Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-05-16 · Civilinė byla Nr. 2-370-674/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-16
Bylos Nr.
2-370-674/2013
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00263-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
T. Z.
Advokatai
Stanislovas Jankauskas
Civilinė byla Nr. 2-370-674/2013(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00263-2013-1)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.5.2.7.; 44.5.2.16.; 44.8.; 116.1.
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 16 d.Raseiniai
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

dalyvaujant ieškovei D. P.

ieškovės atstovui advokatui Stanislovui Jankauskui

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės, L. T. atstovės pagal įstatymą, D. P., pareikštą ieškinį atsakovui T. Z. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 114,50 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas T. Z. tinkamai nepanaudojo tėvo valdžios savo mažamečio sūnaus S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, kuriam, 2012-09-16, apie 14 val. (duomenys neskelbtini) be antsnukio vedžiojant šunį, pastarasis įkando pro šalį ėjusiam jos sūnui L. T., gim. (duomenys neskelbtini) į abi blauzdas. Dėl sūnui padaryto sveikatos sutrikdymo patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro 65 Lt sumokėti medicinos ekspertui bei kelionės išlaidos į Jurbarką ir atgal – 49,50 Lt. Turtinė žala yra 114,50 Lt. Turtinę žalą prašo priteisti jai, nes ji sumokėjo už sūnaus vežimą pas teismo med. ekspertą. Sūnus patyrė fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumus, tris dienas nėjo į mokyklą, ir šiuo metu čiuopiant skauda blauzdas, tačiau išoriškai matomų randų nėra . Be to sūnus buvo labai išsigandęs, naktį per miegus šaukdavo, kad šuo puola. Ji davė jam valerijono lašų. Sūnui padaryta 5000 Lt. neturtinė žala, o ji kaip nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė pareiškė ieškinį . Už jos sūnaus L. T. sužalojimą atsakingas yra T. Z. , nes jis leido neįgaliam mažamečiam sūnui vedžioti šunį, kurio nesuvaldė ir dėl to jos vaikui padarė sveikatos sutrikdymą. Dėl to T. Z. privalo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Ji buvo nuėjusi pas atsakovą , prašė atlyginti žalą, tada atsakovas pasiūlė jai 100 Lt. , tačiau ji nesutiko su tokia suma. Ji pragyvena iš invalidumo pašalpos 281 Lt., prisiteisusi išlaikymą vaikui po 239 Lt. per mėnesį, taip pat gauna socialinę pašalpą 176 Lt. Prašo priteisti iš atsakovo 114,50 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas – 400 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašė sprendimą priimti jam nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovo sūnus S. Z. PK, apklausos metu, sakė, kad L. T. su kitais vaikais žaidė kieme. Pastarasis matė, jog S. Z. vedžiojo šunį, tačiau, nepaisydamas atsargumo, eidamas link šuns jį erzino, ko pasekoje, šuo įkando. Mano, kad 8,5 metų amžiaus berniukas jau gali suprasti apie tokio elgesio pasekmes. Pažymi, kad šuo nykštukinių pinčerių veislės, įvykio metu buvo skiepytas, su pavadėliu, tačiau be antsnukio, kadangi pagal Raseinių rajono gyvūnų laikymo taisyklių 14 punktą yra numatyta, kad maži, dekoratyvinių veislių šunys gali būti vedžiojami be antsnukio. Iki šio įvykio šuo buvo draugiškas su vaikais, ramaus būdo. Pastebi, kad vykdant PK tyrimą buvo atėjusi darbuotoja iš veterinarijos, kuri teigė, kad 95 proc. šunų, puola tik gindamiesi. Teigia, kad tai patvirtina S. Z. žodžius, jog L. T. šunį erzino. Nurodo, kad nebuvo kreiptasi į medikus nei psichologinės, nei kitokios pagalbos, susijusios su minėtu įvykiu, išskyrus skiepus, kurie buvo nebūtini, nes ieškovė buvo informuota apie tai, kai atėjo į namus pas atsakovą netrukus po įvykio. Į teismą kreiptasi praėjus 6 mėnesiams po įvykio. Ieškovės reikalavimai priteisti 5000 Lt neturtinę žalą nepagrįsti. Mano, kad turtiniai reikalavimai buvo patenkinti, kadangi atsakovas geranoriškai sumokėjo 20 Lt pagal ieškovės pateiktą vaistinės kvitą už vaistus. Prašo atsižvelgti į tai, kad turi tris nepilnamečius vaikus, o S. Z. nustatytas neįgalumas, šeimos išlaidos viršija pajamas, todėl finansiškai remia tėvai. Prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš gimimo liudijimo matyti, kad D. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) motina (b. l. 8). Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. T. padarytos paviršinės kąstinės žaizdos blauzdose (žaizdelės paviršinės, siūti nereikia). Sužalojimai padaryti kietais bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti šuns dantys, galimai ir nurodomo įvykio metu, būdu. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b. l. 9). Iš 2012-10-29 Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.- 889-136/2012 matyti, kad T. Z. nubaustas įspėjimu pagal LR ATPK 181 str. 1 d., kadangi nepanaudojo tėvo valdžios mažamečio S. Z. atžvilgiu, kurio vedžiotas šuo įkando praeiviui (b. l. 11). Iš kelionės bilietų ir mokėjimo nurodymo nuorašų, 2013-02-01 teisinių paslaugų sutarties Nr. 02, kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė sumokėjo 65 Lt Valstybinei teismo medicinos tarnybai, 49,50 Lt už keliones į Jurbarką, 400 Lt advokatui už teisines paslaugas (b. l. 12-15).

LR CK 6.267 str. 1 d. numato, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2012-09-16 mažametis atsakovo sūnus S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), vedžiojo šunį be antsnukio, kuris įkando ieškovės sūnui L. T., gim. (duomenys neskelbtini), į abi blauzdas. Ieškovės sūnui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytos žaizdelės paviršinės, siūti jų nereikėjo. To fakto, jog sūnaus vedžiotas šuo įkando ieškovės sūnui, atsakovas neginčija, tik nurodo kad ieškovės sūnus šunį erzino. Atsakovas remiasi sūnaus pasakojimu, veterinarijos specialistės nuomone, kad 95 proc. šunų puola tik gindamiesi, mano, kad tai patvirtina sūnaus žodžius, kad šuo buvo erzinamas. Šie atsakovo teiginiai laikytini bendro pobūdžio samprotavimais ir neįrodo, kad ieškovės sūnus šunį erzino. Atsižvelgiant į LR CK 6.267 str. nuostatas, atsakovas privalo atlyginti šuns padarytą žalą.

LR CK 6.283 str. 1 d. nurodoma, kad jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-196/2010).

Ieškovė jai padarytą 5000 Lt neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl atsakovo šuns įkandimo ieškovės nepilnametis sūnus patyrė stresą , skausmus, be to vaikas patyrė išgąstį, dėl kurio ji gydė vaiką valerijono lašais. Šioms aplinkybėms įrodyti ieškovė nepateikė įrodymų. Iki nagrinėjamos bylos iškėlimo ieškovė su sūnumi nesikreipė į gydytojus dėl psichologinės pagalbos vaikui suteikimo, laikytina, kad vaikui šuns įkandimas nesukėlė ilgalaikių psichologinių sutrikimų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo šuo įkando mažamečiui ieškovės sūnui ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje matyti, kad žaizdelės paviršinės, siūti jų nereikėjo. Ieškovės mažametis sūnus patyrė išgąstį, fizinį skausmą, nepatogumus, jam reikėjo leisti vaistus nuo pasiutligės, buvo kurį tai laiko tarpą sumažėjusios jo bendravimo galimybės , jis negalėjo dėl skausmo normaliai judėti. Tačiau vaikas pagijęs, likusi tik pigmentinė dėmė , jis nepatyrė emocinės depresijos. Sveikatos sutrikdymas nežymus.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.275 str. 1 d.už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šiuo konkrečiu atveju žala padaryta atsakovo nepilnamečiam sūnui vedžiojant ir nesaugiai aplinkinių atžvilgiu prižiūrint šunį. Todėl tėvo kaltė preziumuojama. Jau pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvas yra kaltas dėl padaryto teisės pažeidimo, nes jo kaltė suprantama kaip netinkama nepilnamečio priežiūra arba pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas ar nepakankamas vykdymas. Tai yra pilnai įrodyta įsiteisėjusiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo T. Z. už tėvo valdžios nepanaudojimą skirta administracinė nuobauda- įspėjimas.

Atsakovas turi tris mažamečius vaikus, iš kurių vienas, kuris vedžiojo šunį, yra neįgalus. Be to žmona mokosi Socialinių mokslų kolegijoje, už mokslą moka po 4030 Lt. per metus. Atsižvelgiant į tai, priteistina neturtinė žala mažintina. Teismas nustatė, kad ieškovės sūnui padaryta 500 Lt. neturtinė žala, ji priteistina iš atsakovo.

Iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui priteistinas žyminis mokestis ir teismo turėtos pašto išlaidos į valstybės biudžetą. (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui priteistinos ir ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., 279 str., teismas

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies. Iš atsakovo T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovės D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) naudai 114,50 Lt. (šimtą keturiolika litų 50 ct) turtinės žalos atlyginimo, 500 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas – 200,00 Lt ( du šimtus litų 00 ct) advokato pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš T. Z. 83,48 Lt. (72,00 Lt. žyminio mokesčio ir 11,48 Lt. teismo turėtų pašto išlaidų) teismo išlaidų į valstybės biudžetą įmokant juos į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nr. LT247300010112394300 AB banke „Hansabankas“, banko kodas 73000, įmokų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aurelija Petkevičienė