Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo V. A. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimo medžiagoje ROIK Nr.16064036599, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016-08-28 pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Nr. 07-16-9434246 dėl įvykio, kilusio 2016 m. rugpjūčio 28 d., apie 18.30 val., Vilniuje, A. M. g.- Čekoniškių g. sankryžoje, Vilniaus r. sav., V. A. vairuodama dviratį Giant, važiuodama pagrindiniu keliu išsigando iš šalutinio kelio išvažiuojančio automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. M. nesuvaldė vairuojamo dviračio, nuo jo nukrito ir susižalojo. 2016-08-28 V. A. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustačius dešinio stipinkaulio lūžimą, paguldyta į plastinės chirurgijos skyrių.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėja M. P., atlikusi tyrimą ir remdamasi tyrimo medžiagoje surinktais rašytiniais įrodymais – eismo įvykio dalyvių parodymais, eismo įvykio vietos planu, specialisto paaiškinimais, specialisto išvada, į eismo įvykio vietą atvykusių pareigūnų tarnybiniu pranešimu, nustatė, kad vairuotoja K. M. savo veiksmais nepažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimų ir jos veiksmuose nėra požymių administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d. ir 2 d. V. A. nukentėjo dėl savo veiksmų, dėl to, kad, vairuodama dviratį, buvo neatidi ir neatsargi, atsiradus kliūčiai-važiuojančiam automobiliui Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, pradėjo staigiai stabdyti vairuojamą dviratį, jo nesuvaldė, prarado pusiausvyrą ir kartu su dviračiu nukrito. Nukritusi susižalojo bei apgadino jai priklausantį dviratį. Kiti asmenys nesužaloti, žala daugiau niekam nepadaryta. Todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėja M. P., vadovaudamasi ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 2016 m. gruodžio 16 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

Teismo posėdžio metu V. A. paaiškino, kad savo skundą palaiko. Buvo sukelta avarinė situacija, kurios jai nepavyko išvengti. Važiavo su dviračiais. Pirmas važiavo jos draugas, kartu vežė dukrą, paskui jį važiavo jos sūnus. Ji pati važiavo jiems iš paskos, 3-4 metrus atsilikusi nuo jų. Visi važiavo vorele. Jos važiavimo greitis nebuvo didelis. Privažiavo sankryžą, kurioje stovėjo transporto priemonė. Automobilį vairuojanti moteris praleido priekyje važiavusius jos šeimos narius, o jos nepraleido. Jai įvažiavus į sankryžą, vairuotoja pradėjo sukti į kairę. Tuo metu ji važiavo gatve, ten nebuvo šaligatvio. Iš tolo matė sankryžoje stovintį automobilį, todėl tikėjosi, kad automobilis ją praleis, greičio nemažino. Vairuotojai pradedant judėti, ji stabdė dviratį bandydama išvengti susidūrimo ir nukrito. Vairuotoja sustojo, tik pilnai atlikusi manevrą. Kontakto tarp jos ir automobilio nebuvo. Atstumas tarp dviračio ir automobilio, kai stabdė, buvo nedidelis, apie metrą. Mano, kad vairuotoja padarė pažeidimą. Ji turėjo ją praleisti ir tik tada daryti posūkį. Dėl minėto įvykio jai buvo padarytas sužalojimas. Lūžo rankos stipinkaulio distalinė dalis. Lūžis buvo su polinkiu, todėl teko operuoti. Nedarbingumas trūko nuo 2016-08-29 iki 2016-12-23, 120 dienų. Dabar dirba, bet pilnai judesiai nėra atsistatę. Jos šeimos nariai įvykio praktiškai nematė. Jie buvo pravažiavę sankryžą (b. l. 36-38).

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo K. M. paaiškino, kad jos atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas. Tą dieną važiavo su draugais dviem automobiliais. Jos draugai su automobiliu važiavo prieš ją. Sankryžoje sustojo jų automobilis, už jų sustojo ji. Buvo apie 18 val. vakaro, todėl automobilių judėjimas buvo didžiulis. Nesustoti buvo neįmanoma. Tuo momentu važiavo dviratininkai: vyras ir berniukas, o iš paskos dar viena dviratininkė moteris. Moteris nuo jų buvo atsilikusi kažkur 10 metrų. Visi jie važiavo labiau kelkraščiu. Visi jie buvo be liemenių ir šalmų. Moteris važiavo labai lėtai. Ji buvo pavargusi. Įvertinusi atstumą, pažiūrėjusi į kairę ir į dešinę – pradėjo judėti. Dviratininkė buvo pakankamai toli, maždaug 6-7 metrai. Pravažiavus, pasigirdo garsas, todėl sustojo už sankryžos. Garsą išgirdo, kai jau buvo išsukusi, pilnai atlikusi manevrą. Pažiūrėjusi pro šoninį veidrodėlį atgal, pamatė gulinčią moterį. Moteris gulėjo per vidurį važiuojamosios dalies pirmosios juostos. Suprato, kad jai reikia padėti. Išlipo iš automobilio ir priėjo prie moters su tikslu padėti. Moteris ją išplūdo įvairiausiais žodžiais. Kaltino dėl sulūžusios rankos. Greitąją pagalbą iškvietė moters vyras. Kai pardėjo važiuoti, moteris buvo toli, kažkur už 6-7 metrų. Tarp jos sustojusio automobilio ir nukritusios moters buvo kažkur 3-4 metrai. Tuo momentu moters šeimos nariai buvo prie miškelio. Pakankamai toli nuvažiavę. Nuo sankryžos apie 20 metrų. Jie sugrįžo, pamatę įvykį. Kol ieškojo automobilyje savo telefono iškviesti pagalbą, atsisukusi pamatė moters vyrą, kalbantį telefonu ir diktuojantį jos automobilio numerius. Vyras jai grasino. Ant jos automobilio nebuvo jokio įbrėžimo. Kai vyras suprato, kad kontakto nebuvo, susiėmė už galvos. Moteris vis tiek teigė, kad ji ją turėjo praleisti (b. l. 36-38).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. O. paaiškino, kad visi važiavo su dviračiais vorele ir kalbėjosi. Važiavimo greitis galėjo būti 3 km/h. Priekyje važiavo sūnus, jis per vidurį, V. A. važiavo iš galo, kad matytų kaip dukra, ji sėdėjo vaikiškoje kėdutėje, jai du metai, todėl reikėjo žiūrėti, kad neužmigtų ir neišgriūtų. V. A. dviratis nuo jo dviračio maksimaliai buvo nutolęs 3 metrų atstumu. K. M. važiavo iš dešinio šono, primažino greitį, faktiškai sustojo praleisdamas juos, jam su sūnumi pervažiavus gatvę, išgirdo V. A. klyksmą ir dviračio kritimą. Tuo metu buvo pravažiavęs 5-7 metrus į priekį. Išgirdęs riksmą sustojo ant žvyrkelio, neprivažiavęs perėjos. Kai atsisuko, pamatė gulinčią V. A. ant žemės ir susiėmusią už rankos. Ji gulėjo gatvės kirtimo centre, dviratis gulėjo šiek tiek po dešine puse, o V. A. iš dviračio kairės pusės. K. M. buvo sustojusi, į kairę pusę pasukusi automobilį, ir išlipusi. Jis nuvažiavo su dviračiu iki namų, pasiėmė automobilį, kad parsigabenti V. A. ir vaiko dviračius. Jam grįžus buvo atvažiavęs pareigūnų automobilis, vėliau atvažiavo kitas policijos ekipažas. Atsirado kažkokie K. M. draugai. Jis nematė, ar buvo automobilio kontaktas su dviračiu. V. A. sakė, jog stabdė, kad neatsitrenktų į mašiną. Gal V. A. pasviro, nukrito iš išgąsčio, nežino, kaip V. A. tuo momentu pasielgė. V. A. tuo metu, kai jis pravažinėjo sankryžą, tikriausiai pilnai nebuvo įvažiavusi į sankryžą. V. A. artėjo prie sankryžos. Po nukritimo, jis pirmas priėjo prie V. A.. Kai atvažiavo pirmi policijos pareigūnai, jie leido dviratį ir automobilį patraukti. Po įvykio automobilis nebuvo pilnai išsilyginęs, K. M. stovėjo įstrižai. Viskas įvyko dienos metu (b. l. 58-61).

Teismo posėdžio metu 2017-03-09 suinteresuotas asmuo K. M. papildomai paaiškino, kad viskas įvyko apie 18 val., policija buvo iškviesta 18.30 val., užfiksuotas pagalbos skambutis buvo būtent 18.30 val. Schemoje pažymėta automobilio stovėjimo vieta yra ta, kur ji iš karto sustojo. Jos automobilis trukdė kitiems automobiliams pravažiuoti, bet niekas nesakė, kad jai reikia jį patraukti. Ji savo automobilio nejudino. Jei būtų stovėjusi įstrižai, kaip teigia liudytojas A. O., tai pro ją niekas nebūtų pravažiavęs. Pirmas policijos ekipažas atvažiavęs laukė tol, kol atvažiuos antras policijos ekipažas (b. l. 58-61).

Teismo posėdžio metu 2017-03-09 Institucijos atstovė Jurgita Slautaitė papildomai paaiškino, kad pirmieji policijos pareigūnai negalėjo liepti patraukti automobilį, nes įvykį formina kelių policijos pareigūnai, kurie atvažiavo antri (b. l. 58-61).

Teismo posėdžio metu liudytojas O. G. paaiškino, kad įvykio vietoje buvo dviratininkė moteris ir vyras. Jie aiškino, kad vyras nuvažiavo į priekį, automobilis suko. Nepamena, ar įvykio vietoje buvo transporto priemonės vairuotoja (b. l. 66-70).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. paaiškino, kad tvirtina savo tarnybinį pranešimą, daugiau jokių aplinkybių nepamena. Atvykęs matė dviratininkus ir moterį, vairuotoją. Automobilis stovėjo kelkraštyje. Automobilis stovėjo toje vietoje, kur pažymėtas ir schemoje. Dviratis gulėjo ne kelyje, o buvo jau patrauktas nuo kelio. Kai jie atvyko, dviratininkė dar buvo įvykio vietoje. Ją apklausė. Jų ekipažas atvyko pirmas, po to atvyko Kelių policija. Kol laukė Kelių policijos ekipažo, automobilis nebuvo patrauktas, stovėjo toje pačioje vietoje (b. l. 66-70).

Teismo posėdžio metu 2017-04-03 suinteresuotas asmuo K. M. papildomai paaiškino, kad gali pritarti policijos pareigūnui K., jog tuo metu kai jis atvyko, tai dviratis buvo patrauktas į kelkraštį. O kai atvyko kiti pareigūnai, tai dviratis jau iš viso buvo paimtas V. A. draugo. Dviratis buvo pasviręs link Čekoniškių g., o V. buvo po dviračiu. Dviratis gulėjo priekine dalimi link Čekoniškių g., arčiau dešiniojo Čekoniškių g. krašto, žiūrint kryptimi nuo Mickevičiaus g. link Čekoniškių g. (b. l. 66-70).

Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. paaiškino, kad jiems atvažiavus stovėjo automobilis ir gulėjo dviratis. Prieš jiems atvykstant jau buvo kiti policijos pareigūnai atvykę ir dalį informacijos surinkę. Paaiškino, kad jie važiavo ir prieš juos automobilis užsuko, krito ir susižalojo. Automobilio vairuotoja paaiškino, kad ji norėjo sukti į Čekoniškių g., dviratį matė, jis buvo pakankamai toli, ji išsukinėjo, dviratininkė nukrito, o ji nesuprato, kodėl ši nukrito. Jo braižyta schema pagal tą situaciją, kurią jis pamatė. Dviratis jau buvo patrauktas, todėl jo schemoje nėra. Automobilis nebuvo patrauktas (b. l. 66-70).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio A. K. 2016-08-28 tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad 2016-08-28 apie 17.50 val. patruliuojant gavo iš VPK OVS pranešimą, kad Zujūnų sen., Čekoniškių k. automobilis partrenkė moterį. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko, automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja, kaip vėliau paaiškėjo K. M., kuri konkrečiai ir aiškiai situacijos paaiškinti negalėjo, sakė, kad metė kaip dviratininkė nukrito ir tiek. Sustojo jai padėti, nieko daugiau nežino, kodėl taip įvyko nesupranta. Dviratininkė V. A. paaiškino, kad ji važiavo pagrindiniu keliu ir jos nepraleido minėto Opel vairuotoja, todėl jai nebuvo kur dėtis, ji susipainiojo ir nukrito nenorėdama atsitrenkti į automobilį ir susižaloti dar labiau. Su dviratininke važiavo jos vyras A. O., kuris paaiškino, kad Opel automobilio vairuotoja praleido jį ir jo sūnų pravažiuoti per kelią ir nepraleido jo žmonos, nuvažiavo keliu nepažiūrėjus (Kelių policijos valdybos medžiaga, b. l. 15).

2016-08-28 eismo įvykio vietos schema nustatyta, kad įvykio vietoje stovintis automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra apgadintas (Kelių policijos valdybos medžiaga, b. l. 13-14).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr.XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taiko iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuotą teiseną (bylų nagrinėjimo tvarką), nes, nors administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje nebuvo surašytas, tačiau visi administracinio teisės pažeidimo tyrimo veiksmai buvo atlikti iki 2017 m. sausio 1 d.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo atliktas tyrimas pagal ATPK 127 straipsnį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, pažeidus kelių eismo taisykles. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena, nurodant, kad automobilio vairuotoja K. M. savo veiksmais nepažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimų ir jos veiksmuose nėra požymių administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 1 d. ir 2 d. V. A. kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti nutarimą ir pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl minėto eismo įvykio. Pagrindinis jos argumentas, kad dėl jos patirtų sužalojimų yra kalta transporto priemonę vairavusi K. M., nes ji (V. A.) susižalojo nukritusi nuo dviračio dėl to, kad, stengdamasi išvengti susidūrimo su K. M. vairuojama transporto priemone, staigiai stabdė dviratį. Iš bylos duomenų matyti, kad V. A. patyrė sužalojimą 2016 m. rugpjūčio 28 d., apie 18.30 val., Vilniuje, A. M. g.- Čekoniškių g. sankryžoje, krisdama nuo dviračio ant žemės. Byloje kontaktas tarp K. M. vairuojamos transporto priemonės ir V. A. ar jos vairuojamo dviračio nenustatytas. Skundžiamu procesiniu dokumentu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, iš esmės konstatavus, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtino, jog tarp automobilio vairuotojos K. M. veiksmų ir V. A. nukritimo nuo dviračio sąlygoto susižalojimo yra priežastinis ryšys. Nutarime padaryta išvada, kad V. A. nukentėjo dėl savo veiksmų, nes vairuodama dviratį buvo neatidi ir neatsargi, atsiradus kliūčiai ėmė staigiai stabdyti, nesuvaldė dviračio, prarado pusiausvyrą ir kartu su dviračiu nukrito. Pačios V. A., liudytojo A. O., suinteresuoto asmens K. M. teigimu, V. A. dviračiu važiavo lėtai. Anot pareiškėjos, prieš ją apie 4 m atstumu važiavo jos draugas su vaiku. K. M. teigia, kad matė vorele važiuojančius dviratininkus, vyrą su vaiku praleido ir įsitikinusi, kad V. A. yra toliau nuo sankryžos ir važiuoja lėtai, pradėjo manevrą į kairę. V. A. nurodė, kad iš tolo matė sankryžoje stovintį automobilį ir įsivaizdavo, kad šis ją praleis. Šis praleido jos draugą su vaiku ir pajudėjo. Tuo metu ji, kiek pamena, buvo privažiavusi sankryžą, važiavo lėtai, bet greičio nemažino. Išsigandusi staiga stabdė. Bylos duomenimis nustatytos aplinkybės neleidžia pagrįstai konstatuoti, kad V. A., iš tolo matydama sankryžoje esančią transporto priemonę, važiuodama mažu greičiu, negalėjo kitaip sustabdyti dviračio, tik nuo jo krisdama ir susižalodama. Iš byloje apklaustų asmenų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjos V. A. bei liudytojo A. O. kai kurie parodymai skiriasi nuo K. M. ir policijos pareigūnų parodymų. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje visi prieštaravimai vertinami asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė atsakomybė, naudai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip minėta, institucija tyrimą šioje byloje atliko pagal ATPK 127 str. dėl įvykio, kurio metu V. A. nukritus nuo dviračio, buvo padarytas sužalojimas - dešinio stipinkaulio lūžimas. ATPK 127 str. 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš teismui pateiktoje tyrimo medžiagoje esančio 2016-12-16 specialistės J. M.-Čobot paaiškinimo matyti, kad V. A. sveikata dėl įvykio, kilusio 2016 m. rugpjūčio 28 d., apie 18.30 val., Vilniuje, A. M. g.- Čekoniškių g. sankryžoje, buvo sutrikdyta nesunkiai, o tai nėra administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos nagrinėjimo dalykas. Administracine tvarka nagrinėjami tik atvejai, kai dėl KET pažeidimų asmens sveikata sutrikdoma nežymiai.

Įvertinus aptartas aplinkybes, tenkinti V. A. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nėra pagrindo (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.), tuo labiau, kad pagal iki 2017-01-01 galiojusio ATPK normas administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau, kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

V. A. skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.