nustatomos nuobaudos už įstatymų pažeidimus turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo - užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą (Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarimas). Konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarimas).

Pasisakydamas dėl konstitucinių baudų reglamentavimo principų Konstitucinis Teismas 2005-11-03 nutarime yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl piniginės baudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti išties didelės piniginės baudos, t. y. griežtos (teisės pažeidėjams) nuobaudos, dydžio ir teisės pažeidėjui skirti mažesnės piniginės baudos nei įtvirtinta minimali piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba) arba griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda. Licencijavimo taisyklių 51.6 p. numato, kad Licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu licencijos turėtojas nesilaiko viename iš šių Taisyklių punktų - 33, 34, 37, 38, 39, 40, 41, 42 -nustatytų reikalavimų. Kaip matyti iš šios sankcijos formuluotės, ji yra taikoma, neatsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismui kyla abejonių, ar taikant šią normą galima tinkamai individualizuoti atsakomybės, nes tokia pati sankcija yra taikoma visoms įmonėms nepriklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio bei pavojingumo, lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000-12-06 nutarime yra konstatavęs, kad teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų teisines prielaidas ne tik nubausti asmenį, bet nubausti jį teisingai, o siekiant šio tikslo įstatyme nustatytos nuobaudos turi būti tokios, kad atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, lengvinančias aplinkybes kiekvienu konkrečiu atveju leistų diferencijuoti atsakomybę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į tai, kad alkoholio produktai priskirtini ypatingiems produktams, kurių vartojimas gali pakenkti sveikatai bei sukelti neigiamų socialinių pasekmių, ir todėl jų apyvartai ir vartojimui nustatyti specialūs ribojimai bei turi būti taikoma griežta atsakomybė už šių ribojimų pažeidimą, abejoja, ar imperatyvus reikalavimas panaikinti licencijos galiojimą visais atvejais, nustačius Taisyklėse nurodytus pažeidimus, neatsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, yra būtina priemonė visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, o sankcija - proporcinga padarytam teisės pažeidimui.

Dėl prieštaravimo Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai.

Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis draudimą bausti antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad šis draudimas taikomas baudžiant ne tik už nusikaltimą, bet ir už kitokį teisės pažeidimą (Konstitucinio Teismo 2001-05-07, 2001-10-02, 2005-11-11 nutarimai). Licenzijos galiojimo panaikinimas, skiriamas pagal licencijavimo taisyklių 51 p. ir bauda, skiriama pagal ATPK 173¹² str., yra ekonominės sankcijos, represinio pobūdžio priemonės, sukeliančios neigiamas turtines pasekmes, taikomos už teisės aktų pažeidimus, todėl taikant tokio pobūdžio ekonomines sankcijas turi būti laikomasi non bis in idem principo.

Konstitucinis Teismas 2005-11-10 nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t.y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad aptariamu atveju (kai yra licencijavimo taisyklių pažeidimas) atskiras sankcijas (baudą ir licencijos galiojimo panaikinimą) taiko skirtingos institucijos (teismas ir Valstybinė alkoholio ir tabako kontrolės tarnyba), skirtingu laiku, į sankcijų turinį ir pobūdį, kyla abejonių ar viena šių sankcijų (licencijos galiojimo panaikinimas) gali būti laikoma papildoma kitos (baudos) atžvilgiu ir tuo pačiu nepažeidžiamas principas non bis in idem. Remiantis ATPK 30 straipsniu, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama išimtinai vieno norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, bet ne dviejų skirtingų institucijų remiantis keletu norminių aktų nuostatomis. Skiriant papildomą administracinę nuobaudą, yra nurodoma konkreti teisės norma, kurioje numatyta jos taikymo su pagrindine nuobauda, galimybė. Šiuo atveju licencijos galiojimo panaikinimas nėra apibrėžtas kaip papildoma nuobauda. Pažymėtina, kad baudžiamojoje teisėje juridiniams asmenims už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos tokios bausmės: bauda, juridinio asmens veiklos apribojimas, juridinio asmens likvidavimas (Baudžiamojo kodekso 43 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu baudžiamojoje teisėje bauda ir juridinio asmens veiklos apribojimas traktuojamos kaip pagrindinės bausmės. Baudžiamojo kodekso 43 straipsnio 3 dalis nustato, kad juridiniam asmeniui už vieną nusikalstamą veiką gali būti skiriama tik viena bausmė. Teismas, skirdamas juridinio asmens veiklos apribojimo bausmę, uždraudžia juridiniam asmeniui verstis tam tikra veikla ar įpareigoja uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį (Baudžiamojo kodekso 52 straipsnio 1 dalis). Pagal prasmę ir pasekmes juridinio asmens veiklos apribojimas yra panaši sankcija kaip ir licencijos verstis tam tikros rūšies veikla (didmenine prekyba alkoholio produktais) galiojimo panaikinimas. Tai reiškia, kad už vieną nusikalstamą veiką baudos skyrimas ir veiklos apribojimas negalimi, kai tuo tarpu baudžiant už Licencijavimo taisyklių reikalavimų pažeidimus numatytas baudos skyrimas (pagal ATPK) ir licencijos galiojimo panaikinimas (pagal Licencijavimo taisykles). Tai teismui leidžia manyti, kad už tą patį teisės pažeidimą skiriant baudą ir panaikinant licencijos galiojimą, gali būti pažeidžiamas principas non bis in idem.

Dėl prieštaravimo Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai.

Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Ši konstitucinė nuostata įtvirtina teismo išimtinius įgaliojimus vykdyti teisingumą ir asmenų konstitucinę teisę į teisingą teismą.

Kai minėta, ginčijamos Taisyklių nuostatos dėl licencijos galiojimo panaikinimo aiškintinos kaip imperatyvaus pobūdžio nuostatos, reiškiančios, kad už Licencijavimo taisyklių 51 p. numatytus pažeidimus turi būti taikomas licencijos galiojimo panaikinimas. Teismui įstatymo leidėjas nesuteikia galimybės įvertinti pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo sunkumą, mastą, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui susidaro situacija, kai už formalų, nedidelį, pirmą kartą padarytą teisės pažeidimą, laikant alkoholio produktus susijusios įmonės, turinčios teisę laikyti alkoholio produktus, patalpose, esant ir kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, licencijos galiojimas panaikinamas, ir nauja licencija neišduodama 5 metus nuo anksčiau turėtos licencijos galiojimo panaikinimo. Ši sankcija iš esmės atima galimybę verstis tolimesne komercine veikla. Lygiai tokia pati sankcija gali būti taikoma už žymiai sunkesnius pažeidimus, tokius kaip alkoholio produktų pardavimas neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų; alkoholio produktų, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus pardavimas neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų; pardavimas alkoholinių gėrimų, kurie pagaminti naudojant ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholį; pardavimas alkoholio produktų, kurių saugos ir (ar) kokybės rodikliai neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų ir pan. (Licencijavimo taisyklių 51.5 p.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindo abejoti ar minėtos Licencijavimo taisyklių 51.6 punkto nuostatos pagal normų turinį neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, ar jomis nėra suvaržomos teismo galios ir teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, sudaromos prielaidos pažeisti asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą.

Dėl prieštaravimo Konstitucijos 46 straipsniui.

Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkines veiklos laisve ir iniciatyva.

Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva - tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus (Konstitucinio Teismo 1996-06-18, 2002-03-14, 2004-01-26 nutarimai). Pagal Konstituciją asmens ūkine laisve ir iniciatyva yra grindžiamas tautos ūkis, todėl negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo ūkinės veiklos laisvei įgyvendinti būtų sudarytos netinkamos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2002-03-14, 2004-01-26 nutarimai). Asmens ūkinės veiklos laisvė, kaip ir dauguma kitų Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių, nėra absoliuti, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Pagal Konstitucijos 46 straipsnį valstybė turi reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, turi ginti vartotojo interesus. Šiose Konstitucijos nuostatose yra įtvirtintas principas, nustatantis ūkines veiklos reguliavimo tikslus ir ribas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės teisė reguliuoti ūkinę veiklą sudaro konstitucines prielaidas leisti įstatymus, kuriais reaguojama į tautos ūkio būklę, ekonominio ir socialinio gyvenimo įvairovę bei pokyčius (Konstitucinio Teismo 1996-02-28, 1996-03-15, 2000-10-18, 2005-05-13 nutarimai). Ūkinės veiklos teisinis reguliavimas nėra savitikslis dalykas, jis yra socialinės inžinerijos priemonė, būdas per teisę siekti tautos gerovės - tai yra ūkinės veiklos teisinio reguliavimo kryptis (Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarimas). Tačiau, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas 2006-05-31 nutarime, bendra tautos gerovė neturi būti priešpriešinama paties ūkio subjekto, t. y. to subjekto, kurio veikla yra reguliuojama, taip pat asmenų, įsteigusių, valdančių tą ūkio subjektą arba kitaip su juo susijusių, gerovei, jų teisėms ir teisėtiems interesams; Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nurodytu ūkinės veiklos tarnavimu tautos gerovei negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai ribojami daugiau nei būtina viešajam interesui užtikrinti, konstitucinėms vertybėms apsaugoti. Be to, valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis (Konstitucinio Teismo 1997-02-13, 1999-10-06, 2000-10-18, 2002-04-09, 2004-01-26, 2005-05-13 nutarimai).

Kaip yra konstatavęs Konstitucinis teismas, riboti žmogaus teises ir laisves galima, jei yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisiu ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002-03-14, 2004-01-26, 2006-05-01 nutarimai). Taigi pagal Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką, laisvių apribojimai, tame tarpe ir ūkinės veiklos laisvės, turi būti nustatomi tik įstatymu. Tuo tarpu Licencijavimo taisyklių 51.6 p. nuostata, numatanti, kad licenzijos galiojimas yra panaikinamas, jeigu licencijos turėtojas nesilaiko viename iš šių Taisyklių punktų - 33, 34, 37, 38, 39, 40, 41, 42 - nustatytų reikalavimų, apriboja asmens ūkinės veiklos laisvę, galėjimą verstis tam tikra veikla (didmenine prekyba alkoholio produktais) žemesnės nei įstatymas galios teisės aktu (poįstatyminiu aktu). Tai leidžia manyti, kad ginčijamu atveju galimai pažeidžiamos ir kitos asmens laisvių ribojimo sąlygos, numatyta sankcija - licencijos galiojimo panaikinimas - neleidžia diferencijuoti atsakomybės, prieštarauja proporcingumo principui, nėra būtina demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Todėl teisėjų kolegijai kyla pagrįsta abejonė dėl Licencijavimo taisyklių 51.6 p. prieštaravimo Konstitucijos 46 straipsniui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad esant pagrindui manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turi būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad šioje byloje atsiranda pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl šioje byloje taikytinų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių atitikties Alkoholio kontrolės įstatymui, Konstitucijai bei joje įtvirtintiems konstituciniams principams. Administracinė byla stabdytina, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 99 straipsnio 3 punktas).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio l dalies 4 punktu, 99 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

- kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 51.6 punktas neprieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 ir 18 p., konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam proporcingumo principui, Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms teismo išimtinių įgaliojimų vykdyti teisingumą nuostatoms bei Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 46 str. įtvirtintiems šalies ūkio konstituciniams pagrindams, taip pat, kad laisvių ir teisių ribojimai gali būti daromi tik įstatymais.

- administracinę bylą Nr. I-8013-19/07 sustabdyti, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas išnagrinės šį prašymą.

Nutartis neskundžiama.