- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- N-62-1906-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-04764-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu K. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnį skirta 300 Lt bauda už tai, kad 2010 m. liepos 30 d., apie 17 val. 25 min., iš parduotuvės „Rimi“, esančios Jeruzalės g. 4, Vilniuje, jis pagrobė UAB „Rimi Lietuva“ turtą – šokoladą, kurio vertė 1,25 Lt. Teismas sprendė, kad padarytą pažeidimą įrodo K. P. prisipažinimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, parduotuvės pareiškimas, kuriame nurodyta, jog K. P. parduotuvėje „Rimi“ praėjo pro kasas, nesumokėjęs už šokoladą.
II.
Apeliaciniu skundu K. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą arba pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir sumažinti skirtą baudą. Paaiškina, kad apsipirkinėjo parduotuvėje ir už prekes sumokėjo. Teigia nežinantis, kaip jo krepšio kampe atsirado šokoladukas. Tvirtina, kad rašytiniame paaiškinime gailėjosi dėl paties vagystės fakto, o ne dėl to, kad jis pavogė šokoladą. Mano, kad skirta bauda yra labai didelė ir sukels neigiamas pasekmes jo šeimai. Pažymi, kad neįrodyta, jog jis pagrobė svetimą turtą ir mano, kad įvyko nesusipratimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyrius prašo palikti nepakeistą K. P. skirtą baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu K. P. pripažintas kaltu dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 50 straipsnyje įtvirtinta, jog smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 300 iki 700 litų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad K. P. pripažino pažeidimą, o jo kaltę patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Tačiau pats K. P. tvirtina, kad už šokoladą nesumokėjo, nes, mokėdamas už kitas prekes, krepšio kampe nepastebėjo gulinčio šokolado, jo vogti neketino, t. y. jis iš esmės neigia pažeidimą padaręs tyčia. Apelianto pateiktas parduotuvės „Rimi“ kvitas patvirtina, kad 2010 m. leipos 30 d., apie 17 val. 26 min., apeliantas už pirktas prekes sumokėjo 34,64 Lt (b. l. 25). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, tad šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal minėtą ATPK 50 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-507/2010, N62-2799/2010). Matyti, kad pirmosios instancijos teismas apelianto kaltės formos netyrė ir nevertino, o byloje nėra duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog K. P. veika pasireiškė kaip tyčinis svetimo turto pagrobimas. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu nebuvo apklausti tiesiogiai įvykį stebėję asmenys, o byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina tik asmens sulaikymo faktą, tačiau neatskleidžia jokių įvykio aplinkybių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nerinko galimų papildomų įrodymų. Be to, byla yra išnagrinėta K. P. nedalyvaujant, nors, pagal ATPK 272 straipsnio nuostatas, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50 straipsnyje, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė byloje visų galimų įrodymų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl asmens kaltumo tam tikro pažeidimo padarymu. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.