- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-05
- Bylos Nr.
- e2A-1029-653/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- „BTA Insurance Company“ SE
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei J. K. dėl išmokėtos draudimo išmokos regreso teise, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės regreso teise 592,29 EUR (2045,06 Lt) išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir 15,64 EUR (54,00 Lt) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu, su V. D. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT 090222 ir apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini), tai patvirtina 2013-06-26 gyventojų turto draudimo liudijimas. Apdraustasis butas buvo užlietas iš J. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 2045,06 Lt draudimo išmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas savo reikalavimų pagrindimui pateikė gyventojų registro tarnybos išrašą, tačiau, teismo vertinimu, vien tik ta aplinkybė, kad atsakovė gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad ji yra minėto buto savininkė arba valdytoja, kuo remiantis jai kiltų pareiga atlyginti ieškovo išmokėtą išmoką regreso tvarka.
UAB ,,Elektrėnų komunalinis ūkis“ rašte dėl informacijos pateikimo, nurodoma, kad 2014-06-19 buvo gautas pranešimas apie vandentiekio avariją (duomenys neskelbtini). Minėtame bute ant grindų buvo išsiliejęs vanduo. UAB ,,Elektrėnų komunalinis ūkis“ nurodo, kad šis įvykis gali būti susijęs su buto, adresu (duomenys neskelbtini), apliejimu (nesutinka tik data). Atsižvelgęs į nurodytus duomenis, bei byloje esančią informaciją, kad apdraustasis butas buvo aplietas 2014-06-17, teismas darė išvadą, kad nėra tikslių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo apdraustas butas buvo aplietas būtent dėl vandentiekio avarijos, įvykusios adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esančiame UAB ,,Elektrėnų komunalinis ūkis“ ,,Buto, esančio (duomenys neskelbtini) apžiūros akte“, ties įrašu ,,Buto savininkas“, nurodyta - ,,gyvena nuomininkai, šeimininkas Mantas“. Teismas darė išvadą, kad ieškovas nepateikė jokių tikslių duomenų, įrodančių atsakovės pareigą atlyginti žalą, atsiradusią būtent dėl jai nuosavybės teise priklausančio, ar jos valdomo buto, kuriame įvyko vandentiekio avarija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas pateikė apeliacinį skundą (b.l.192-196), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog ieškovas pažymą apie atsakovės gyvenamąją vietą pateikė dėl teismingumo nustatymo (CPK 29 str.), o VĮ Registrų centras pažymos neteikė, nes pažymoje yra nurodyta daug faktinių aplinkybių, kurios yra susijusios su asmens duomenų apsauga. Šalims žinoma, kad minėto buto savininkė yra atsakovė. Ši aplinkybė negali būti ginčo objektu, todėl jos nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Be to pats teismas galėjo šią aplinkybę patikrinti duomenų bazėje.
Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014), apeliantas teigia, kad aplinkybę, jog nukentėjusiojo butas buvo užlietas iš atsakovės buto patvirtina byloje esantys įrodymai, o UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ sudarytas 2014-06-19 aktas, patvirtina dar ir priežastį – atsakovės bute vanduo bėga ant grindų pro maišytuvą, kai būna naudojamasi vandeniu.
Žemesnės instancijos teismas
Mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nes nenurodė, kokiais įrodymais vadovavosi pripažindamas, kad nukentėjusios butas buvo užlietas iš kitų šaltinių, nei atsakovės butas.
Nesutinka su teismo argumentais, jog bute galimai gyvena nuomininkai, todėl atsakovė neturi atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nes ieškovas turi teisę pasirinkti, kam reikšti reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovas neturi jokių duomenų apie nuomininkus.
Apeliantas teikia VĮ Registrų centras pažymą, patvirtinančią atsakovės nuosavybę ir aplinkybę, kad jokie nuomos santykiai nėra viešai įregistruoti. Ieškovas gali reikšti reikalavimus savininkui, nuomininkui ir /ar subnuomininkui atskirai ar solidariai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014 patvirtino savininko atsakomybę dėl užliejimo ir ieškovo teisės pasirinkti atsakovus.
Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d., draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 str. 1 d. privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog vien tik ta aplinkybė, kad atsakovė gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad ji yra minėto buto savininkė arba valdytoja, todėl jai kiltų pareiga atlyginti ieškovo išmokėtą išmoką regreso tvarka. Pažymėtina, jog gyvenamąją vietą konkrečiame būste gali deklaruoti tik šio būsto savininkas arba tas asmuo, kuriam buto savininkas suteikia tokią teisę, taigi gyvenamąją vietą konkrečiame būste deklaravęs asmuo gali būti tiek būsto savininkas, tiek būsto valdytojas. Atsižvelgiant į CK 6.266 str. 1 d. ir 6.1015 str. reglamentavimą, ieškovas turėjo teisę pareikšti ieškinį tiek būsto savininkui, tiek būsto valdytojui. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę iš viešojo registro duomenų įsitikinti, kad atsakovė yra buto savininkė (CPK 179 str. 3 d.). Su apeliaciniu skundu pateiktas NTR CDB išrašas patvirtina aplinkybę, kad buto, esančio virš užlieto buto, savininkė yra atsakovė (b.l.37).
Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.
Nagrinėjamoje byloje faktinę aplinkybę, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimo židinys yra viršuje esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas įrodinėjo remdamasis šiais įrodymais: 2014-06-20 pranešimu apie įvykį; defektų aktu; UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ sudarytas 2014-06-19 aktu. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nėra tikslių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo apdraustas butas buvo aplietas būtent dėl vandentiekio avarijos, įvykusios adresu (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė kokiais įrodymais vadovavosi pripažindamas, kad nukentėjusios butas 2014-06-17 buvo užlietas iš kitų šaltinių, o ne iš viršuje esančio atsakovės buto, esant defektų akte konstatuotoms nukentėjusios buto užliejimo iš viršuje esančių patalpų žymėms, taip pat esant 2014-06-20 pranešimui apie įvykį bei atsižvelgiant į UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ užpylimo laikotarpiu sudarytą 2014-06-19 aktą, patvirtinantį apie bute ((duomenys neskelbtini)) esantį netvarkingą (praleidžiantį vandenį) vandens maišytuvą. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, o, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų įrodymų vertinimą (CPK 258 str. 2 d.). Dėl minėtų motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, dėl to skundžiamas sprendimas už akių naikintinas. Atsižvelgiant į sprendimo už akių priėmimo instituto specifiką – pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduodamas sprendimą už akių priėmusiam teismui – byla apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėta. Atsakovė jai nenaudingo sprendimo už akių peržiūrėjimo galimybe gali pasinaudoti tik pirmosios instancijos teisme, todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 331 straipsniu, teismas
nutarė
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą Trakų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.