Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. B. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. pareiškimą atsakovui J. B., institucija, teikianti išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. B. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015, įtraukti į procesą bendraieškoviu A. B., neterminuotai apriboti atsakovui J. B. tėvo valdžią sūnaus A. B. atžvilgiu, pakeisti 2007-09-06 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje nustatytas išlaikymo teikimas po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir priteisti iš atsakovo J. B. sūnaus A. B., gimusio 2000-11-23, išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130,33 Eur nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, atmesti atsakovo priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2017 m. spalio 3 d. pašalinti nurodytus prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus bei išaiškino, kad nepašalinus nurodytų trūkumų, prašymas bus nepaduotas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad už prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra sumokėtas 100 Eur žyminio mokesčio, nėra nurodyta kada pareiškėja sužinojo apie aplinkybes dėl kurių prašo atnaujinti procesą ir kaip jos yra susijusios su proceso atnaujinimu.Ieškovė I. B. 2017 m. spalio 3 d. pateikė teismui prašymą – paaiškinimą, kuriuo prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties. Taip pat nurodė aplinkybes dėl ko yra pagrindas atnaujinti procesą, kad apie šias aplinkybes sužinojo 2017 m. gegužės mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė I. B. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, jog teismas neteisingai aiškino CPK 83 straipsnio 3 dalį ir nepagrįstai įvertino jos finansinę padėtį kaip gerą. Mano, kad šiuo klausimu teismas buvo šališkas, nes remiantis tais pačiais pateiktais dokumentais Vilniau apygardos administracinis teismas ir Panevėžio apygardos administracinis teismas administracinėse bylose ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleido bei pripažino jos finansinę padėtį sunkią. Apeliantė turi sūnų, kurį reikia išlaikyti ir jiems abiems pragyvenimui lieka tik 300 Eur, atskaičius mokesčius bei kreditorinius įsipareigojimus. Vaiko tėvas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Be to, šioje byloje sprendžiamas klausimas yra dėl vaiko teisių gynimo ir šį teisminį procesą turėtų inicijuoti vaikų teisių tarnyba.Pareiškimui dėl proceso atnaujinimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. rašto ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties gavimo dienos. Būtent šios nurodytos datos yra tas momentas, kai apeliantė sužinojo, kad atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nes paaiškėjo naujos aplinkybės. Įstatymų leidėjas nenumatė, kad sprendžiant 3 mėnesių termino klausimą būtų vertinamas aplinkybių sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, buvimas, dokumentų turinio ar prašymo turinio aiškumo vertinimas. Teismas nevykdė pareigos – nenustatė, ar pareiškimas dėl proceso atnaujinimo pateiktas nepraleidus 3 mėnesių termino nuo pareiškimą pateikusio asmens sužinojimo aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, tuo neteisingai taikė ir aiškino CPK 368 straipsnio 1 dalį.Nesutinka su teismo motyvais, jog pateiktas prašymas neatitinka procesinio dokumento formos ir turinio keliamų reikalavimų, nes pateiktas prašymas yra paaiškinimas. CPK nenumatyta, kad prašymas dėl žyminio mokesčio atleidimo turi būti pateiktas visiems proceso dalyviams ir turi atitikti ieškiniui keliamus reikalavimus. Taigi prašymas dėl žyminio mokesčio buvo pateiktas laisvos formos ir tik vienas egzempliorius teismui, nes teismas gavęs prašymą išsprendžia vienasmeniškai rašytine nutartimi. Taip pat pažymi, kad CPK nenumato, jog paaiškinimas teismui turi atitikti procesinio dokumento formą ir turiniui keliamus reikalavimus. Apeliantė neteikė teismui patikslinto pareiškimo ar patikslinto prašymo. 2017-10-03 paaiškinimas yra paaiškinimas teismui dėl aplinkybių, kurios teismui nebuvo aiškios. Mano, jog pareiškime dėl proceso atnaujinimo yra labai aiškiai išdėstyti visi atnaujinimo pagrindai, jis atitinka visus CPK reikalavimus. Be to, rengdama pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ji būtų nurodžiusi visas aplinkybes išdėstytas paaiškinime, tačiau sprendė, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra informatyvus, suprantamas ir aiškus, nereikia nieko tikslinti ir aiškinti. Mano, kad teismas nevykdė pareigos – susipažinti su bylos medžiaga, ir to pasekoje nesuprato nei pareiškimo dėl proceso atnaujinimo turinio, nei paaiškinimo turinio ir prie jų pateiktų dokumentų turinio. Teismas nepagrįstai laikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepaduotą, nes pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra pateiktas atitinkantis visus CPK reikalavimus.Nurodo, jog atsakovo, turinčio vykdyti teismo sprendimą, negalėjimą vykdyti ir būtinumą trečiųjų asmenų pagalbos bei įtakos patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kuriame specialistai išdėstė susiklosčiusią situaciją ir atsakovo pripažinimą negalint įvykdyti sprendimą dėl nežinojimo kaip vykdyti ir negalėjimo įvykdyti. Bylą išnagrinėjo šališki teisėjai ir tai patvirtina STT Šiaulių vadybos 2017-01-23 nutartis ir Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-15 nutartis. Jei būtų žinojusi apie tokių nekompetentingų teisėjų nagrinėjančių bylą buvimą, būtų pasinaudojus nušalinimo institutu ir tokiu atveju kitas teisėjas būtų priėmęs visiškai kitokį sprendimą. Įrodymai, patvirtinantys teismo šališkumą dėl nekompetencijos yra pagrindas proceso atnaujinimui dėl negalimumo užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo dėl neteisingų duomenų nustatymo, sprendimo neatitinkančio CPK reikalavimą priėmimo ir kt.Nesutinka su teismo motyvais, jog ji pareiškime remiasi subjektyviais samprotavimais, kurie negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, turinčios esminę reikšmę bylos nagrinėjimui. Pateikti rašytiniai įrodymai, nėra jos subjektyvi nuomonė, nes cituojamos pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nustatytos teismų faktinės aplinkybės, turinčios prejudicinę galią.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jam nėra aiškus pareiškimo ir paaiškinimo turinys, nėra aišku kokios paaiškėjo naujos aplinkybės, todėl akivaizdu, jog teismas nesusipažino su visa bylos medžiaga, t. y. neišklausė byloje esančio garso įrašo, nesusipažino su dokumentine bylos medžiaga, pateiktais su pareiškimu rašytiniais, vykusio susirašinėjimo teisme dokumentais ir kt. Būtent teismo nesugebėjimas suvokti ginčo šioje byloje yra patvirtinimas, kad pareiškimą nagrinėjo nekompetentingas teismas, kuris pažeidė CPK pamatinius principus.Teismas, pripažindamas, kad nenurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, nenurodė, kuriuo bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikti rašytiniai įrodymai apie teisėjos nekompetenciją – negebėjimą nustatyti objektyvios tikrovės, užtikrinti teismo sprendimo vykdymą imantis priemonių ir aktyvių veiksmų, kada buvo pateikti įrodymai, kuriais buvo patvirtinta, kad atsakovas gebės užtikrinti teismo sprendimo vykdymą ir jam žinoma kokiu būdu, forma, mokėti išlaikymą sūnui ir t. t.Mano, jog teismas nenorėjo vertinti pateiktų rašytinių įrodymų, išsiaiškinti dokumentų turinio, tuo padarydamas procesinius pažeidimus, nenorėjo prisiimti pareigos spręsti sprendimo nevykdymo klausimą, o tai negali būti motyvu, kad nepateikti įrodymai.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas, Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Proceso atnaujinimo, kaip instituto, sukurto siekiant pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus, paskirtis ir taikymo išimtinumas lemia ir ypatingą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, kuri aptarta CPK 370 straipsnyje. Remiantis nurodytoje teisės normoje įtvirtintu reglamentavimu laikytina, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš kelių savarankiškų stadijų. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, o kai reikia – teismas taiko pareiškimo trūkumų šalinimo procesines priemones. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą.Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė (apeliantė) I. B. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015 ir nurodė, kad yra pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Apeliantė nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu jai nebuvo žinoma aplinkybė, kad jos bylą išnagrinėjo šališkas teismas, teismo posėdžio metu daryti garso įrašai buvo įkelti į LITEKO sistemą ir juos galėjo klausytis su byla nesusiję asmenys. Nebuvo žinoma, kad atsakovui bendravimo su vaiku ryšio atnaujinimui bei sprendimo vykdymo užtikrinimui yra būtinas trečiųjų asmenų pagalba, dalyvavimas ir bendradarbiavimas. Naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo išspręsta, kad atsakovas negebės užtikrinti nepilnamečiui teikti išlaikymą neįtraukus nepilnamečio į procesą šalimi, t. y. jis nežinos kokiu būdu ir kokia forma jį teikti neesant tarp jų jokio ryšio. Taip pat naują aplinkybę nurodė, kad atsakovas nevykdo tėvo pareigos auginti ir auklėti savo vaiką bei juo rūpintis.Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2017 m. spalio 3 d. pašalinti nurodytus prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus bei išaiškino, kad nepašalinus nurodytų trūkumų, prašymas bus nepaduotas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad už prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra sumokėtas 100 Eur žyminio mokesčio, nėra nurodyta kada pareiškėja sužinojo apie aplinkybes dėl kurių prašo atnaujinti procesą ir kaip jos yra susijusios su proceso atnaujinimu.Apeliantė 2017 m. spalio 5 d. pateikė teismui prašymą - paaiškinimą, kuriame nurodė, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl proceso atnaujinimo atsirado 2017 m. gegužės 9 d. ir 2017 m. gegužės 15 d. Taip pat nurodė, jog ta aplinkybė, kad priimtas sprendimas nėra vykdomas ir teismas atsisakė imtis bet kokių veiksmų įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes jos finansinė padėtis yra sunki ir ji negali sumokėti žyminio mokesčio.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė visiškai atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio (tame tarpe ir už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo) mokėjimo. Duomenų, kad apeliantė patenka į minėtame įstatyme išvardintų asmenų sąrašą, nepateikta, todėl nėra pagrindo visiškai ją atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog administraciniai teismai ją yra atleidę nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl teismas šioje byloje taip pat turėtų atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Kaip minėta aukščiau, CPK nenumato pagrindo visiškai atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau pagal CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatas, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė tokio prašymo nepateikė ir bent dalies žyminio mokesčio nesumokėjo. Priešingai, iš ieškovės prašymo - pareiškimo matyti, jog ji net nesutinka ir neketina mokėti dalį žyminio mokesčio bei prašo ją pilnai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnį, administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau, nagrinėjant pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, vadovaujamasi CPK normomis, o ne administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog pareiškimas dėl proceso atnaujinimo turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, o ieškovė jo nesumokėjo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas CPK 83 straipsnio 3 dalies nepažeidė.Nepagrįstai apeliantė teigia, jog CPK nenumato, kad jos prašymas – paaiškinimas turi atitikti CPK reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai laikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepaduotą.Įstatymas reglamentuoja, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso (CPK) 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso (CPK) nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio Kodekso (CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumus pašalinti. Kaip atskirajame skunde nurodo pati apeliantė, ji per nustatytą terminą nepateikė teismui patikslinto pareiškimo dėl proceso atnaujinimo, t. y. neįvykdė teismo nutarties ir iš esmės pateikto pareiškimo trūkumų nepašalino, o tik papildė savo samprotavimais. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepaduotą. Be to, teismas ieškovei išaiškino, kad teismo nutartis atsisakyti priimti prašymą, nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu prašymu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti prašymą.Pažymėtina, kad prašymo atnaujinti procesą priėmimo svarstymo stadijoje vertinamos tik aukščiau paminėtos aplinkybės, bet nesprendžiama dėl CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesui atnaujinti pagrindų pagrįstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės pateiktų proceso atnaujinimo pagrindų.Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, nustatė pakankamą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą pareiškimą dėl proceso atnaujinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovei. Keisti ar naikinti skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2017 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.