- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- ATP-316-113/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00414-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valentinas Janonis
- Pažeidėjas
- J. P.
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
2012-05-27 J. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012-05-26, apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytos 1,43 promilės alkoholio), aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams jį sulaikant, spyrė policijos pareigūnui į koją, išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Tokiu būdu jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-03-15 nutarimu J. P. už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 1 d., paskyrė 800 Lt baudą. Atsižvelgdamas į liudytojų policijos pareigūnų E. Š., L. N. bei liudytojos G. P. parodymus, teismas padarė išvadą, jog byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, kad J. P. 2012-05-26, apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams jį sulaikant, spyrė policijos pareigūnui į koją, išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais ir konstatavo, kad tokia jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 1 d., sudėtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-03-15 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad nė vienas iš apklaustų policijos pareigūnų negalėjo teismui nurodyti, kokių konkrečiai teisėtų reikalavimų jis nevykdė, kokius necenzūrinius žodžius vartojo jų atžvilgiu. Neaišku, kuo remdamasis teismas konstatavo, kad jis, besimuistydamas ir norėdamas išsilaisvinti, policijos pareigūnui E. Š. spyrė į koją, nes policijos pareigūnas medicinos specialistų neapžiūrėtas, jam nebuvo konstatuoti jokie sužalojimai. Tokie duomenys byloje nėra paremti jokiais įrodymais. Apeliantas pažymi, jog teismas turėjo nustatyti prieštaravimus tarp parodymų, įvertinti jų skyrybų iniciatorės žmonos G. P. parodymus norint jam pakenkti. Apelianto manymu, teismas neištyrė ir tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, todėl byla nebuvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėta ir nutarimas turėtų būti panaikintas, o byla nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino bylą įrodymų vertinimo aspektu ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių J. P. kaltę padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 1 d.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog J. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012-05-26, apie 23.45 val., būdamas neblaivus, aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams jį sulaikant, spyrė policijos pareigūnui į koją, išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, J. P. kaltė padarius minimą pažeidimą visiškai įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jų duotais parodymais teismo posėdyje bei liudytojos G. P. parodymais. Iš tarnybinių pranešimų, kurie buvo surašyti iš karto po įvykio, nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą pagal G. P. iškvietimą J. P. elgėsi agresyviai, iškeikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, spyrė policijos pareigūnui E. Š. į koją (b. l. 5, 6). Tokias pačias aplinkybes policijos pareigūnai E. Š. ir L. N. nurodė ir teismo posėdžio metu (b. l. 136–140). Jie nurodė, jog norėjo su J. P. pasikalbėti, išsiaiškinti įvykio aplinkybes dėl G. P. iškvietimo dėl jos sumušimo, tačiau J. P. priešinosi, elgėsi agresyviai, grasino bei keikėsi necenzūriniais žodžiais. Netikėti ar abejoti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo. Tai, kad policijos pareigūnai neįvardija konkrečių necenzūrinių žodžių, taip pat nesudaro pagrindo abejoti jų parodymais. Dėl apelianto teiginių, jog nėra jokių įrodymų, kad jis įspyrė policijos pareigūnui E. Š., nes policijos pareigūnas medicinos specialistų neapžiūrėtas, jam nebuvo konstatuoti jokie sužalojimai, pažymėtina, kad ši aplinkybė (spyris į koją) neturėjo būti įrodinėjama medicininiais dokumentais, šiuo atveju svarbus pats neteisėtas pažeidėjo atliktas veiksmas, kuris, kaip jau minėta, įrodytas policijos pareigūnų duotais parodymais. Be to, E. Š. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, jog spyriu į koją sužalojimas jam nebuvo padarytas.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog J. P. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 1 d., patvirtina ir liudytojos G. P. parodymai (b. l. 146–147). Liudytoja parodė, jog J. P. priešinosi policijos pareigūnams, spardėsi, keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais. Nors apeliantas teigia, kad jo žmona G. P. yra inicijavusi skyrybų procesą ir taip siekia jį apkalbėti, pakenkti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog parodymus liudytoja davė įspėta dėl melagingų parodymų davimo, todėl abejoti jų patikimumu nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį konstatuodamas, kad J. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 1 d., naikinti nutarimo J. P. apeliacinio skundo nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.