Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei V. P., jos atstovams advokatams Tomui Bagdanskiui ir Mantui Mikalopui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams Tauragės rajono savivaldybei ir Savivaldybės biudžetinei įstaigai Tauragės Tarailių progimnazijai dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. P. prašo panaikinti 2016-12-21 Tauragės rajono savivaldybės tarybos ( toliau- Atsakovas 1) sprendimą Nr. 1-351, pripažinti, kad Atsakovas 1 neteisėtai atsisakė ieškovę priimti į Savivaldybės biudžetinės įstaigos Tauragės Tarailių progimnazijos (toliau Atsakovas 2) direktorės pareigas, įpareigoti Atsakovą 1 ir Atsakovą 2 priimti ieškovę į Tauragės Tarailių progimnazijos direktorės pareigas; iš Atsakovo 1 ieškovės V. P. naudai už laiką nuo atsisakymo priimti į darbą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisti minimaliojo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, iš Atsakovo 1 ieškovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė nuo 2008-08-28 iki 2015-11-19 dirbo T. Ž. gimnazijoje. Būtent 2015-12-19 Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-300 ieškovė buvo atleista iš T. Ž. gimnazijos direktorės pareigų, nors iki tol jokių priekaištų dėl vadovavimo gimnazijai ji nebuvo sulaukusi. Vadovaujantis Tauragės rajono savivaldybės mero 2015-10-02 potvarkiu Nr. 4-94, pagal sudarytos komisijos 2015-10-22 išvadą, Tauragės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą taikyti ieškovei griežčiausią drausminę nuobaudą ir atleido ją iš darbo. Nors ieškovė nesutiko su atleidimu iš darbo ir jo priežastimis, ji dėl asmeninių proežasčių į teismą nesikreipė. Pažymėtina, kad ieškovės atžvilgiu Atsakovo 1 iniciatyva Specialiųjų tyrimų tarnyboje ( toliau STT) buvo pradėtas tyrimas, tačiau jis buvo nutrauktas ir ieškovė už jokius pažeidimus viešosios teisės prasme nebuvo patraukta atsakomybėn. Taip pat nurodo, kad ieškovė 2015-12-19 Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo atleista nepagrįstai, nes ji nepadarė šiurkštaus Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ( toliau - Tarnybos įstatymas) pažeidimo, nes ieškovei nurodytas Tarnybos įstatymo pažeidimas, nepatenka į Tarnybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, kurioms esant yra laikoma, kad asmuo padarė šiurkštų šio įstatymo pažeidimą. Todėl nepagrįstai ieškovė buvo atleista iš darbo už šiurkštų tarnybos įstatymo reikalavimų pažeidimą. Vadinasi ji buvo atleista ne už šiurkštų Tarnybos įstatymo reikalavimų pažeidimą, o už kitus pažeidimus.

2016-11-24 ieškovė laimėjo konkursą Tauragės Tarailių progimnazijos vadovo pareigoms užimti. Ieškovei laimėjus konkursą, Atsakovas 1 pateikė paklausimą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – VTEK) dėl galimybių ieškovei eiti Tauragės Tarailių progimnazijos vadovo pareigas laimėjus konkursą. VTEK pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad dėl ankstesnio atleidimo iš darbo priežasčių ieškovė negali būti skiriama į pareigas valstybinėje tarnyboje trejus metus nuo atleidimo. Atsižvelgdama į VTEK išvadą, 2016-12-21 Tauragės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-351, kuriuo nusprendė neskirti ieškovės į Tauragės Tarailių progimnazijos direktoriaus pareigas. Ieškovė laiko, kad Atsakovo 1 atsisakymas ją priimti į Atsakovo 2 direktoriaus pareigas buvo neteisėtas. Šiuo atsisakymu pažeistas teisėtų lūkesčių bei proporcingumo principas. Taip pat nurodo, kad nustačius, kad ieškovė padarė ne šiurkštų tarnybos įstatymo reikalavimų pažeidimą, ji negalėtų būti priimta dirbti tik metus laiko nuo atleidimo iš darbo dienos, o ne tris metus, kaip tai yra numatyta Tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, taikytina asmenims atleistiems iš darbo už šiukščius Tarnybos įstatymo reikalavimų pažeidimus. Todėl laiko, kad ieškovei negalėjo būti taikomas Tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatos ir ji negalėjo būti laikoma atleista iš darbo už šiurkštų Tarnybos įstatymo reikalavimų pažeidimą, dėl to ir jos atsisakymas skirti į pareigas laimėjus konkursą yra nepagrįstas. Jeigu teismas manytų kitaip, tai būtų prašoma teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar 15 straipsnio 1 dalies nuostata „Asmenys, atleisti už šio įstatymo pažeidimą iš pareigų, trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos negali būti priimami, skiriami ar renkami į pareigas valstybinėje tarnyboje“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio įtvirtintam teisės laisvai pasirinkti darbą principui. Taip pat ieškovė teigia, kad jai prieš konkursą nebuvo pranešįta apie tai, kad ji negalės, dėl ankstesnio atleidimo iš darbo aplinkybių, užimti direktorės pareigas.

Papildomai ieškovės atstovas advokatas Mantas Mikalopas posėdžio metu nurodė, jog susipažinus su Atsakovo 1 atsiliepimu sutinka su viena pozicija, kad ieškovės konkursas turėjo vykti pagal švietimo ministro patvirtintą aprašą, kuris vadinasi „D. K. valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).Tai yra teisės aktas, kuriuo turima vadovautis vertinant situaciją. 2016-12-03 keitėsi šio Aprašo redakcija. Konkursas buvo paskelbtas 2016 m. rugsėjo mėnesį iki šios teisinės normos pakeitimo. Analizuojant ankstesnę redakciją, per 30 dienų turėjo būti sudaryta darbo sutartis. O pagal naują redakciją, prieš sudarant darbo sutartį, yra įpareigojimas patikrinti ar priimamas asmuo nėra pažeidęs viešųjų ir privačių interesų. Atsakovas 1 iš anksto jau taikė naujas procedūras, kurių dar negalėjo taikyti, nes aprašo papildoma sąlyga- apie informacijos apie asmenį rinkimą, dar negaliojo. Jie netinkamai įvertino priėmimo į darbą procedūrą, nes vadovavosi ne tuo teisės aktu, kuriuo turėjo vadovautis. Turėjo būti taikoma konkurso metu galiojusi Aprašo redakcija. Tai yra dar viena iš priežasčių, kodėl buvo netinkamai atsisakyta priimta ieškovę į darbą.

Atsakovas 1 prašo ieškovės V. P. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės Viktorijos P. Tauragės rajono savivaldybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime į ieškinį nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnį valstybinės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą, savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.

2015-12-16 Tauragės rajono savivaldybės taryba savo sprendimu Nr.1-317 „Dėl įgaliojimų suteikimo Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriui“ įgaliojo direktorių organizuoti konkursus į švietimo įstaigų vadovų pareigas. Konkursas buvo vykdomas vadovaujantis Aprašu patvirtintu 2011-11-01 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1193. 2016-11-03 Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius išleido įsakymą dėl „Atrankos komisijos sudarymo”. 2016-11-24 Atrankos komisijos posėdyje buvo įvertinti pretendentai užimti Progimnazijos direktoriaus pareigas ir konkurso laimėtoja buvo pripažinta ieškovė. Po konkursą laimėjusio asmens paaiškėjimo Tauragės rajono savivaldybė kreipėsi į VTEK dėl išaiškinimo, ar galima paskirti ieškovę į Progimnazijos direktorės pareigas, laimėjus konkursą. Savivaldybės meras, remdamasis Lietuvos Respublikos Korupcijos prevencijos įstatymo ( toliau Korupcijos įstatymas) 9 straipsniu, taip pat kreipėsi į Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybą ( toliau-STT) dėl informacijos pateikimo. STT informavo Savivaldybę, kad iš VTEK buvo gauta informacija, jog 2015-11-05 VTEK gavo iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos pateikta išvada, kad V. P. pažeidė Tarnybos įstatyme nurodytus pažeidimus, VTEK šiai išvadai pritarė ir atskiro tyrimo nepradėjo. VTEK pateikė atsakymą, kad ieškovė negali būti skiriama į pareigas valstybinėje tarnyboje trejus metus nuo atleidimo iš darbo dienos. Remiantis VTEK pateiktu atsakymu, Taryba 2016-12-21 sprendimu nusprendė neskirti V. P. į Progimnazijos direktorės pareigas laimėjus konkursą, nes, priešingu atveju, būtų pažeistas Tarnybos įstatymas. Savivaldybės administracijos direktorius buvo įgaliotas tinkamai organizuoti naujojo Progimnazijos direktoriaus rinkimo procesą, konkurso komisija negalėjo nepriimti ieškovės pareiškimo dėl dalyvavimo konkurse, nes Apraše nebuvo tokių sąlygų, jog atleistas iš darbo už Tarnybos įstatymo pažeidimus asmuo negalėtų paduoti pareiškimo dalyvauti konkurse. Teisę priimti ginčijamą sprendimą turėjo tik Tauragės rajono savivaldybės Taryba, kuri ir priėmė skundžiamą sprendimą. Atsakovas 1 tinkamai įvertino susidariusią situaciją, jokių įstatymų nepažeidė, o priešingai, vadovaujantis įstatymais nepaskyrė ieškovės į konkurso būdu laimėtas pareigas.

Atsakovo 2 atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvuajant ( CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys atmestinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė 2016-11-24 laimėjo konkursą Tauragės Tarailių progimnazijos vadovo pareigoms užimti. Tačiau su ja darbo sutartis nebuvo sudaryta, nes 2016-12-21 Tauragės rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-351 nusprendė neskirti ieškovės į Tauragės Tarailių progimnazijos direktoriaus pareigas laimėjus konkursą remiantis Lietuvos Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsniu 2 dalies 21punktu, Tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Korupcijos įstatymo 9 straipsnio 12 dalimi, atsižvelgiant į STT raštą Nr. 4-01-950“ Dėl informacijos apie V. P. pateikimo“ . Byloje nustatyta, kad ieškovei laimėjus konkursą sekančią dieną Tauragės rajono savivaldybės meras 2016-11-25 dvejais raštais, remiantis Korupcijos įstatymo 9 straipsniu, kreipėsi į STT dėl pateikimo informacijos apie konkursą laimėjusį asmenį. STT 2016-12-07 savo atsakyme nurodė, kad VTEK informavo, jog 2015-11-05 ji gavo Tauragės rajono savivaldybės administracijos pateiktą išvadą, kad V. P. pažeidė Tarnybos įstatymo nuostatas, taip pat, kad VTEK išvadai pritarė ir atskiro tyrimo nepradėjo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šis atsakymas buvo susijęs su tuo, kad ieškovė anksčiau, iki konkurso pravedimo, nuo 2008-05-28 buvo priimta dirbti T. Ž. gimnazijos direktorės pareigose, tačiau ji pagal Tauragės rajono savivaldybės Tarybos 2015-11-19 sprendimą Nr. 1-30 buvo atleista iš darbo remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2dalies 21 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ( toliau DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 234 straipsniu, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 235 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 11 punktu, 238, 240 ir 241 straipsniais, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į Tauragės rajono savivaldybės mero 2015-10-02 potvarkiu Nr. 4-94 sudarytos komisijos 2015-10-22 išvadą Nr. DT-1 ir į Tauragės Žalgiriu gimnazijos direktorės V. P. 2015-11-16 pasiaiškinimą Nr. 16-3613. Kaip teigia Atsakovo 1 atstovė, ieškovė buvo atleista iš darbo už eilę darbo drausmės ir Švietimo įstatyme numatytų reikalavimų pažeidimą, taip pat ir už pažeidimus numatytus Tarnybos įstatyme, kurie, bendrai paėmus, yra šiurkštūs poažeidimai. Iš pateiktos byloje Tauragės rajono savivaldybės mero 2015-10-02 potvarkiu Nr. 4-94 sudarytos komisijos 2015-10-22 išvados Nr. DT-1 matyti, kad buvo sudaryta komisija dėl pažeidimų strateginiame Tauragės Žalgiriu gimnazijos valdyme, kuri nustatė atitinkamus pažeidimus, tame skaičiuje buvo nustatyti ir Tarnybos įstatymo pažeidimai. Iš 2015 m. lapkričio (diena ir rašto numeris neįskaitomi) VTEK iš esmės pritarė šiai komisijos išvadai su joje nurodytais motyvais ir pati naujo tyrimo dėl jos elgesio atitikties nepradėjo. Be to, VTEK nurodė, kad V. P., spręsdama personalo eigos klausimus savo dukters ir sesers atžvilgiu, pažeidė ne tik Tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, bet ir 2 dalies nuostatas. Vertinant 2015-11-19 Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo preambulę, V. P. ir buvo atleista už šioje komisijos išvadoje nustatytus pažeidimus, nurodant šio sprendimo atskiruose punktuose atitinkamas teisines normas, kurios, jų manymu bendrai paėmus, buvo šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, o tai matosi ir iš šio sprendimo nutarime nurodyto Darbo kodekso (toliau - DK) 235 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 11 p. esančių teisinių normų turinio. Ieškovė priimto Tauragės rajono savivaldybės Tarybos sprendimo neginčijo. Kadangi minėtas atleidimo iš darbo sprendimas nebuvo apskųstas, todėl šiuo metu pagal pateiktus ieškinio reikalavimus nagrinėti ieškovės atleidimo iš darbo aplinkybes ir teismui spręsti klausimą ar ieškovė buvo atleista už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, ar ne už šiurkštų, nėra teisinio pagrindo. Teismas apsiriboja ieškinio reikalavimu ir nagrinėja aplinkybes susijusiais su pareikštu reikalavimu.

Kaip matyti, pati ieškovė ir jos atstovai prašydami patenkinti ieškinį nurodo, kad pagal Tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, aiškinant jas sistemiškai, tai asmuo negali būti priimtas į darbą 3 metus, jeigu jis buvo atleistas už šiurkščius šio įstatymo pažeidimus, o jeigu jis nešiurkščiai pažeidė šį įstatymą, tai jis negali būti priimtas į darbą vienerius metus nuo pažeidimo padarymo pradžios. Kadangi ieškovė buvo atleista iš darbo ne už šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, todėl ji negalėtų užimti šių pareigų tik vienus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Kadangi šis vienerių metų laikotarpis yra praėjęs, todėl atsakovas nepagrįstai nepriėmė jos į darbą laimėjus konkursą. Jeigu teismas nuspręstų kitaip, tai jis turėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo, ar Tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintam teisės laisvai pasirinkti darbą principui. Taip pat ieškovės atstovas nurodo dar vieną iš priežasčių dėl ko nepagrįstai ieškovė buvo nepriimta į darbą pagal konkurso rezultatus, tai yra tai, kad konkursas turėjo būti pravestas pagal konkurso paskelbimo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymo „Dėl konkurso valstybinių ir švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo patvirtinimo“ 45 straipsnį, nes iki naujo šio straipsnio redakcijos įsigaliojimo nuo 2016-12-03 dar nebuvo nuostatos, kad pagal korupcijos įstatymą turi būti gauta informacija apie konkursą laimėjusį asmenį.

Vertinant ieškovės ir jos atstovų bei Atsakovo 1 atsiliepime ir jos atstovų teismo posėdžio metu išsakytas nuostatas, laikytina, kad ieškovė nebuvo priimta į darbą laimėjusi konkursą remiantis tuo, kad po jos atleidimo iš darbo 2015-11- 19 nepraėjo trys metai. Čia kyla ginčas dėl Tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, kuriame nurodyta, kad „Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo antrojo skirsnio reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami. Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais kitus šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus, o asmenys, pripažinti šiurkščiai pažeidę šio įstatymo reikalavimus, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas. Asmenys, atleisti už šio įstatymo pažeidimą iš pareigų, trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos negali būti priimami, skiriami ar renkami į pareigas valstybinėje tarnyboje”. Kaip matyti šio straipsnio trečias sakinys reguliuoja asmens jau atleisto iš darbo už šio įstatymo pažeidimus padėtį, o pirmieji du sakiniai numato asmens dar dirbančio valstybinėje tarnyboje padėtį bei sąlygas už šio įstatymo reikalavimų pažeidimą. Įstatymo leidėjas pirmuoju atveju išskiria valstybės tarnautojų padėtį, tai yra kada dar jie dirba valstybės tarnyboje bei nustato skirtingas jų skatinimo sąlygas ir terminus atitinkamai įvertinęs jų šio įstatymo pažeidimo šiurkštumą, o tai reiškia, kad šiuo atveju asmuo, dirbdamas valstybinėje tarnyboje, padaro ne šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, tai jis negali būti skatinamas vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, o jeigu šiurkštų, tai tris metus negali būti priimamas, skiriamas ar renkamas į aukštesnes pareigas. O antruoju atveju, šio straipsnio trečiasis sakinys numato asmens jau nedirbančio valstybinėje tarnyboje, tai yra jau atleisto iš darbo valstybinėje tarnyboje, padėtį. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to ar asmuo buvo atleistas iš darbo valstybinėje tarnyboje už šiurkštų ar nešiurkštų šio įstatymo reikalavimų pažeidimą, jis negali būti trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos priimamas, skiriamas ar renkamas į pareigas valstybinėje tarnyboje. Dėl šių priežasčių teismas laiko, kad įstatymo leidėjas nustatė dvi skirtingas sąlygas asmenims, tai yra tiems, kurie dar dirba ir kurie jau yra atleisti ir nedirba valstybinėje tarnyboje, todėl negalima laikyti, kad šios nuostatos pats taikymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintai nuostatai - laisvai pasirinkti darbą, principui, todėl nėra teisinio pagrindo teismui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl šios teisinės nuostatos taikymo ir atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Byloje yra nustatyta, kad ieškovės atleidimo iš darbo 2015-11-19 įsakyme tarp kitų darbo drausmės pažeidimų yra nurodytas ir pažeidimas ( 1.4 punktas), kuris laikytinas kaip Tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimas. Šis priimtas sprendimas nėra apskųstas ir jis galioja. Korupcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad “Informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, (toliau – asmuo) pateikiama į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam valstybės ar savivaldybės įstaigos ar įmonės vadovui, kolegialiam valdymo organui arba valstybės politikui (toliau – į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs subjektas) siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėse. Informacija apie asmenį renkama, teikiama ir vertinama neatsižvelgiant į tai, ar jis atitinka įstatymuose numatytus specialius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, ar ne”. Vadinasi Atsakovas 1, po konkurso pravedimo, pagrįstai turėjo teisę kreiptis į STT dėl duomenų apie V. P. pateikimo. Taip pat laikytina, kad Atsakovas1 nieko nepažeidė 2016-12-08 raštu Nr. 19-6190 kreipdamasis į VTEK dėl išaiškinimo apie ieškovės priėmimą į darbą laimėjus konkursą, jeigu ji buvo atleista iš darbo už darbo drausmės pažeidimą, kur vienas pažeidimas yra susijęs su Tarnybos įstatymo reikalavimų pažeidimu. Kaip matyti, Atsakovas 1 gavo atsakymą iš VTEK patvirtinantį, kad ieškovė negali būti skiriama į pareigas trejus metus nuo atleidimo. Po to jis 2016-12-21 sprendimu Nr. I-351nepaskyrė ieškovės į pareigas laimėjus konkursą. Su šiuo sprendimu ieškovė buvo supažindinta sekančią dieną. Korupcijos įstatymo 9 straipsnio 12 dalis numato galimybę, kad „į pareigas asmenį skiriantis subjektas, įvertinęs šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neskirti asmens į pareigas, privalo per 3 darbo dienas asmenį su pateikta informacija supažindinti pasirašytinai, išskyrus tą jos dalį, kurioje yra įslaptinta informacija. Mažareikšmiai, atsitiktiniai faktai ar aplinkybės negali būti pagrindas priimant sprendimą neskirti asmens į pareigas.” Iš Atsakovo 1 2016-12-21 įsakymo Nr. I-351 matyti, kad šia norma jis ir vadovavosi neskirdamas ieškovės į pareigas laimėtas konkurso būdu.

Kaip jau buvo minėta, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodo dar vieną iš priežasčių dėl ko nepagrįstai ieškovė buvo nepriimta į darbą pagal konkurso rezultatus, tai yra tai, kad konkursas turėjo būti pravestas pagal konkurso paskelbimo metu aprašo 45 punktą, nes iki naujo šio straipsnio redakcijos įsigaliojimo nuo 2016-12-03 dar nebuvo nuostatos, kad pagal korupcijos įstatymą turi būti gauta informacija apie konkursą laimėjusį asmenį.

Kaip ir pastebėjo ieškovės atstovas, ankstesnėje 2015-04-28 minėto aprašo redakcijos 45 punkte nebuvo nurodytos papildomos sąlygos - informacijos gavimas pagal Korupcijos įstatymo 9 straipsnį apie konkursą laimėjusį asmenį ( Aprašo 4.5p.p.). Tai yra, šia nauja punkto redakcija buvo papildytas ankstesnėje Aprašo redakcijoje galiojusių sąlygų sąrašas, kada joms pasibaigus per 30 dienų turi būti sudaroma darbo sutartis su konkurso laimėtoju ir jis yra priimamas į darbą. Nauja 2016-12-01 Aprašo 45 punkto redakcija įsigaliojo nuo 2016-12-03. Tačiau ši nauja minėto punkto redakcija neatėmė galimybės atsakovui po konkurso kreiptis į STT ar paaiškinimo gavimo iš VTEK nustatyta tvarka. Aprašo 45 punkte nurodytos sąlygos yra taikomaos tik tais atvejais, kada sprendžiami asmens darbo sutarties sudarymo terminai. Kadangi ieškovė nebuvo priimta į darbą pagal konkurso rezultatus ir sprendimas dėl jos neskyrimo užimti pareigas buvo priimtas dar nepraėjus 30 dienų nuo konkurso rezultatų paskelbimo, todėl šios naujos sąlygos ( Aprašo 45,4p.p.) atsiradimas neturi jokios reikšmės Atsakovo 1 sprendimui dėl ieškovės nepriėmimo į darbą pagrįstumui.

Taip pat, vertinant nustatytas aplinkybes, laikytina, kad tai, jog Atsakovas 1 žinojo dėl ieškovės ankstesnio atleidimo iš darbo priežasčių, o ne prieš, bet po konkurso pasibaigimo kreipėsi į STT dėl duomenų apie ieškovę pateikimo, nepažeidžia Korupcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir tai neturi reikšmės priimto sprendimo, dėl nepaskyrimo ieškovės dirbti laimėjus konkursą, pagrįstumui. Išanalizavęs esamą padėtį bei įvertinęs įstatymų reikalavimus, laikytina, kad Atsakovas 1 pagrįstai priėmė sprendimą nepriimti ieškovės į darbą, laimėjus konkursą, nes tai yra jo teisė ir jis vadovavosi atitinkamais įstatymais ir jų nepažeidė.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje nėra įrodyti įstatymų pažeidimai, dėl kurių ieškovė nepagrįstai buvo nepriimta į darbą laimėjusi konkursą (DK 96 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ieškovės ieškinys Atsakovų 1 ir dėl tų pačių priežasčių Atsakovo 2 atžvilgiu turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, o ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistina (Civilinio proceso kodekso( toliau- CPK) 83 straipsnio 1dalies 1 punktas), todėl byloje sprendžiamas klausimas tik dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos Atsakovui 1 teikimu, atlyginimu ( CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir, kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Atsakovo 1 advokatas rengė atsiliepimą į ieškinį, o taip pat dalyvavo teismo posėdyje. Iš Atsakovo 1 pateiktų dokumentų dėl advokato išlaidų atlyginimo matyti, kad Atsakovą 1 atstovaujančiai advokatų kontorai “Sorainen ir partneriai” Atsakovas 1 sumokėjo 2504,46 Eur. Ši suma neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Sprendžiant dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, vadovaujamsi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiama į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Nors Rekomendacijose nurodytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis už suteiktą advokato teisinę pagalbą ir nėra viršytas, tačiau įvertinant tai, kad Atsakovas 1yra juridinis asmuo, neabejotinai turintis juridinį skyrių, tačiau vis tiek samdė teisines paslaugas teikiančią advokatų kontorą dėl ko padidėjo ir jo finansinės išlaidos, susijusios su bylos išnagrinėjimu, bei atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo trukmę ( byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, advokatų darbo laiko sąnaudas ( buvo pateiktas vienas atsiliepimas į ieškinį ir vieną kartą dalyvauta byloje atstovaujant Atsakovą 1), todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (įvertinant ir ieškovės patirtas išlaidas ieškovė advokatų profesinei bendrijai sumokėjo mažiau negu pusę Atsakovo 1 sumokėtos atstovavimo išlaidų sumos -1179,75 Eur,), teismas laiko, kad tikslinga Atsakovo 1 atstovavimo išlaidas sumažinti iki 1000 Eur. ir jas priteisti iš ieškovės Atsakovo 1 naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259- 260 straipsniais, 263 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. P. atsakovo Tauragės rajono savivaldybei, juridinio asmens kodas :188737457, 1000 Eur ( tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.