- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-22
- Bylos Nr.
- 2S-303-513/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04606-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- AB SEB banko
- Atsakovas
- V. P., D. P.
- Trečiasis asmuo
- J. P., RUAB „Valentino langai“
Teisėja Lina Rakštelytė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04606-2013-3
NUTARTIS
2014 m. gegužės 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo (apeliantas) D. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-16 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovams V. P. (V. P.), D. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys J. P., J. P., RUAB „Valentino langai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų V. P. ir D. P. AB SEB banko naudai 111 915,41 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 238 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų V. P. ir D. P. turtui neviršijant 111 915,41 Lt ieškinio sumos, areštuojant atsakovams priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankuose bei kitose kredito įstaigose.
Ieškovės atstovė advokatė K. S. parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė teismui tarp ieškovės ir atsakovo V. P. sudarytą taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-16 nutartimi taikos sutartį patvirtino ir civilinės bylos dalį dėl skolos priteisimo iš atsakovo V. P. nutraukė. Teismas motyvavo, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.). Aplinkybių, kad šalių 2013-08-05 sudarytos taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia šalių, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, nenustatyta. Šalims CPK 42 str., 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., 294 str. numatytos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės yra žinomos ir suprantamos. Esant tokioms aplinkybėms panaikino 2013-05-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo V. P. turtui.
Šalies argumentai
Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-16 nutartį ir klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Argumentuoja, jog apeliantas ir atsakovas V. P. ginčo atveju yra solidarūs skolininkai (laiduotojai), todėl prievolę ieškovei privalo įvykdyti lygiomis dalimis. Tuo tarpu teismui patvirtinus ginčo taikos sutartį, minėtas lygių dalių principas pažeistas, nes apeliantui liko sumokėti žymiai didesnę skolos dalį. Teigia, kad taikos sutartis pažeidžia apelianto teises, ir pastebi, kad jis net nebuvo šios sutarties šalimi, nors ja yra sprendžiama ir dėl apelianto teisių ir pareigų. Iš skundžiamos nutarties turinio lieka neaišku, ar ieškovė atsisakė solidaraus reikalavimo į 35 000 Lt skolos dalį atsakovo V. P. atžvilgiu, ar atsisakė visos reikalavimo teisės į šiam atsakovui priklausančią prievolės dalį.
Atsiliepimas
Ieškovė AB SEB bankas atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu, todėl atmestinu. Paaiškina, kad taikos sutartimi bankas priėmė tik dalies atsakovų solidariosios prievolės įvykdymą iš atsakovo V. P.. Pažymi, kad remdamasis CK 6.8 str. 3 d. bankas, atsisakęs reikalavimo atsakovo (bendraskolio) V. P. naudai, išsaugojo teisę reikalauti įvykdyti visą prievolę solidariai iš likusio bendraskolio – apelianto. Pažymi, kad derybos dėl taikaus ginčo sprendimo ir skolos padengimo buvo banko vedamos su abiem atsakovais, tačiau apeliantas atsisakė parengtą taikos sutartį pasirašyti, motyvuodamas su laidavimo santykiais ir skola bankui nesusijusiomis aplinkybėmis. Skundžiamą nutartį laiko pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Ginčo atveju spręstina, ar teismas, patvirtindamas taikos sutartį su vienu iš solidariąją pareigą bankui turinčių atsakovų, teisingai taikė laidavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ar teismo patvirtinta taikos sutartis nepažeidžia apelianto teisių.
Laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuri yra bendrosios taisyklės, kad, esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė, išimtis (CK 6.5 str., 6.6 str. 1 d.). Kartu solidarumas, esant skolininkų daugetui, reiškia skolos nedalomumą tarp skolininkų. Solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Solidariosios prievolės institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, susitariant dėl papildomos (šalutinės) prievolės, kurios skolininkas atsakys solidariai su pagrindinės prievolės skolininku. Esant laidavimui, yra pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės papildoma (šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 str. 2 d.). Nors CK 6.81 str. 1 d. nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Tai – laiduotojo prievolės, kaip papildomo civilinio teisinio santykio (šalutinio, esančio šalia pagrindinio prievolinio teisinio santykio), požymis. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas yra tas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Jeigu kreditorius atsisako reikalavimo vieno iš bendraskolių naudai, jis išsaugo teisę reikalauti įvykdyti visą prievolę solidariai iš likusių bendraskolių (CK 6.8 str. 3 d.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, laidavimo institutui aktualiu teisiniu reguliavimu, išanalizavus ir įvertinus skundžiama nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, konstatuotina, kad ieškovės (kreditorės) su atsakovu V. P. sudaryta taikos sutartis nepažeidžia apelianto teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgiant į tai, pagrįstais laikytini pirmosios instancijos teismo motyvai, jog taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nepažeidžia šalių, kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog ieškovė taikos sutarties 5 punktu inter alia sutiko nereikšti pretenzijų dėl likusio įsiskolinimo pagal laidavimo sutartį atlyginimo ir (arba) kitų reikalavimų atsakovo V. P. atžvilgiu, jokiu būdu neriboja ir / ar nesuvaržo bei nepanaikina apelianto teisės, įvykdžius solidariąją pareigą ieškovei, regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių, taigi ir iš atsakovo V. P., lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 str. 1 d.). Taigi faktas, kad V. P. taikos sutartimi įsipareigojo įvykdyti dalį solidariosios prievolės kreditoriui, neatleidžią jį nuo prievolės kitam bendraskoliui (apeliantui), jeigu šis pareikštų atgręžtinį reikalavimą pagal CK 6.9 str. Be to, byloje pateiktos ieškovės su atsakovais sudarytos laidavimo sutartys patvirtina, kad atsakovai V. P. ir D. P. už kredito gavėją UAB „Valentino langai“ laidavo ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti AB SEB bankui (ne konkrečia savo turto dalimi ar pan.) (t. 1, b. l. 13–16, 17–20). Apelianto argumentas dėl jo neįtraukimo į taikos sutartį nėra pagrindas sutartį laikyti neteisėta, nes, kaip minėta, kreditoriaus (ieškovės) teisė ginčo atveju reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, yra įtvirtinta CK 6.6 straipsnio 4 dalyje.
Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.