- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-2053-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29875-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- K. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą dėl antstolės P. K. veiksmų, suinteresuotasis asmuo byloje – Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas nurodė, kad jam yra neaiški Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties rezoliucinė dalis, todėl prašo nutartį išaiškinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-10 nutartimi atmetė pareiškėjo K. S. prašymą dėl nutarties išaiškinimo.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodyta, kad atmestas pareiškėjo K. S. skundas dėl antstolės P. K. 2013-07-02 patvarkymo Nr. 0093/12/00744 2-P-16147 ir veiksmų panaikinimo, todėl papildomai aiškinti nutartį nėra jokio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas K. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-10 nutartį ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui klausimą dėl nutarties išaiškinimo nagrinėti iš naujo.
Nutartyje neišspręstas pareiškėjo prašymas išaiškinti 2013-09-23 nutarties rezoliucinės dalies neaiškumą – kokį, kurį pareiškėjo skundą nutarta atmesti, tą skundą identifikuoti. Dėl šio reikalavimo nutartyje nėra pasisakyta, todėl yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Nutartyje prieštaringai pareiškėjo pareiškimui nurodyta, kad skundas yra atmestas. Todėl yra pažeista CPK 278 str. nurodyta teisės norma, jog sprendimą (nutartį) leidžiama išaiškinti, nekeičiant jo turinio, kadangi konkrečiu atveju pakeistas 2013-09-23 nutarties nutariamosios dalies turinys. Akivaizdu, kad „nutarta skundą atmesti“ ir „atmestas skundas“ yra du skirtingi dalykai. Teisėjui privalu mokėti valstybinę lietuvių kalbą. Nutartyje pažeistas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas. Nutarties teksto pradžioje nurodyta, kad teisėjas nagrinėja pareiškimą, o rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad „teismas nutaria“, tai yra nutarimą priėmė kitas, nedalyvavęs pareiškimo nagrinėjime asmuo.Nutartimi priimtas nebaigtinis nutarimas, nes nenurodyta, kas, kada, kuriomis aplinkybėmis tą prašymą atmes. Todėl šiuo atveju nėra priimto galutinio teismo sprendimo. Nutartis priimta dėl kažkokio prašymo, o pareiškėjas yra pateikęs pareiškimą, kuris gautas teisme 2013-10-08. Todėl ir šiuo atveju yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.Nutartis priimta vadovaujantis CPK 278 straipsniu ir 290-291 straipsniais, kuriuose nėra nė vienos teisės normos, kuri būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai ir joje pateiktam nutarimui priimti. Pareiškėjas 2013-10-21 taip pat buvo pateikęs teismui pareiškimą, kurį prašė prijungti prie atskirojo skundo. Pareiškime nurodyta, jog nutartyje parašyta, kad teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškimą, tačiau neaišku ir nesuprantama, kodėl ir kokios sudėties teismas priėmė rezoliucinę dalį, kuria nutarė nežinia kokį pareiškėjo prašymą atmesti ir nenurodė kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis tą neidentifikuotą pareiškėjo prašymą atmes. Teismui buvo pateiktas pareiškimas, o ne prašymas. Tesimas taip pat nagrinėjo pareiškimą, o ne prašymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas, priimdamas nutartį, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl teismo nutarties išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Pareiškėjas nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-10 nutartis yra naikintina dėl CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius dokumentus, daro išvadą, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis priimta teisėtai ir nepažeidžiant CPK 329 str. Iš atskirojo skundo teksto matyti, jog skundžiamos nutarties neteisėtumo pagrindą, pareiškėjo nuomone, sudaro jos turinio išdėstymo būdas, tai yra, jog nutarties įžanginėje dalyje nurodyta ją priėmusio teisėjo pavardė, o rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog „teismas nutaria“, nutartis priimta vadovaujantis CPK 278 str. ir 290-291 str., kuriuose nėra nei vienos teisės normos, kuri būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai priimti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog reikalavimus teismo nutarties turiniui ir formai nustato CPK 291 straipsnis, skundžiama nutartis visiškai atitinka šiuos reikalavimus, ji yra pasirašyta bylą nagrinėjusio teisėjo, todėl absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.
CPK 278 straipsnis reglamentuoja sprendimo išaiškinimo pagrindus ir procesą, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nutartyje nurodė, jog vadovaujasi šiuo straipsniu. Pagal minėto straipsnio 1 dalį teismas sprendimą (nutartį) išaiškinti turi teisę pagal dalyvaujančių byloje asmenų prašymą. Pareiškėjas teismui buvo pateikęs pareiškimą. CPK 115 str. 4 d. nustato, jog klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nėra kliūtis priimti dokumentą, todėl nutartyje teismas turėjo teisę pakeisti pareiškėjo pateikto dokumento pavadinimą iš „pareiškimo“ į „prašymą“.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas skundžiamoje nutartyje nebuvo pažeistas, nes pareiškėjo nurodytos frazės „nutarta skundą atmesti“ ir „atmestas skundas“ turi vieną ir tą pačią prasmę, tai yra reiškia, jog skundas yra nepatenkintas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties rezoliucinė dalis yra suformuluota aiškiai, todėl nėra pagrindo ją išaiškinti papildomai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.