- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-11
- Bylos Nr.
- 1-502-333/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00754-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kaltinamasis
- A. J., N. R.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.8.3BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 2.1.16.1.8Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja V. S., sekretoriaujant S. B., dalyvaujant prokurorui I. V., nukentėjusiajam V. K. ir jo įstatyminei atstovei L. K., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei D. R., neviešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, išsituokęs, niekur nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neturintis teistumo, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 3 d. ir 145 str. 1 d.
N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbanti, darbo biržoje nesiregistruoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini) mieste, laikinai gyvenanti(duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-07-05 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) kaime A. J. veikdamas bendrai su N. R., sutikęs ant miško keliuko sūnėną V. K., gimusį(duomenys neskelbtini), liepė jį laikyti N. R., kuri sugriebusi už rankos laikė, taip neleisdama V. K. pabėgti. Tuomet A. J. išsilaužė pakelės medžio šaką ir ja sudavė vieną kartą per kairę koją mažamečiui sūnėnui V. K.. Taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam V. K. dėl poodinės kraujosruvos kairio kelio srityje.
Be to, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, 2014-07-05 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) ant miško keliuko A. J., sakydamas mažamečiui sūnėnui V. K., gimusiam(duomenys neskelbtini), žodžius: „gaila, kad neturiu peilio, o tai supjaustyčiau tau venas“, taip grasino sunkiai sutrikdyti mažamečio V. K. sveikatą, dėl ko nukentėjusysis V. K. turėjo pakankamai pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad L. K. yra jo sesuo, o V. K. – sūnėnas. Įvykio dieną su drauge N. R. keliuku per mišką ėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyvena jo sesuo. Beeidami pamatė dviračiu atvažiuojantį sūnėną V. Žinodamas, kad Virgaudas rūko, nusprendė jį patikrinti. Taip nusprendė jausdamas giminišką pareigą prieš seserį, nes sesuo nelabai tikrina sūnų. Jį sustabdė ir liepė parodyti, ką turi kišenėse. Rado cigaretę ir degtukų. Tuomet labai supyko, N. liepė V. palaikyti, o pats nuėjo į šalikelę ir nusilaužė alksnio šaką. Grįžęs sudavė V. vieną kartą su šaka per kojas. V. sakė, kad važiuoja pas S. paimti pinigų. Dėl suduoto smūgio V. verkė, spiegė. Jam nieko daugiau nedarė, apie jokį peilį nekalbėjo ir negrasino jį panaudoti. Paskui V. paleido ir nuėjo pas seserį L. K.. Kai atėjo, suprato, kad L. apie įvykį jau žinojo, reiškė nepasitenkinimą dėl grasinimo. Dėl šio įvykio su L. susipyko. Dabar su V. nesipyksta, bendrauja. Įvykio metu su drauge N. buvo išgėrę alkoholio. Blaivus taip būtų nepasielgęs, bet tokiu būdu norėjo sudrausminti sūnėną, nieko blogo negalvojo, pergyvena dėl savo elgesio.
Kaltinamoji N. R. kalta prisipažino ir parodė, kad sutikus dviračiu važiuojantį V., A. jį sustabdė ir patikrino kišenes, kuriose rado cigarečių ir degtukų. Norėdamas V. sudrausminti, A. jį liepė palaikyti už rankos ir nuėjo į šalikelę nusilaužti medžio šakos. Paėmusi V. už rankos laikė. G. A. nusilaužta šaka sudavė V. per kojas. V. buvo apsimovęs treningines kelnes. Vaikas išsigando, nors jam jokių kitų grasinimų nebuvo išsakyta, A. neturėjo jokio peilio. A. V. paprasčiausiai norėjo sudrausminti, nes vaikas būdamas mažamečiu rūkė. V. paleido ir jis nuvažiavo pas S., o jie nuėjo pas L.. Suprato, kad L. apie įvykio jau žinojo. A. su L. pradėjo pyktis, todėl juos paliko ir nuėjo namo. Supranta, kad pasielgė negerai, tuo metu buvo truputį išgėrusi.
Nukentėjusysis V. K. parodė, kad įvykio dieną su dviračiu važiavo pas kaimynus S. paimti pinigus už žuvį. Miško keliukyje sutiko dėdę A., einantį su drauge N.. Dėdė jį sustabdė ir paklausė, ką turintis kišenėse. Kai patikrino, rado cigaretę ir degtukų. Tada N. liepė jį palaikyti. N. suėmė jam už dešinės rankos. Dėdė išsilaužė šaką su lapais ir atėjęs trenkė vieną kartą per kojas. Sudavė taip, kad net pūslė ant kojos iškilo. Nesigynęs, tik muistęsis ir spiegęs. Bijojęs, išsigandęs. Dėdė pasakė, kad, jeigu po penkių minučių nesugrįš, eis ieškoti. Daugiau niekuo negrasino, apie peilį neminėjo, paleido ir liepė važiuoti, o patys nuėjo pas mamą. Nuvažiavęs pas S. paprašė telefono ir paskambino mamai, papasakojo apie įvykį. Kai grįžo į namus, ten buvo A. ir N., bet ji tuojau pat išėjo, nenorėjo kištis į kitų reikalus. Jie barėsi su mama ir lindo prie jo. Šiuo metu esąs su visais susitaikęs, nors įvykio metu patyrė išgąstį, ilgai skaudėjo sumuštą vietą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (b. l. 19-20) V. K. parodė, kad jis įvykio dieną važiavo pas kaimyną pinigų už žuvis, kurias pagavo brolis. Važiavo pas kaimyną Stankevičių. Važiuojant sutiko dėdę A. su N.. Jie buvo neblaivūs. Dėdė liepė N. jį palaikyti, išsilaužė rykštę ir trenkė per kairę koją. Išsigando. Dėdė dar pasakė, kad jam gaila, jog neturi peilio, o tai supjaustytų venas. Labai išsigandęs. Dar sakė, kad eina pas jo motiną ir ją užmuš. Dėdė liepė per penkias minutes sugrįžti į namus. Su dėde A. sutarė normaliai, bet nesutarimai pradėjo kilti tuomet, kai atsirado Nijolė.
Liudytoja L. K. parodė, kad jos vyresnis sūnus U. sužvejojo žuvų. Tuo metu pas ją buvo atėjusi Z. S., todėl jai pasiūlė pirkti jas. Abi išgėrė buteliuką, apžiūrėjo žuvis. Z. S. susisiekė su vyru ir nusprendė žuvis nupirkti. Z. išsinešė žuvis, o kiek vėliau jaunesnis sūnus V. dviračiu išvažiavo paimti pinigų, 5 litų. Po kiek laiko paskambino V. ir liepė slėptis, nes tuoj ateis A. ir N.. Nubėgusi į šalia esančias kapines ir pasislėpė. Kai atvažiavo V., buvo išsigandęs, pasakė, kad jį mušė su rykštuke ir liepė kuo greičiau grįžti į namus, nes bus blogai. Apie peilį kalbos nebuvo. Apklausose ikiteisminio tyrimo metu apie tai minėjusi, bet taip sakiusi, nes apie tai sakė V.. A. mūšė V. dėl rūkymo, bet pati sūnaus dėl rūkymo nepagaunanti. Kai grįžo iš S. V., matė ant jo kojos sužalojimą. Nenorinti visiškai ginti brolio A., bet mananti, kad sūnus V. šiek tiek meluojantis, nes ji turi lakią vaizduotę, net mokykloje laimėjo balandžio 1-ąją „makaronų kabintojo“ prizą. Teisme kalbėti kitaip sūnaus nenuteikinėjo.
Liudytojas R. S. parodė, kad pas jį į namus atvažiavo V. ir pasakė, kad jį A. ir Nijolė sumušė dėl to, kad kažką buvo paėmęs. Sakė, kad N. laikė, o A. mušė su rykštele. A. V. kojos matė sumušimą, jis buvo susijaudinęs, išsigandęs. V. prašė telefono paskambinti motinai. Pokalbio negirdėjo, nes kalbėjo lauke. V. atėjo 5 Lt už žuvį.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė D. R. parodė, kad K. šeima įrašyta socialinės rizikos šeimų įskaitą dėl girtavimo. S. V. pasiduoda motinos įtakai, fantazuoti jam nebūdinga, tik ginantis, bet ne bandant kažką kaltinti.
Bylos dokumentuose esančiais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:
Šalies argumentai
Pareiškimu (b. l. 1) nukentėjusiojo V. K. motina L. K. kreipėsi į policiją pranešdama apie sistemingą jos brolio A. J. smurtavimą, rimties trikdymą jos namuose.
Įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 3-5) įvykio vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) kaime, ant kelio miške. Išskirtinių žymių nenustatyta.
Alkoholio matuoklio šaknelėje (b. l. 6) užfiksuota, kad 2014-07-05 21.31 val. L. K. nustatytas 2.21 promilės girtumas.
Alkoholio matuoklio šaknelėje (b. l. 73) nurodyta, kad 2014-07-05 apie 22.05 A. J. nustatytas 1,59 promilių girtumas.
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 7-9) nurodyta, kad V. K. stebima kraujosruva kairės kojos blauzdoje.
Teismo medicinos specialisto išvadoje (b. l. 23) konstatuota, kad V. K. nustatyta kraujosruva kairio kelio srityje. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio metu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Teismo medicinos specialisto psichiatro išvadoje (b. l. 81) nurodyta, kad A. J. teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji A. J. ir N. R. nukentėjusįjį V. K. mušė ir žalojo iš asmeninių paskatų, asmeninio pykčio pasekoje. Kaltinamoji N. R., būdama nusikalstamų veiksmų bendrininke, kaltinamajam A. J. padėjo įgyvendinti jo siekiamą tikslą, todėl bendrai atsako už abiejų padarytus veiksmus. Kaltinamųjų atlikti nusikalstami veiksmai buvo tyčiniai, jais siekė sužaloti berniuką, sukelti jam fizinį skausmą ir šių pasekmių pasiekė. V. K. padaryti kūno sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas teismo medicinos specialisto išvada ir kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. V. K., gimęs(duomenys neskelbtini), todėl nusikalstamos veikos padarymo metu – 2014-07-05 jam buvo trylika metų ir jis laikytinas mažamečiu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes kaltinamųjų A. J. ir N. R. padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 140 str. 3 d.
Šios nusikalstamos veikos padarymo metu A. J., kaip nurodoma kaltinime, grasino mažamečiui nukentėjusiajam V. K. sunkiai sutridyti jo sveikatą, t. y. panaudojus peilį supjaustyti venas. Pripažintina, kad ištyrus surinktus įrodymus ir įvertinus nustatytas aplinkybes ši kaltinimo dalis A. J. pasitvirtino. Nors kaltinamasis neigė kuo nors grasinęs vaikui, tačiau nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Šią aplinkybę jis nurodė dvejų apklausų metu. Ir teisme liudytoja, nukentėjusiojo motina, L. K. patvirtino, kad įvykio dieną jai sūnus apie tai pasakojo, tik ji nelabai tikinti tuo. Teisme nukentėjusysis šią aplinkybę jau neigė, tačiau toks parodymų keitimas vertintinas kritiškai. Šiuo metu tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo bei jo šeimos narių vėl geri santykiai, visi susitaikę, todėl suprantamas nukentėjusiojo siekis padėti išvengti jo dėdei griežtesnės atsakomybės. Tikėtina, kad V. K. ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Tai patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė D. R., kad vaikui būdinga meluoti ginantis, bet ne kaltinant kitą.
Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis (kasacinė nutartis 2K-341/2010). Pripažintina, kad nusikalstamų veiksmų padarymo metu kaltinamojo A. J. pasakyti grasinantys žodžiai sudarė pagrindą nukentėjusiajam V. K. jaustis nesaugiai, bijoti, nes prieš jį jau buvo ką tik pavartotas smurtas, sumuštas su šaka. Be to, smurtavimo metu jis buvo vienas, miške, o kaltinamieji buvo dviese, jis buvo laikomas už rankos, negalėjo ištrūkti, verkė, spiegė. Kaltinamasis A. J. turėjo suvokti, kad savo veiksmais nukentėjusiajam keliantis baimę dėl jo gyvybės ir sveikatos, verčiantis į jaustis nesaugiai, sukėlė stresą bei nerimą ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.
Sprendžiant kaltinamųjų A. J. ir N. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į tai, kad jie pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkias nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi dėl smurtavimo prieš vaiką ir tai yra jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d., padarė veikdami bendrininkų grupėje, nusikalstamus veiksmus atliko būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų nusikaltimų padarymui. Tai yra jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Praeityje N. R. neteista, A. J. neturi teistumo, išnykęs, bausti administracine tvarka.
Įvertinus nurodytas aplinkybes kaltinamiesiems skirtina bausmė – laisvės atėmimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad neturintys teistumo, bausmės vykdymas atidėtinas, tikint, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, bet skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
-pagal LR BK 140 str. 3 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimu;
-pagal LR BK 145 str. 1 d. 4 mėnesiams laisvės atėmimu.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nuteisti 9 mėnesių laisvės atėmimu.
Taikant LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams įpareigojant šiuo laikotrapiu:
--neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
-pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;
-dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.
Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
N. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d., ir nubausti 4 mėnesiams laisvės atėmimu.
Taikant LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Įpareigoti šiuo laikotarpiu:
-neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
-pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.