- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-02
- Bylos Nr.
- 2S-1998-160/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01161-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Smirnovienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š., VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“
- Pareiškėjas
- Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
- 3.1.14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zita Smirnovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-15 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl asmens atleidimo nuo nepilnamečio vaiko rūpintojo pareigų (suinteresuoti asmenys J. Š., VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė atleisti suinteresuotą asmenį J. Š. nuo nepilnamečio vaiko M. G. nuolatinės rūpintojos pareigų; paskirti nepilnamečio nuolatiniu rūpintoju VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti rūpintojo buveinėje; rūpintoją paskirti nepilnamečio vaiko piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Paaiškino, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-18846-127/2011 nepilnamečio nuolatine globėja paskirta J. Š.. Pareiškėjas 2015-02-27 gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą, kad nepilnametis dėl nuolatinių tarpusavio konfliktų nebenori toliau gyventi savo rūpintojos šeimoje, o rūpintoja taip pat atsisako toliau globoti nepilnametį. Nepilnametis yra išsakęs norą pasilikti gyventi Vilniaus mieste, nes čia turi draugų, Vilniuje gyvena jo brolis A. G., globojamas Vilniaus Minties socialinės globos namuose. Nepilnametis mokosi Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijoje. Nepilnametis turi elgesio problemų, jam teikiamos mokyklos psichologo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo paslaugos. Vadovaujantis specialistų pateikta informacija, siekiant pasiekti teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių, išvengti papildomo vaiko traumavimo, svarbu surasti galimybę vaikui nekeisti ugdymo įstaigos, kad joje ir toliau gautų jam reikalingų specialistų pagalbą, būtų išsaugota jam šiuo metu artima mokyklinė aplinka bei klasės draugai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. Š. atsiliepimu į pareiškimą sutiko su pareiškėjo prašymu.
Suinteresuotas asmuo VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atsiliepimu į pareiškimą sutiko su pareiškėjo prašymu. Paaiškino, kad sutinka būti M. G. rūpintoju, be to, nepilnametis jau kurį laiką gyvena pas juos, kur nori gyventi toliau. Bylos nagrinėjimo metu vyksta adaptacija, todėl nėra išaiškėjusios visos galimos emocinės ir elgesio problemos. Nepilnamečio elgesyje destrukcijos nepastebėta, o pastebėtų emocinių ir elgesio problemų išsprendimui reikalingas pusės metų laikotarpis.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2014-01-27 gavo informaciją apie nepilnamečio problematišką elgesį ir galimai netinkamai vykdomas rūpintojos J. Š. pareigas. Siekiant išsiaiškinti situaciją ir suteikti pagalbą nepilnamečiui ir jo rūpintojai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriuje 2014-02-18 vyko susitikimas, kurio metu rūpintoja neigė mokyklos pateiktą informaciją. Ji buvo įpareigota kreiptis dėl psichologinės pagalbos nepilnamečiui į Paramos vaikams centrą. Vilniaus „Sietuvos“ progimnazija 2015-02-26 organizavo pasitarimą, kuriame buvo kalbama apie nepilnamečio savijautą rūpintojos šeimoje ir apie tai, kad rūpintojai nepakanka jėgų, įgūdžių sėkmingai spręsti iškilusius sunkumus dėl nepilnamečio elgesio. Nepilnametis pasisakė, kad nenori gyventi rūpintojos šeimoje. Rūpintoja su nepilnamečio noru sutiko, nurodydama, kad visi šeimoje pavargo nuo įtemptų santykių. Rūpintojos keitimo priežastis nepilnamečiui – nesusiklostę tarpusavio santykiai, nepilnamečio bloga savijauta rūpintojos šeimoje, nenoras su ja gyventi, rūpintojos negebėjimas kontroliuoti, daryti teigiamą įtaką nepilnamečio elgesiui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-15 nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies: nušalino J. Š. nuo M. G. nuolatinio rūpintojo pareigų; paskyrė M. G. nuolatiniu rūpintoju ir gaunamų lėšų administratoriumi VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“; nustatė M. G. gyvenamąją vietą rūpintojo VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ buveinėje. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog rūpintinis M. G. turi elgesio problemų, globėja su rūpintiniu nesutarė, rūpintinio elgesys palaipsniui prastėjo, vaiko savijauta šeimoje blogėjo. Rūpintoja nepaisė mokyklos, kurią lanko nepilnametis rūpintinis, pedagogų patarimų kreiptis į Paramos vaikams centrą, psichologus. Atsižvelgiant į rūpintojos poziciją, kad ji sutinka su rūpintinio pasirinkimu palikti jos šeimą, darė išvadą, jog ji nedėjo būtinų pastangų tam, kad nepilnamečio rūpintinio elgesys pasikeistų, pagerėtų jo savijauta gyvenant rūpintojos šeimoje, rūpintojai nepakanka jėgų ir įgūdžių daryti teigiamą įtaką rūpintinio elgesiui, ji taip pat negeba spręsti sunkumų, kylančių dėl rūpintinio elgesio, užtikrinti gerų tarpusavio santykių bei sukurti rūpintiniui stabilią, saugią šeimos aplinką. Todėl nustatė esant pagrindą nušalinti J. Š. nuo M. G. rūpintojo pareigų. Nušalinus nuolatinę rūpintoją nuo pareigų, nepilnamečiui paskirtas kitas nuolatinis rūpintojas gaunamų lėšų administratorius – VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, atsižvelgiant į tai, kad rūpintinis M. G. išreiškė norą gyventi Vilniaus mieste, VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ nuo 2015-04-30 yra laikinas M. G. rūpintojas, Vilniuje gyvena M. G. brolis A. G., globojamas Vilniaus Minties socialinės globos namuose, nepilnametis mokosi Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijoje, VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ 2015-03-03 raštu sutiko tapti nepilnamečio nuolatiniu rūpintoju.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo J. Š. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-15 nutartį dalyje dėl nušalinimo nuo rūpintojos pareigų pakeisti – suinteresuotą asmenį J. Š. atleisti nuo rūpintojos pareigų. Paaiškino, kad pareiškėjas suformulavo prašymą dėl atleidimo nuo rūpintojos pareigų, o ne dėl nušalinimo. Vaiko teisių apsaugos institucijos neturi įrodymų, kad J. Š. netinkamai vykdė rūpintojos pareigas, todėl ji nėra kalta, kad M. G. pasirinko negyventi J. Š. šeimoje. J. Š. visada stengėsi daryti viską globotinio saugaus gyvenimo ir ugdymo jos šeimoje atžvilgiu: pakeitė mokyklą į tokią, kurioje yra psichologas ir socialinis pedagogas, kad padėtų vaikui ugdytis ugdymo įstaigoje, pagal galimybes dalyvavo jo ugdymo ir socialinio vystymo procese. Todėl nebuvo pagrindo papildomai kreiptis į psichologus. Nors dėjo pastangas vaiko perauklėjimui, tačiau jo protestai peržengė J. Š. kompetencijos ribas. Globėja stengėsi, kad vaikas sugrįžtų į savo biologinę šeimą, keitė mokymosi įstaigas, kad berniukui būtų geriau ir būtų suteikta visapusiška pagalba jam, rūpinosi vaiko užimtumu, puoselėjo vaiko santykius su neįgaliu broliu. M. G. buvo visavertis šeimos narys. Susipažinusi su teismo nutartimi, nerado įrodymų, patvirtinančių jos kaltę dėl to, kad berniukas nebenori gyventi globėjos šeimoje, kad netinkamai atliko rūpintojos pareigas. Be to, globėja šiuo metu globoja kitą nepilnametę mergaitę, sergančią onkologine liga. Ji šeimoje yra viskuo aprūpinta, prižiūrima ir laiko globėjos šeimą savo šeima.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą sutinka su juo ir prašo skundžiama nutartimi taikytą J. Š. nušalinimą nuo rūpintojos pareigų pakeisti į atleidimą nuo rūpintojo pareigų. Paaiškino, kad nepilnametis M. G. turi elgesio problemų, jam buvo teikiamos mokyklos psichologo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo paslaugos. J. Š. stengėsi, kad būtų užtikrintos globotinio saugios gyvenimo ir ugdymo jos šeimoje sąlygos; buvo pakeista mokykla M. G., kurioje yra psichologas ir soc. pedagogas. Su berniuku aktyviai dirbo spec. pedagogai, logopedai, soc. pedagogė, psichologė. Tuo metu globėja nematė reikalo papildomai kreiptis dėl psichologinės pagalbos nepilnamečiui į Paramos vaikams centrą. Globėja dėjo pastangas, kad globotinis palaikytų ryšį su neįgaliu broliu A. G., rūpinosi jo užimtumu, stengėsi M. G. padėti grįžti į biologinę šeimą. Berniukas buvo laikomas pilnaverčiu šeimos nariu. J. Š. šeimoje gyvena globotinė G. G., kuri serga onkologine liga. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija, globėja tinkamai rūpinasi mergaite. Globėjos šeimą G. G. laiko savo šeima. Tarp globėjos ir globotinės susiformavęs glaudus ryšys. Tą patvirtino ir M. G. teismo posėdyje. Martynas teigė, kad jis pats nebenori gyventi globėjos šeimoje, tačiau jam labai svarbu, kad G. G. liktų gyventi toje šeimoje. G. G. yra skirta laikina globa, jos globėja skirta J. Š.. Tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismo nutartis liktų nepakeista, pagal CK 3.269 str. 5 p. ji negalėtų globoti mažametės globotinės G. G.. Kadangi J. Š. globoja onkologine liga sergančią G. G., mano, kad tai galėjo lemti nepakankamai gerą rūpintojos pareigų atlikimą kito globotinio, M. G., atžvilgiu, rūpintojos pareigų atlikimui didelę įtaką turėjo ir globotinio elgesio problemos. Atsižvelgiant į tai, kad globojama mergaitė sunkiai serga, globėjos šeimą laiko savo šeima, aplinkos keitimas gali atnaujinti ligą, tikslinga atsižvelgti į susidariusią situaciją ir nušalinimą nuo pareigų pakeisti į atleidimą nuo rūpintojo pareigų, tam, kad būtų apsaugoti mažametės globotinės G. G. teisės ir teisėti interesai.
Suinteresuotas asmuo VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-15 nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad laikosi pozicijos, išdėstytos išvadoje, pateiktoje pirmosios instancijos teismui. Globėjas (rūpintojas) gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Įrodymų apie objektyvias priežastis, trukdančias tinkamai atlikti globėjos (rūpintojos) pareigas J. Š. teismui nepateikė. Teismas tinkamai įvertino aplinkybes, dėl kurių nepilnametis M. G. kategoriškai atsisakė gyventi rūpintojos J. Š. šeimoje. Už tarpusavio santykių bei stabilios, saugios šeimos aplinkos kūrimą pirmiausia yra atsakinga vaiko rūpintoja J. Š., o ji negebėjo stabilizuoti tarpusavio santykių su rūpintiniu, daryti teigiamą įtaką jo elgesiui, neatsižvelgė į pedagogų, dirbančių su rūpintiniu, siūlomas rekomendacijas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Aplinkybių, peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nenustatyta, todėl apeliacine tvarka atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų: dėl J. Š. nušalinimo nuo M. G. nuolatinio rūpintojo pareigų.
Nepilnamečio vaiko globos klausimų sprendimas priskiriamas prie šeimos teisinių santykių klausimų nagrinėjimo. Pagal CPK 376 str. 3 d. teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto reikalavimo ieškinio dalyku ir pagrindu. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-02-13 sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2012). Pareiškėjas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė atleisti J. Š. nuo nepilnamečio vaiko M. G. nuolatinės rūpintojos pareigų. Teismas, nustatęs, kad rūpintoja netinkamai atliko pareigas, neužtikrino rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojosi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CK 3.246 str. 3 d.), galėjo išeiti už prašymo ribų ir teismo nutartimi nušalinti J. Š. nuo rūpintojo pareigų. Toks sprendimas, pareiškėjui neprašant, galėjo būti priimtas tik nustačius, kad šis atvejis yra išimtinis ir visiškai aišku, kad rūpintoja veikė priešingai vaiko interesams.
Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos informacija tvirtina, kad nepilnametis M. G. turi socialinių, psichologinių problemų ir elgesio sutrikimų (triukšmavimas pamokose, grasinimai bendraamžiams, necenzūrinių žodžių vartojimas, pernelyg seksualizuotas elgesys), dėl ko jam buvo teikiamos mokyklos psichologo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo paslaugos (b. l. 51-78). Dėl M. G. elgesio J. Š. buvo rekomenduota papildomai pasirūpinti psichologo konsultacijomis poliklinikoje arba Paramos centre, tačiau rūpintoja papildomoms psichologo konsultacijoms nepilnamečio neužregistravo (b. l. 120) paaiškindama, kad šias paslaugas vaikas gavo mokykloje. 2014-03-28 vaiko globos peržiūros aktas ir 2014-04-14 ir 2015-04-03 globojamo vaiko aplankymo aktai tvirtina, kad nepilnamečio santykiai su rūpintoja yra įtempti, jie konfliktuoja (b. l. 103-109, 121-124, 128-130). Nepilnametis nurodė nenorintis gyventi rūpintojos šeimoje, motyvuodamas tuo, kad rūpintoja vaikui draudžia eiti į lauką, paėmė jo mobilųjį telefoną, jam atsibodo gyventi rūpintojos šeimoje (b. l. 22), o mokyklos socialiniams darbuotojams ir psichologams pabendravus su nepilnamečiu, paaiškėjo, kad nepilnametis netinkamai elgiasi sąmoningai, siekdamas, kad būtų išsiųstas į vaikų namus. M. G. 2015-04-17 paliko nuolatinės rūpintojos gyvenamąją vietą, buvo pristatytas į Vilniaus vaikų krizių centrą, nuo 2015-04-30 jo laikinuoju rūpintoju paskirtas VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ (b. l. 140-141, 143-145, 150-153). Apeliantė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu atleisti ją nuo nepilnamečio rūpintojo pareigų, kadangi nepilnametis pats to pageidauja (b. l. 21). Šie įrodymai nepatvirtina, kad rūpintoja netinkamai atliko pareigas, neužtikrino globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojosi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. Aplinkybės dėl M. G. netinkamo elgesio ir nuolat kylančių su tuo susijusių problemų mokykloje, tarp jo ir globėjos augusios įtampos, vaiko pareiškimo nenorint kartu gyventi su rūpintoja, nenurodant faktų, kad rūpintojos elgesys buvo nukreiptas prieš vaiko interesus ar buvo siekiama netinkamai vaiką auklėti, negali būti laikomos netinkamu rūpintojos pareigų atlikimu. Iš M. G. mokyklos Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos Apskritojo stalo 2015-02-26 posėdžio protokolo matyti, kad rūpintoja dalyvaudavo su mokyklos specialistais sprendžiant problemas, iškilusias dėl netinkamo M. G. elgesio (b. l. 58-59), šių problemų neignoravo, tačiau pats nepilnametis patvirtino, kad jis netinkamai elgiasi sąmoningai, nes siekia būti perkeltas į vaikų namus, o savo nenorą gyventi pas rūpintoją grindžia tuo, kad jam atsibodo gyventi J. Š. šeimoje, jo atžvilgiu taikomi draudimai, pavyzdžiui, eiti į lauką (b. l. 22). Šios aplinkybės tik patvirtina, kad rūpintoja siekė, kad globotinis M. G. elgtųsi laikydamasis nusistovėjusių nepilnamečių elgesio normų, kurios leistų jam išsivystyti sąžiningu, sąmoningu asmeniu, sugebančiu tinkamai integruotis į socialinę aplinką, tačiau dėl nepilnamečio aktyvaus pasipriešinimo šio tikslo ji pasiekti nesugebėjo. Tačiau dėl nesugebėjimo išspręsti aktyviai besipriešinančio nepilnamečio problemų, negali būti laikoma, kad rūpintoja netinkamai atliko savo pareigas.
Pagal CK 3.246 str. 2 d. nepilnamečio globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Kaip rodo išanalizuoti įrodymai, pagrindinė rūpintojos pareigų negalėjimo atlikti priežastis yra aktyvus rūpintinio M. G. pasipriešinimas dėl gyvenimo kartu su rūpintoja šeimoje ir ši aplinkybė, vaiko interesais, pripažintina svarba, dėl kurios rūpintojas gali būti atleistas nuo pareigų atlikimo. Todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, nurodant, kad apeliantė atleidžiama nuo M. G. rūpintojos pareigų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-15 nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nušalinta nuo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinio rūpintojo pareigų ir šią nutarties dalį išdėstyti sekančiai:
A. J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuo M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinio rūpintojo pareigų.
Likusioje dalyje teismo nutartį palikti nepakeistą.