Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-05-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-813-1033/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-05-27
Bylos Nr.
A5.-813-1033/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00453-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Rolandas Bužinskas (pirm.)
Pažeidėjas
V. G.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Advokatai
Arnas Petrikas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-813-1033/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00453-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.9.10.
ROIK: 21128665805(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gegužės 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Aušrai Tumbrotaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G., jo atstovui advokatui Arnui Petrikui,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui T. V.,

vertėjams Olgai Macijauskienei, Giedriui Račkauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis specialistas T. V. 2021 m. vasario 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-122-2021 (toliau – Protokolas) V. G. dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovu, esant darbo sutarties požymiams laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. leido Bendrovėje dirbti V. S., adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie V. S. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios, todėl šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje V. G. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad darbuotoja L. B. savo vyrą į darbą atsivesdavo be darbdavio sutikimo, vyras Bendrovėje nedirba. Bendrovėje dirbantiems darbuotojams išduodami darbo drabužiai, kurių V. S. neturi, taip pat su šiuo asmeniu nėra sudaryta darbo sutartis ir nėra supažindintas su darbo tvarka. L. B. Bendrovėje dirbo kiemo prižiūrėtoja, pati vyrui paskirdavo užduotį ir jį palikdavo, o pati išeidavo į kitą darbą. Vyras turi neįgalumą, Bendrovė su tokiais žmonėmis nedirba, nes vyras sunkiai vaikščiojantis. Bendrovės kokybės vadybininkė J. G. (atsakinga už darbuotojų kontrolę ir priežiūrą) buvo pastebėjusi, kad L. B. ateina ir dirba su vyru bei prašė L. B., kad daugiau taip nebūtų, tačiau L. B. savavališkai atsivesdavo savo vyrą. L. B. buvo surašytas tarnybinis, o vėliau ji buvo „pagauta“ Darbo inspekcijos. Po įvykio L. B. išėjo iš darbo. Darbo užmokestis buvo mokamas L. B., nes ji dirbo Bendrovėje, kur didelis objektas yra ir ne vienas kiemsargis dirba. Kiemsargių yra skirtingi darbo laikai, vieni ateina visai darbo dienai, o kiti dirba pagalbinius darbus. Bendrovėje šiuo metu dirba apie 150 darbuotojų, įvykio metu bendrovėje dirbo panašus skaičius darbuotojų. Darbo sutartis sudarinėja jis pats, liudytojo (V. S.) Bendrovėje nėra matęs.

Institucijos atstovas T. V. teismo posėdyje palaikė administracinio nusižengimo protokolą. Paaiškino, kad dalyvavo patikrinime, buvo grupės vadovas. Turi būti nustatytas pats darbo atlikimas, asmenų paaiškinimai. V. S. neneigė, kad atlikinėjo darbines funkcijas. Yra bendrovės objektas, darbines funkcijas atlieka darbuotojai – dirba aplinkos tvarkymo darbus, todėl abejoja, kad V. S. savo malonumui dirba, jis tvarko aplinką Bendrovės naudai. Jis pats surašė V. S. paaiškinimą, nes apklausinėjo V. S.. V. S. patikrinimo metu bendravo problemiškai, jam blogai su rašyba. V. S. buvo supažindintas su paaiškinimu. Su V. S. bendravo lietuvių, rusų kalbomis, klausimai V. S. buvo aiškiai užduodami. Iš V. S. žodžių buvo surašytas paaiškinimas, o V. S. tik pasirašė. Tuo metu V. S. buvo susijaudinęs, skundėsi širdies skausmais, buvo siūloma iškviesti GMP, tačiau vėliau emocijos atslūgo ir buvo ramiai apklaustas darbo inspekcijoje. L. B. objekte nebuvo, V. S. buvo vienas. Su L. B. buvo bendrauta telefonu (telefoną nurodė V. S.) ir L. B. po pusvalandžio atvyko į darbo inspekciją. Tyrimas buvo pradėtas pagal du anoniminius skambučius, gauta tiksli informacija kur ir kada V. S. atlikinės darbines funkcijas. Dėl susitarimo buvimo tarp V. S. ir darbdavio, tai L. B. paaiškinimas, pats darbinių funkcijų atlikimas, nauda daroma ne L. B., o Bendrovei. Pagal suformuotą teismų praktiką atlygintinumą neprivalu įrodyti. Atlygintinumo nepavyko nustatyti, Bendrovė reguliariai pervesdavo darbo užmokestį L. B.. L. B. patikrinimo metu darbinių funkcijų nevykdė.

Liudytoja L. B. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba pastoviai ir dar įsidarbino kitame darbe. Sutartu laiku dirbdavo UAB (duomenys neskelbtini), paskui eidavo į kitą darbą. Sugyventinis V. S. serga epilepsija, bijo būti vienas namuose, tai porą kartų atsiveždavo kartu į darbą, ten ir paliko, pamatė Darbo inspekcija ir ji rašė paaiškinimą. Paaiškina, kad sugyventinis dėl sveikatos problemų negali dirbti, jam sunku vaikščioti, silpnai kalba. Įrankiai darbdavio, ji gaudavo atlyginimą į kortelę. 2020 m. rugsėjo 4 d. paliko V. S. ir išėjo į pagrindinį savo darbą duomenys neskelbtini), nes jai paskambino, kad atvyktų. V. S. ten pasiliko. J. G. ją vieną kartą perspėjo, tada ji rašė pasiaiškinimą, kad V. S. daugiau nebus, o kada atvyko Darbo inspekcija, ji buvo išėjusi, o rado V. S.. Pagrindinis jos darbas yra netoli tos vietos, kur buvo V. S. palikusi kelioms minutėms, nes tuo metu turėjo būti pagrindiniame darbe. V. S. nieko nedarė, tik nunešė kibirus, kuriuos ji paliko, nes buvo pati viską padariusi. J. G. atvažiuodavo dažnai dėl darbo kokybės patikrinimo, ją (liudytoją) matydavo kokius tris kartus per savaitę. Dėl byloje esančio 2020 m. rugsėjo 4 d. paaiškinimo (b. l. 9), nurodė, kad rašė tai, ką jai sakė rašyti T. V., kuris jai diktavo lietuviškai. Taip pat paaiškino, kad yra atskiras kabinetas darbo įrankiams, raktą paimdavo apsaugos poste. V. S. rakto neturėjo, galėjo būti, kad sugyventinis paėmė raktą iš apsaugos. Nesupranta, kodėl vyras negalėjo pas ją ateiti į darbą, ji juk nesėdi kalėjime. Objekte reikėjo dirbti 4 valandas nuo 06.00 val. iki 10.00 val., o 07.30 jai reikėjo eiti į pagrindinį darbą. Nors ji turi dirbti 4 valandas, tačiau fiziškai jai užtenka darbą atlikti per 1 val., kartais per 1,5 val. Šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) nedirba. V. S. su ja į teismo posėdį neatvyko, nes serga, turėjo operaciją ir sunkiai vaikšto.

Liudytoja J. G. teisme paaiškino, kad patikrinti darbo kokybės atvažiuodavo anksti ryte, kai L. B. nebūdavo. Ji buvo perspėjusi L. B. dėl vyro, kad jis neturi teisės būti objekte. Kartą atvažiavusi rado vyrą, todėl L. B. turėjo rašyti paaiškinimą. L. B. sakė, kad negali palikti vyro vieno, vyras jai padeda nusinešti daiktus, kai nespėja ir įrankius. Objekte vyksta statybos, gal vyras ir daugiau kartų atvykdavo, ji (liudytoja) nežino. Buvo vienas žodinis perspėjimas ir kitas – rašytinis. L. B. paskambinusi pranešdavo ir įspėdavo dėl darbų kokybės, L. B. vyras būdavo atsiliepia ir pakviečia L. B.. L. B. ir valytoja turėjo raktą, parkingo pultelį, palikdavo apsaugoje. Raktų L. B. nedavė, nes ši jau dirbo, kai ji (liudytoja) atėjo. Darbo dieną pradeda 08.00 val., netikrindavo kelis kartus per dieną, nes objektas didelis, o ir poreikio nebuvo. Būdavo, kad kartą į savaitę ar kelis kartus patikrindavo. Atvažiuodavo, apžiūrėdavo ir jei būdavo pastabų, skambindavo. Kai užtiko L. B. vyrą, buvo atvažiavusi vasarą iš ryto. Bendrovėje dirba virš 50 asmenų, su kuriais atlieka panašius veiksmus kaip su L. B.. Gali būti, kad A. V. yra apsaugos darbuotojas.

Liudytojas V. S. teisme paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo, būna, kad būdavo darbe pas žmoną, jis pats turi neįgalumą, darbingumo lygis 30 proc. Iš Bendrovės jokio atlyginimo negaudavo, gauna tik pensiją. Lietuviškai nerašo, jokio paaiškinimo Darbo inspekcijai nerašė. Parodžius paaiškinimą (b. l. 8), nurodė, kad parašas panašus į jo (liudytojo), bet paties paaiškinimo nerašė, jam tik davė pasirašyti ir jis pasirašė. Neatsimena, kaip buvo šis dokumentas surašytas. Paaiškina, kad važiuodavo pas žmoną į darbą, nes negali būti vienas namuose (dėl sveikatos problemų) ir žmonai linksmiau būdavo, bet būdavo, kad kartu nevažiuodavo, likdavo namuose. Būdamas pas žmoną darbe vaikšto, o žmona tuo metu dirba, jis pats jokių darbinių funkcijų neatlieka, net nežino kas Bendrovei vadovauja. Žmona dirbo kiemsarge ir darbus atlikdavo lauke. Ir dabar būna, kad atvažiuoja pas žmoną į kitą darbą (ji dirba kiemsarge UAB (duomenys neskelbtini)).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Arnas Petrikas teisme nurodė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina inkriminuojamo nelegalaus darbo. Darbo inspekcijos pradinėje stadijoje surinkti duomenys, surašant paaiškinimą ir duodant pasirašyti, atlikus liudytojų apklausas teisme, iš esmės nėra objektyvūs. Todėl mano, kad turėtų būti vertinami kritiškai. L. B. dirbo bendrovėje ir atliko darbines funkcijas, su ja buvo sudaryta darbo sutartis, mokamas atlyginimas. Įtarti, kad buvo apmokamas darbo užmokestis už kažkokio trečio asmens darbo jėgą, tikrai nėra. Svarbu ir tai, kad Bendrovė pati neigiamai reagavo į tai, kad L. B. savo draugą į darbovietę pasikviesdavo, šią aplinkybę patvirtino liudytoja J. G.. Bendrovės darbo santykiai su L. B. po šio įvykio buvo nutraukti 2020 m. rugsėjo mėn. tačiau kaip matyti iš liudytojo V. S. parodymų, jis ir toliau vaikšto į darbą pas žmoną. Svarbu tai, kad už darbo santykių sukūrimą Bendrovėje yra atsakingas vadovas, kuris jokių susitarimų su V. S. neturėjo, o V. S. nebuvo nei faktiškai, nei juridiškai pasamdytas atlikti kokias nors funkcijas. Šio požymio nebuvimas pats savaime paneigia nelegalaus darbo faktą. Vien paaiškinimo gavimas, nėra pakankamas, kad vertinti nelegalaus darbo faktą. Apibendrinus mano, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, jog buvo kažkoks susitarimas dėl nelegalaus darbo ir asmuo negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta.

Iš 2021 m. vasario 19 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 1015 – 0637 nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. darbo inspektoriai T. V., J. V. ir G. Z. atliko tyrimą, pagal 2020 m. rugsėjo 3 d. gautą anoniminį pranešimą dėl Bendrovėje nelegaliai dirbančio V. S.. 2020 m. rugsėjo 4 d. 08.30 val. susisiekus su pranešėja (nurodė, kad V. S. nemoka vaiko išlaikymui skirtų pinigų, V. S. oficialiai nedirba, teigė galinti nurodyti kada ir kur V. S. ateina valyti) ir patikslinus aplinkybes buvo atliekamas informacijos patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog V. S. oficialiai nedirba. Aiškinantis aplinkybes 2020 m. rugsėjo 4 d. V. S. ir L. B. davė paaiškinimus, taip pat 2020 m. rugsėjo 4 d. Bendrovės darbuotoja J. G. pateikė paaiškinimą, 2020 m. lapkričio 19 d. A. V. pateikė paaiškinimą, 2021 m. sausio 18 d. V. G. pateikė paaiškinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad V. S. nuo 2020 m. balandžio 1 d. realiai pradėjo dirbti Bendrovės naudai, pakluso įmonės nustatytai tvarkai, buvo suteikti darbo įrankiai, asmuo vykdė jam pavestas darbines funkcijas (b. l. 3-4).

Iš 2020 m. rugsėjo 4 d. tyrimo veiksmų protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 09.30 val. iki 09.59 val. atliekant Bendrovės patikrinimą adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rastas aplinkos darbus atlikinėjantis V. S., kuris paaiškino, kad darbus atlieka Bendrovės naudai. Darbus nurodė darbuotoja J.. Darbo sutartis nesudaryta. Darbo užmokestis mokamas sugyventinei L. B.. Darbo laikas nuo 07.00 val. iki 09.00 val. darbo įrankiai įmonės (b. l. 5).

V. G. 2021 m. sausio 18 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. Darbo inspekcija fiksavo faktą, jog adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio teritoriją valo ir prižiūri jų Bendrovė, yra pašalinis asmuo, nedirbantis Bendrovėje. Apie šį incidentą sužinojo gavęs pranešimą iš darbo inspekcijos dėl užfiksuoto fakto apie pažeidimą. Nurodytą objektą valo ir prižiūri Bendrovės valytoja L. B., o teritorijoje buvęs pašalinis asmuo, kaip paaiškėjo, yra šios darbuotojos vyras V. S., kuris Bendrovėje įdarbintas nebuvo. Po šio fiksuoto įvykio, Bendrovėje buvo atliktas auditas. Audito metu paaiškėjo, kad vadybininkė, prižiūrinti objektą, ir anksčiau buvo pastebėjusi V. S. su valytoja. Kadangi darbo tvarkos taisyklės draudžia į užsakovų teritoriją atsivesti pašalinius asmenis, asmens buvo paprašyta pasišalinti. Dėl šio įvykio vadybininkė pateikė tarnybinį pranešimą, o L. B. paaiškinimą. L. B. buvo įspėta nesivesti jokių pašalinių asmenų, netgi šeimos narių į užsakovo teritoriją. Taip pat buvo pasiūlyta, jei yra poreikis, įdarbinti L. B. sutuoktinį Bendrovėje, tokiu būdu suteikiant jam galimybę dirbti, tačiau V. S. šia galimybe nesusidomėjo. Kaip paaiškėjo vėliau, L. B. nepaisė taisyklių ir pašalinis asmuo vėl 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo draudžiamoje teritorijoje (b. l. 6).

J. G. 2020 m. rugsėjo 4 d. paaiškinime nurodė, kad yra atsakinga už objekto priežiūrą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šio objekto lauko priežiūrą atlieka L. B., kuri Bendrovėje dirba antraeilėse pareigose, darbo grafikas nuo 06.00 val. iki 07.00 val. 5 d. d./sav. V. S., kuris žinomas jai (J. G.) kaip L. B. vyras, kuris ir anksčiau buvo aptiktas minėtame objekte bei buvo įspėtas, kad objekte neturi teisės būti. Taip pat buvo perspėta ir L. B., kad negali atsivesti į darbo vietą svetimo žmogaus. Apie šį įvykį buvo informuotas Bendrovės vadovas, datos tiksliai nurodyti negali. Darbų atlikimo kontrolė yra atliekama darbo dienos metu, bet kuriuo laiku. Raktai nuo pagalbinių patalpų yra išduoti L. B. (b. l. 7).

V. S. 2020 m. rugsėjo 4 d. paaiškinime, kuris tik pasirašytas V. S., nurodyta, kad dirbti Bendrovėje pradėjo 2020 metais, tikslaus mėnesio neatsimena (kovo). Darbinius nurodymus duodavo Bendrovės darbuotoja J. (nurodomas tel. Nr.). Pinigų jam neperveda, pinigus perveda sugyventinei L. B.. Darbo įrankiai yra Bendrovės. Apie tai, kad jis (V. S.) dirbs, buvo informuota Bendrovės darbuotoja J.. Darbo sutartį su Bendrove turi sugyventinė L. B.. Darbo laikas nuo 07.00 val. iki 09.00 val., 5 darbo dienos po 1 valandą. Tvarko (duomenys neskelbtini). Patalpų (pagalbinių) raktą jam davė J. (b. l. 8).

L. B. 2020 m. rugsėjo 4 d. paaiškinime nurodė, kad sugyventinis tvarko aplinką nuo 2020 m. kovo mėnesio. Kas tvarkė aplinką informuota Bendrovės J.. Su vyru nėra sudaryta darbo sutartis. Vyro darbo laikas nuo 06.30 val. iki 08.00 val. darbo įrankiai Bendrovės. Už vyro darbą pinigai pervedami jai (b. l. 9).

Apsaugos darbuotojas A. V. 2020 m. lapkričio mėnesio paaiškinime nurodė, kad VDI rastas (duomenys neskelbtini) tvarkymo darbus atliekantis asmuo, šiuo darbus atlikinėjo nuo balandžio mėnesio. Nematė, kad Bendrovės vadybininkė bendrautų su tuo asmeniu. Kartais asmuo darbus atlikdavo su savo žmona-sugyventine (b. l. 10).

Darbo sutartis Nr. 2319 patvirtina, kad Bendrovėje L. B. dirbo nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 14-16).

VSDFV informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad L. B. Bendrovės darbuotoja nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. (b. l. 17-18).

Žemesnės instancijos teismas

Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, mokėjimo nurodymai, asmeninė sąskaita, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad L. B. nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. dirbo Bendrovėje ir jai buvo mokamas darbo užmokestis (b. l. 19-24).

2020 m. rugpjūčio 20 d. akte dėl darbo drausmės pažeidimo nurodyta, kad J. G. 2020 m. rugpjūčio 20 d. atvykus į objektą (duomenys neskelbtini) patikrinti, kaip vykdomi valymo darbai, pastebėta, kad greta Bendrovės valytojos L. B. darbo vietoje yra nepažįstamas, svetimas žmogus. Paklausus, kas jis toks, valytoja paaiškino, jog tai jos vyras laukia, kol ji baigs darbą. Kadangi Bendrovės tvarkos taisyklės ir darbuotojo pareiginiai nuostatai draudžia į kliento patalpas ar teritoriją savavališkai atsivesti pašalinius asmenis, vyriškis paprašytas nedelsiant išeiti. L. B. yra griežtai įspėta jokių pašalinių žmonių, net ir artimiausių giminaičių, į darbo vietą nesivedžioti. Dėl šio įvykio parašytas tarnybinis pranešimas. Dokumentą pasirašo vyr. buhalterė G. V., kokybės vadybininkė J. G., personalo vadybininkė R. B., taip pat prie žymos susipažinau ir sutinku pasirašė ir L. B.. 2020 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 30-31).

Šalies argumentai

L. B. paaiškinime (rusų kalba) nurodyta, kad darbe su ja buvo vyras. Ji ateidavo nuo 07.00 val. iki 08.00 val. Buvo, kad ji išėjo, o vyras liko. Vyras su ja atvažiuodavo todėl, kad bijo vienas būti namuose (b. l. 32, 36-37).

Bendrovės valytojo pareiginiai nuostatai ir susipažinimo ir sutikimo parašų lapas patvirtina, kad L. B. supažindinta pasirašytinai su pareiginiais nuostatais, kurie įpareigoja ją atlikti tik pavestą darbą ir neleisti dirbti pašaliniams asmenims (b. l. 49-50).

Šalies argumentai

V. S. savo paaiškinime teismui nurodė, kad Bendrovėje nedirba ir nedirbo. Šioje Bendrovėje dirba jo sugyventinė L. B.. Kartais padėdavo žmonai savarankiškai. Žino, kad pasielgė neteisingai ir dėl to buvo jo sugyventinė įspėta. Atsiprašo, kad į teismą atvykti negali dėl sveikatos problemų (b. l. 51).

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų duomenų apie V. S. matyti, kad V. S. nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2025 m. gegužės 17 d. nustatytas 30 proc. darbingumas (b. l. 52-53).

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis turi būti rašytinė. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-78-788/2016).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad tarp Bendrovės ir V. S. buvo susiklostę objektyvieji nelegalaus darbo požymiai. Nors patikrinimo metu V. S. buvo rastas Bendrovės darbų atlikimo vietoje, tačiau vien šios aplinkybės neužtenka konstatuoti fakto, kad V. S. buvo pavaldus Bendrovei ir, kad dirbo jos naudai atlygintinus darbus. Tiek L. B., tiek ir V. S. pirminiai paaiškinimai darbo inspektoriams vertintini kritiškai, nes V. S. paaiškinimą tik pasirašė, o L. B. paaiškinimą rašė lietuvių kalba, kaip paaiškino teisme – ji rašė, ką sakė rašyti T. V., todėl tokie šių asmenų paaiškinimai negali būti laikomi kaip jų laisvos valios išraiška. Be to, analizuojant šių paaiškinimų reikšmę visų byloje esančių duomenų kontekste, matyti, kad jie iš esmės patvirtina šioje byloje nustatytas aplinkybes. Visų pirma L. B. Bendrovėje dirbo nuo 2018 m. rugsėjo 3 d., o sugyventinis V. S. į jos darbovietę Bendrovėje pradėjo lankytis tik 2020 m. balandžio mėnesį. L. B. ir V. S. gyvena kartu ir V. S. žino savo sugyventinės darbovietes, darbo laiką jose, taip pat žino, kas duoda nurodymus dėl darbo sugyventinei, kur yra darbo įrankiai, priemonės ir pan. Svarbu pažymėti, kad nei L. B., nei V. S., neneigia, kad V. S. lankėsi L. B. Bendrovės darbo teritorijoje ir minimaliai padėdavo (pagelbėdavo) jai su darbais, kad ji galėtų greičiau išeiti į kitą darbą, kartais likdavo vienas, kai sugyventinė nueidavo į pagrindinę darbovietę, tačiau tai neįrodo, kad V. S. dirbo nelegaliai Bendrovėje. V. S. su Bendrove dėl darbo sąlygų ir užmokesčio nesitarė, Bendrovės atsakingi asmenys jam įrankių nedavė. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad būtent L. B. legaliai nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. dirbo Bendrovės naudai ir gavo atlygį už darbą į savo sąskaitą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad V. S., L. B., J. G., V. G., teigia, kad darbo užmokestis buvo mokamas tik L. B., šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys Bendrovės dokumentai, šią aplinkybę pripažįsta ir Darbo inspekcijos atstovas. Tai, kad L. B. buvo iki Darbo inspekcijos apsilankymo Bendrovės įspėta dėl pašalinių asmenų (V. S.) patvirtina ir byloje esantys rašytiniai dokumentai, be to tokią aplinkybę nurodė J. G. savo rašytiniame paaiškinime iš karto tik užfiksavus pažeidimą, t. y. 2020 m. rugsėjo 4 d., tik nenurodė tikslios datos. Todėl tai, kad Bendrovėje oficialiai dirbanti L. B., būdama pasirašytinai supažindinta su darbo tvarka, tačiau pažeisdama darbdavio nustatytą tvarką į darbo vieta atsivesdavo savo sugyventinį V. S., kuris savanoriškai padėdavo savo sugyventinei, negali būti traktuojamas kaip nelegalus darbas Bendrovėje, nes V. S. ir Bendrovės nesiejo jokie pavaldumo santykiai – V. S. nebuvo susitaręs (nei žodžiu, nei raštu) su Bendrove dėl darbų apimties, sąlygų ir darbo užmokesčio, nebuvo supažindintas su darbo tvarka Bendrovėje.

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, ištyrus ir įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti, kad V. G. veiksmai atitiko nusižengimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, sudėtį, todėl administracinė teisena turi būti nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniai, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį V. G. nutraukti, nesant šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas