Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-65538-17, kurioje

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1981-02-13 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu l metams 6 mėnesiams;

2) 1984-02-16 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

3) 1991-05-21 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

4) 1998-03-04 Kauno apygardos teismo pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 5 metams, 2002-11-25 paleistas atlikęs bausmę;

5) 2007-06-06 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 metų, 2017-07-17 paleistas atlikęs bausmę,

teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui šiomis aplinkybėmis:

2017 m. gruodžio 14 d. 0.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną V. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai, sėdinčiai ant kėdės, sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. B. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos ir muštinės žaizdelės apatinės lūpos gleivinėje.

Kaltinamasis J. B., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai. Apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2017 m. liepos 17 d. jis grįžo iš įkalinimo įstaigos, apsigyveno pas motiną V. B. bute (duomenys neskelbtini). Su motina sutaria gerai, tik kartais būna pykčių dėl to, kad jis vartoja alkoholinius gėrimus. 2017 m. gruodžio 14 d. apie 0.30 val. jis grįžo namo neblaivus, su kaimynu dviese išgėrė apie 1 l degtinės. Namuose susipyko su motina, nes ši išvadino jį necenzūriniais žodžiais dėl to, kad jis buvo neblaivus. Žodinis konfliktas su motina vyko virtuvėje. Konflikto metu jis supykęs sudavė kumščiu motinai vieną kartą į veidą. Po to nuėjo miegoti, jį pažadino atvykę policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą (b. l. 53, 58–59).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš V. B. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017 m. gruodžio 16 d. nukentėjusioji kreipėsi į policiją dėl to, jog 2017 m. gruodžio 14 d. apie 0.30 val. namuose sūnus J. B. smurtavo jos atžvilgiu, sudavė jai smūgį į veidą (b. l. 1–4).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji V. B. parodė, kad ji gyvena bute su sūnumi J. B.. Sūnus turi problemų dėl alkoholio vartojimo, išgėręs būna agresyvus, piktas, tačiau anksčiau prieš ją nėra smurtavęs. 2017 m. gruodžio 14 d. apie 0.10 val. sūnus namo grįžo neblaivus ir virtuvėje be jokios priežasties pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusioji sėdėjo ant kėdės, su sūnumi ji nekonfliktavo, kalbėjo ramiu balso tonu. Tuo tarpu sūnus buvo agresyvus, keikdamas ją, priėjo prie jos ir kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kairę veido pusę. Dėl suduoto smūgio ji jautė fizinį skausmą, pradėjo svaigti galva. Sudavęs smūgį ir nieko nesakęs, sūnus pradėjo valgyti, o ji tada nuėjo į savo kambarį. Apie 5 val. ryto sūnus išėjo iš namų ir grįžo tik 2017 m. gruodžio 16 d. apie pietus. Jis vėl buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, keikė ją. Nukentėjusioji išsigando, kad sūnus vėl gali smurtauti, todėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir paprašė, kad į jos namus atvyktų policijos pareigūnai ir nuramintų neblaivų ir agresyvų sūnų J., papasakojo, kad 2017 m. gruodžio 14 d. sūnus jau smurtavo jos atžvilgiu. Atvykę policijos pareigūnai sūnų sulaikė. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia ir jokių pretenzijų sūnui neturi (b. l. 36–38, 39–40, 41).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio T. S. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 16 d. apie 15.48 val. buvo gautas Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė neblaivus sūnus; nuvykus nurodytu adresu, buvo rasta pranešėja V. B., gim. 1942 m., kuri paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 14 d. jos sūnus J. B., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė jai dešine ranka į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Namuose buvo ir J. B., kuris neigė mušęs motiną, jis pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 11–14).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta bute (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad grumtynių pėdsakų nerasta (b. l. 16–25, 26–30).

Specialisto išvadoje Nr. G 1276/2017 (06) nurodyta, kad V. B. kraujosruva ir muštinė žaizdelė apatinės lūpos gleivinėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikiu galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 46).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis visumoje, daro išvadą, jog jie pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamasis J. B. tyčia, dėl asmeninių paskatų, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną V. B., t. y. kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veidą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Už kaltinamojo J. B. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Taigi, šiuo atveju prokuroro sprendimas užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu įstatymui (BPK 418 str.) neprieštarauja. Kaltinamajam buvo pranešta apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jam išaiškinta BPK 418–425 straipsniuose numatyta šio proceso tvarka ir pasekmės, ir kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma arešto bausme ir jos dydžiu (b. l. 94).

Pripažįstant asmenį kaltu bei skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis J. B. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikalto būdamas pirmiau teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 92, 93). Yra įrašytas į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybių pacientų sąrašą, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas F10.2 (b. l. 71). Kaltinamasis padarė nusikaltimą būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo veiksmams, ši aplinkybė pripažįstama sunkinančia atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Įvertinus visas šias aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokurorės siūloma. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2017 m. gruodžio 16 d. 16.00 val., paleistas 2017 m. gruodžio 17 d. 11.30 val. (b. l. 49–50, 61), šis laikas (viena para) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam 2017 m. gruodžio 17 d. tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62–63), ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti areštu 60 parų. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir skirti J. B. galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 17 d. (vieną parą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.