Kauno apygardos teismo sprendimas

2013-08-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1494-413/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2013-08-22
Bylos Nr.
2S-1494-413/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-12981-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
S. U.
Atsakovas
J. Ž., V. Ž., D. Ž., K. Ž.
Kategorijos
  • 113.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1494-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12981-2012-6;
Pirmosios instancijos teismo teisėjas: Artūras Šafronas;(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:113.10; 121.21;
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo S. U. atstovo advokato E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovams J. Ž., V. Ž., D. Ž. ir K. Ž. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme buvo priimtas nagrinėti S. U. ieškinys atsakovams J. Ž., V. Ž., D. Ž. ir K. Ž. dėl 41 192,53 Lt nuostolių, ieškovo kildinamų iš 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir tos pačios dienos reikalavimo teisių perleidimo sutarties, atlyginimo.

Šalies argumentai

Atsakovai J. Ž. ir V. Ž. byloje pateikė priešieškinį dėl minėtų sandorių – 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria AB „Stumbras“ pardavė, o ieškovas S. U. nupirko 63/100 dalis pastato-gyvenamojo namo ir 63/100 dalis kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bei 2012 m. gegužės 9 d. reikalavimo perleidimo sutarties ir 2012 m. rugsėjo 4 d. susitarimo, - pripažinimo galiojančiais; 19 050 Lt turtinės žalos atlyginimo, 1 000 Lt dydžio už kiekvieną ieškovo naudojimosi atsakovų turtu mėnesį nuomos mokesčio, skaičiuotino nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, priteisimo; ieškovo S. U. įpareigojimo pašalinti atsakovų teisių pažeidimą naudojantis jiems priklausančiu turtu (pašalinti tvorą ir elektros kabelius). Atsakovai savo priešieškinį įkainavo 29 050 litais, nurodė mokėtiną žyminį mokestį - 1 158 Lt ir sumokėję 500 Lt šio mokesčio, nuo likusios mokėtinos mokesčio dalies prašė juos atleisti dėl sunkios turtinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi (b. l. 11) atsakovų prašymą dėl atleidimo nuo dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo tenkino, atleido atsakovus J. Ž. ir V. Ž. nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies (658 Lt) mokėjimo už priešieškinį ir teismo rezoliucija priešieškinį priėmė.

Teismas nustatė, kad atsakovams sumokėti visą jų nurodomą 1 158 Lt dydžio žyminį mokestį yra per sunku. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs atsakovų pateiktus dokumentus: pažymą apie gaunamas pajamas (b. l. 95), Vilniaus universiteto pažymą (b. l. 133), SEB banko vietinio mokėjimo nurodymą (b. l. 141), VĮ „Registrų centras“ informaciją, iš kurios sprendė, kad atsakovai neturi turto, kurį galėtų parduoti. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovų gaunamas pajamas sudaro atsakovo atlyginimas ir atsakovės pensija, atsakovai išlaiko studentę dukrą, todėl sprendė, kad sumokėta 500 Lt suma yra pakankama priešieškiniui priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovo atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį ir perduoti Jonavos rajono apylinkės teismui šį klausimą nagrinėti iš naujo (b. l. 16).

Apeliantas nurodo, kad spręsdamas atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo klausimą pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas, nes netinkamai apskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio dydį. Priešieškinio suma turėjo būti apskaičiuota pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Kadangi atsakovai pirkimo-pardavimo sandorį prašė pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, priešieškinio sumą jie turėjo padidinti 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties 2.2. punkte nurodyta 173 000 Lt vidutine rinkos verte ir papildomai sumokėti trūkstamą 5 041 Lt teismo žyminio mokesčio sumą. Atsakovai sumokėjo tik 500 Lt žyminį mokestį. Teismas tinkamai neįvertino atsakovų turtinę padėtį liudijančių aplinkybių, t. y. kad atsakovas J. Ž. gauna nuo 2379 Lt iki 2738,74 Lt atlyginimą, atsakovė V. Ž. gauna 708,23 Lt pensiją, abu atsakovai turi nekilnojamo turto, dėl ko nepagrįstai atleido atsakovus nuo likusios, teismo nuomone, mokėtinos 650 Lt žyminio mokesčio dalies. Kadangi atsakovų priešieškinis neatitiko įstatyme numatytų reikalavimų, teismas turėjo nustatyti terminą priešieškinio trūkumams pašalinti pagal CPK 138 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB „Stumbras“ prašo jį tenkinti ir nustatyti papildomai mokėtiną žyminį mokestį pagal priešieškinio sumą (b.l. 20-21). Nurodo, kad sutinka su tais atskirojo skundo argumentais, kuriuose nurodoma, jog buvo netinkamai paskaičiuotas žyminio mokesčio dydis. Tačiau priešieškinio sumą atsakovai turėjo didinti ne pagal 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punkte nurodytą rinkos vertę, kaip teigia apeliantas, bet pagal minėtos sutarties 3.1 punkte nurodytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kainą, t.y. 102 000 Lt, nes būtent tokia buvo nekilnojamojo turto rinkos kaina. Todėl atsakovai turi sumokėti papildomai trūkstamą 2897 Lt žyminio mokesčio sumą. Netinkamai įvertinęs aplinkybes, teismas nepagrįstai atleido atsakovus nuo likusios žyminio mokesčio dalies.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovų atstovė prašo ieškovo S. U. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 32-35). Nurodo, kad pateiktu atskiruoju skundu siekiama užvilkinti bylos nagrinėjimą. Tik teismas gali spręsti žyminio mokesčio mokėjimo klausimą. Atsakovai kelia turtinio pobūdžio reikalavimus (dėl turtinės žalos atlyginimo bei nuomos mokesčio priteisimo) ir neturtinio pobūdžio reikalavimus, kurie susiję su atsakovų teisių ir teisėtų interesų gynimu ir nėra susiję su kokių nors piniginių kompensacijų priteisimu ar turto perdavimu (grąžinimu) atsakovams V. ir J. Ž.. Todėl neturtiniai reikalavimai apmokestinami pagal jiems skirtas taisykles, turtiniai (dėl piniginių sumų priteisimo) - pagal procentinę išraišką. Pripažinus negaliojančia 2012 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo S. U. ir atsakovo AB „Stumbras“, ir atitinkamai taikius restituciją, iš sandorio panaikinimo atsakovai V. ir J. Ž. negautų jokios piniginės naudos ir jokios piniginės sumos jiems nebūtų mokamos. Atsakovų nuomone, apeliantas savo atskirajame skunde netinkamai nurodo sumą, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas žyminis mokestis. Prašydami atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo paduodant priešieškinį, atsakovai pateikė prašymą patvirtinančius įrodymus. Priešieškinis buvo priimtas, išspręstas bylos teismingumo klausimas, todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas (prašymas) dėl priešieškinio priėmimo klausimo pakartotinio išsprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirųjų skundų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių padavimo tvarką reglamentuojanti CPK 334 straipsnio 1 dalis numato galimybę skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: kai tokią galimybę numato Civilinio proceso kodekso normos, taip pat kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis (teigi ir atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui trimis atvejais. Vienas iš jų – kai apeliacinį skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jo paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir šio apeliacinio (atskirojo) skundo trūkumo nėra įmanoma pašalinti.

Nagrinėjamu atveju teismo nutartį atleisti atsakovus nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už priešieškinio padavimą skundžia kita bylos šalis – ieškovas. CPK 100 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad atskiruosius skundus dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, gali paduoti tik tie asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatymo leidėjas ne visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, o tik tiems, kurių atžvilgiu pirmosios instancijos teismas priėmė vienokią ar kitokią nutartį, suteikė teisę paduoti dėl šios nutarties atskirąjį skundą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2441/2011). Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad šioje byloje ieškovas, padavęs atskirąjį skundą dėl nutarties, kuri buvo priimta ne jo atžvilgiu, laikytinas asmeniu, negalinčiu būti apeliacijos subjektu. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, turėjo nutartimi atsisakyti jį priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 100 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas atskirojo skundo trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, neteisėtai pradėtą apeliacinį procesą pagal šį atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas ex officio nutraukia (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 325 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliacinį procesą pagal ieškovo S. U. atstovo advokato E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1134-722/2013 panaikinimo, nutraukti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas