- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- e2S-876-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11680-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- V. F.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. F. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui procesinį dokumentą pavadintą „ieškiniu“, kuriame nurodė, kad ieškinio suma yra 1 000 000,00 Eur (neturtinės žalos atlyginimas). Ieškinyje aiškinama, jog „Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja L. R., teismo posėdyje Civilinė byla Nr. e2S-678-910/2020 apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Kauno apygardos teismo teisėjai L. Ž., nes – yra per ją patyrusi daug kartų savo teisių ribojimus Kauno Apylinkės teisme dėl jai nesugrąžinamų jai nuosavybės teise priklausomų daiktų ir įrangos. Ieškovė šį kartą kreipėsi į Vilniaus Apylinkės teismą, prašydama teismo „apsaugoti ją nuo L. Ž. neapykantos, bei jos teisėms daromos žalos ir išduoti teismo įsakymą, jai raštu ieškovės atsiprašyti už nuolatinį jos teisių varžymą“ ir priteisti 5000 Eur sumą kaip žalos atlyginimą, kadangi L. Ž. nuolat atmesdavo jos visus skundus, ieškinius, prašymus ir taip varžė jos teises atgauti savo daiktus ir įrangą teisniu keliu nuo 2015 iki 2020 metų“. Ieškinyje toliau dėstoma ieškovės nuomonė apie teismų priimtus procesinius sprendimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė konkrečiai nenurodė - kokios jos teisės buvo pažeistos bei kaip jos ir kokiu būdu buvo pažeistos, nenurodė, kaip nurodyta 1 000 000,00 Eur neturtinė žala koreliuoja su Vilniaus apygardos teismo 2020-04-21 procesiniu sprendimu (c. b. Nr. e2S-678-910/2020), tinkamai bei aiškiai nesuformulavo nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo, t. y. absoliučiai yra neaišku, kaip nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia ieškinio reikalavimą (dalyką) ir koks visgi yra ieškininis reikalavimas. Atkreipė dėmesį, jog ieškovės ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi atsakovu byloje, kurioje būtų sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo CK 6.272 str. nuostatų tvarka, turėtų būti Lietuvos Respublika, o ne Valstybės atstovas LR Teisingumo ministerija. Pažymėjo, jog ieškovė nuo 2015 metų jau daugiau kaip 200 kartų kreipėsi į pirmosios instancijos teismus su ieškiniais ir ieškovei tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse daugybę kartų įvairiais aspektais buvo išsamiai išaiškinti ieškinio turiniui keliami reikalavimai bei civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė gerai žino visas savo teisminės gynybos sąlygas, tvarką bei visus reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi dėl teisminės gynybos, tačiau jų piktybiškai nevykdo, be to, ieškovė, teikdama pakartotinai tokio paties turinio ieškinį, piktnaudžiauja jai suteiktomis subjektinėmis teisėmis, todėl šiuo atveju yra netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir ieškovės ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo pareikštą ieškinį nagrinėti iš esmės.
5. Nurodė, jog ieškinį atsisakyta priimti neteisėtai. Ieškovė pateiktame ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo įžanginėje dalyje nurodė ieškinio sumą 1000 000,00 Eur, kurią ir prašė išieškoti iš Lietuvos Valstybės per LR Teisingumo ministeriją, t. y. kaip neturtinės žalos atlyginimą, kadangi ieškovės liga yra nepagydoma ir neturtinė ieškovės žala yra patirta tik per Lietuvos teismus ir kuri yra įvertinta 1000000,00 Eur suma, ir konkrečiai nurodė - kokios jos teisės buvo pažeistos bei kaip jos ir kokiu būdu buvo pažeistos. Ieškovė konkrečiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, t.y. kompensaciją už pažeistas teises – teisėjos L. Ž. nesiskaitymą su ieškovės daiktinėmis teisėmis ir ją ginančios dar teisėjos L. R. pakartotiną nesiskaitymą su jos jau pačiame teisme pažeistomis teisėmis. Apeliantės nuomone, iš ieškinio turinio yra absoliučiai aišku, kaip nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia ieškinio reikalavimą (dalyką) ir koks - yra ieškininis reikalavimas. Jeigu teismas teigia, kad ieškovė gerai žino teisminės gynybos sąlygas, tai neaišku ko tada nesupranta - vadinasi paprasčiausiai vėl riboja ieškovės teises. Ieškovė kreipiasi į teismą norėdama atgauti savo daiktus. Ją gina daiktines teisės, o teismas tas teises riboja neteisėtai. Teisėjos L. Ž. ir L. R. atmeta ieškovės teisėtus ir pagrįstus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
7. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
8. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktame ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo nurodė ieškinio sumą 1000 000,00 Eur, kurią ir prašė išieškoti iš Lietuvos Valstybės per LR Teisingumo ministeriją, t. y. kaip neturtinės žalos atlyginimą, kadangi ieškovės liga yra nepagydoma ir neturtinė ieškovės žala yra patirta dėl Lietuvos teismų veiksmų. Ieškinio turinyje minimi Kauno apygardos teismo teisėjos L. Ž. procesiniai sprendimai bei Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. R. procesiniai sprendimai kitose civilinėse bylose.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau ji negali būti ginama abstrakčiai. Ieškovo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, tam, kad būtų apginta jo pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas įgyvendinama, kai asmuo turi materialųjį ir procesinį teisinį subjektiškumą, t. y. prašo apginti pažeistą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Kita būtina teisės kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė, sąlyga yra ta, jog šią teisę tampa įmanoma apginti tik tuo atveju, jeigu asmuo į teismą kreipiasi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atitinkamos tvarkos ir sąlygų kreiptis į teismą teisminės gynybos išvardijimas nėra be tikslo ar siekiant nepagrįstai apriboti ar net paneigti besikreipiančio į teismą asmens teisę. Įstatymu nustatyta teisės kreiptis į teismą tvarka įgalina identifikuoti inicijuojamo nagrinėti ginčo esmę, užtikrina bylos nagrinėjimo proceso optimizavimą bei sudaro prielaidas asmenims, prieš kuriuos inicijuojama byla, tinkamai pasirengti bylos procesui bei laiku pasinaudoti jiems įstatymo suteikiamomis teisėmis bei taip išvengti nepagrįstų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2013).
10. Įvertinęs, kad pareikštame ieškinyje aiškiai nesuformuluotas nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas, konkrečiai neįvardyta kokios ir kokiu būdu pažeistos ieškovės teisės, kaip nurodyta 1 000 000,00 Eur neturtinė žala susijusi su ieškinyje minimais kitose bylose priimtais procesiniais sprendimais, kad ieškovės ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė netinkamai įgyvendina savo procesinę teisę kreiptis į teismą, todėl ieškinį atsisakė priimti.
11. Ieškovė (apeliantė) nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pareikšto ieškinio esmė yra aiški.
12. Nors galima sutikti su apeliantės argumentu, jog iš ieškinio abstraktaus turinio iš esmės galima suprasti, kad ieškovė ieškiniu siekia žalos atlyginimo dėl, jos nuomone, atitinkamų teisėjų priimtais procesiniais sprendimais pažeistų teisių, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas pareikštą ieškinį vertinti kaip atitinkantį įstatymo nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariamu atveju tiek ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, tiek ieškinio dalykas (reikalavimai) suformuluoti neaiškiai ir yra nekonkretūs. Ieškinyje nenurodoma, kada konkrečiai buvo atlikti ir kaip pasireiškė teisėjų veiksmai, kuriais buvo pažeistos ieškovės teisės, bei kaip pasireiškė ieškovės patirta žala. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas kartu yra būtina atsakovo procesinių teisių užtikrinimo garantija bei būtina rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimo sąlyga, nes tik žinodamas, kokiu pagrindu ir kokio materialinio teisinio rezultato siekia ieškovas, atsakovas gali tinkamai atsiliepti į pareikštą ieškinį.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į ieškovės nuo 2015 m. inicijuotų civilinių dėl teisėjų bei kitų valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo bylų kiekį, todėl padarė teisingą išvadą, jog ieškovei teismai ne kartą išsamiai išaiškino ir jai yra žinomi ieškinio turiniui keliami reikalavimai bei teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. Tačiau ieškovė šių reikalavimų nesilaikydama toliau teikia ieškinius su tais pačiais trūkumais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Tokių pirmosios instancijos teismo veiksmų nėra pagrindo vertintini kaip ieškovės teisės į teisminę gynybą pažeidimo, nes ieškovė, nurodžiusi tinkamą atsakovą ir tinkamai suformulavusi ieškinio pagrindą bei dalyką, turi teisę kreiptis į teismą su nauju ieškiniu.
14. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.