- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-27
- Bylos Nr.
- 2K-167/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00406-2007-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Tomas Šeškauskas, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- A. R., D. M.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. R. , A. R. , D. M. kasacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nutarties.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti:
A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;
A. R. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;
D. M. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šiems nuteistiesiems į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2007 m. birželio 16 d.
Iš A. R. , A. R. , D. M. solidariai UAB DK ,,PZU Lietuva“ priteista 9057,99 Lt turtinės žalos atlyginimo ir po 16,23 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. , A. R. ir D. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe 2007 m. birželio 6 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 04.30 val., Panevėžio rajone, Žibartonių kaime, Žibartonių g. 70, įsibrovė į saugomą ŽŪB „Žibartoniai“ aikštelę kur nupjovę uždarytų vartų spyną, išdaužę vairuotojo pusės durelių stiklą ir sugadinę durelių ir užvedimo spyneles ir pagrobė didelės vertės svetimą turtą - UAB „Gamma“ priklausantį automobilį ,,VW Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 64 170 Lt vertės, kurį 2007 m. birželio 6 d. apie 20 val. nuvarė į Kėdainių rajone Bakainių kaime esančią V. A. sodybą ir paliko saugoti iki 2007 m. birželio 13 d., kol jis buvo surastas policijos pareigūnų.
Kasaciniais skundais nuteistieji A. R. , A. R. ir D. M. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nuteistojo A. R. kasaciniame skunde nurodytas alternatyvus prašymas - panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nutartį, jį išteisinti. Teismų sprendimus kasatoriai laiko neteisėtais ir nepagrįstais dėl padarytų esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Šalies argumentai
Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažindamas juos kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, rėmėsi prieštaringais liudytojų parodymais, jų nevertino ir nelygino tarpusavyje su visais byloje esančiais objektyviais duomenimis. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jų parodymus deklaratyviai konstatuodamas, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nors esminių prieštaravimų jų parodymuose nėra, o jų parodymuose esantys netikslumai atsirado todėl, kad nuo veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo daug laiko. Kasatoriai A. R. , A. R. ir D. M. pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas jų skunduose nurodytus argumentus atmetė neatlikęs įrodymų tyrimo, remdamasis ne teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, o prielaidomis bei išvedžiojimais, taip pažeidė įstatymo reikalavimus ir tai sutrukdė priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Kasatoriai nurodo, kad nors apkaltinamasis nuosprendis grįstas specialisto išvadomis, liudytojų parodymais, telefoninių skambučių išklotinių analizės duomenimis, tačiau neabejotinų duomenų – įrodymų, leidžiančių spręsti apie jų kaltę padarius šią veiką, teismo sprendime nenurodyta ir nėra. Kasatoriai pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas pažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė, apeliacinius skundus išnagrinėjo pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Kasatorius A. R. teigia, kad, vertinant odorologinio tyrimo išvadą šioje byloje, kurioje nėra jokių kitų duomenų apie tai, jog jis dalyvavo automobilio „VW Transporter“ vagystėje, neįmanoma nustatyti, kokius konkrečiai nusikalstamus veiksmus jis atliko tam tikroje vietoje ir kada bei kokioje vietoje jis buvo apskritai. Jis tvirtina, kad, nesurinkus kitų duomenų apie jo dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, neįmanoma paneigti aplinkybės, jog jis automobilio vagystėje nedalyvavo, o nusikalstamą veiką padarė kiti asmenys, jo veiksmai apsiribojo tik tuo, kad padėjo asmeniui pastatyti automobilį pas V. A. , tačiau nežinojo, kad jis vogtas. Taip pat teigiama, kad odorologinio tyrimo rezultatai laikytini tik netiesioginiu įrodymu.
Kasatoriai A. R. ir D. M. pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, turėjo išankstinę jų kaltumo nuostatą, nesiėmė jokių priemonių esminiams prieštaravimams tarp byloje surinktų įrodymų pašalinti. Dėl šios priežasties buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, suvaržę įstatymo garantuotas teises, ir tai aiškiai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. Minkevičius atsiliepime į nuteistųjų A. R. , A. R. ir D. M. kasacinius skundus prašo juos atmesti. Nurodoma, kad šių kasatorių skundai grindžiami vien tik įrodymų vertinimu, o nuoroda į galimą BPK 20 straipsnio pažeidimą yra siejama tik su tuo, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi kasatoriai, pažymėdamas, kad pakartotinis įrodymų tyrimas ir jų vertinimas nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Visi teismų išnagrinėti įrodymai rodo, kad šiuo atveju buvo padaryta veika, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, todėl kasatorių teiginys dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo yra deklaratyvus ir neturintis teisinio pagrindo. Prokuroras kasatorių teiginius dėl nevisiškai išnagrinėtų apeliacinių skundų ir neva neatlikto įrodymų tyrimo, sutrukdžiusio teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, laiko nepagrįstais ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies nuostatų; kasatorių D. M. ir A. R. argumentus dėl pažeistos teisės į gynybą ir nekaltumo prezumpciją laiko neatitinkančiais tikrovės ir bylos duomenų; atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismų sprendimus laiko teisėtais ir pagrįstais.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų A. R. , A. R. , D. M. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų (BPK 376 straipsnis)
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Kasaciniuose skunduose ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, atliktas įrodymų vertinimas. Pagrindiniai kasatorių skundų argumentai susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažindamas juos kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, rėmėsi prieštaringais liudytojų parodymais, jų nevertino ir nelygino tarpusavyje su visais byloje esančiais objektyviais duomenimis, jų parodymus atmetė deklaratyviai konstatuodamas, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, o apeliacinės instancijos teismas jų skunduose nurodytus argumentus atmetė neatlikęs įrodymų tyrimo, remdamasis ne teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, bet prielaidomis ir išvedžiojimais.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Įrodymų vertinimo rezultatas yra šių teismų išvada dėl įrodymų pakankamumo, kuri reikalinga teismo nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybėms pripažinti įrodytomis arba ne. Tačiau įrodymų vertinimo rezultatas yra susijęs su nuosprendžio pagrįstumu ir yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo praktiką šiame teisme įrodymų vertinimo klausimas analizuojamas tik teisės taikymo aspektu, t. y. sprendžiama, ar teismams darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.
Nors kasaciniuose skunduose nurodyta, kad abiejų instancijų teismai padarė pažeidimus, sudarančius kasacine tvarka nagrinėjimo pagrindus, tačiau iš skundų tekstų matyti, jog kasatoriai tik deklaratyviai mano (nurodydami keletą BPK straipsnių), kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, nes vėliau skundai grindžiami tik tuo, kad teismai netinkamai vertino nuteistiesiems naudingus ir nenaudingus įrodymus, liudytojų parodymus, ginčijamos specialistų išvados, teigiama, kad teismai neišsamiai ištyrė bylą, nesutinkama su teismų sprendimuose pateiktais motyvais.
Pagal teismų praktiką taikant BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas, nenagrinėja tų skundo argumentų, kuriais kasatoriai ginčija faktus, savaip aiškina ir vertina buvusius įvykius, nesutinka teismų sprendimuose dėl atskirų faktų išdėstytomis išvadomis, nes tai ne teisės taikymo šioje byloje, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus, jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai.
Teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai, ir pasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais.
Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo
Iš bylos medžiagos matyti, kad savo išvadas dėl nuteistųjų kaltumo teismai pirmiausia grindė iš esmės vienodais ir esminėmis detalėmis sutampančiais liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, mobiliojo ryšio telefonų išklotinių analize bei kita rašytine bylos medžiaga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorių skundų motyvai dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo iš esmės atkartoja jų apeliacinių skundų argumentus, į kuriuos išsamias ir detalias išvadas pateikė apeliacinės instancijos teismas. Atsakydamas į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, pirmosios instancijos teismo išdėstytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms ir motyvuotai atsakė į apeliacinio skundo argumentus.
Kasatorių A. R. ir D. M. teiginiai, kad buvo pažeista jų teisė į gynybą ir nekaltumo prezumpciją, prieštarauja priimtų skundžiamų sprendimų turiniui, o A. R. teiginys, jog odorologinio tyrimo rezultatai laikytini tik netiesioginiu įrodymu, nekeičia šių duomenų vertinimo bendrame kontekste. Pagal įstatymo nuostatą tiesioginiai įrodymai faktiškai neturi pranašumo prieš netiesioginius įrodymus, nes vieni ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrame bylos kontekste. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai išdėstė liudytojų parodymus, specialisto išvadas, mobiliojo ryšio telefonų išklotinių analizę ir kt. rašytinę bylos medžiagą, vertindamas ir analizuodamas sugretino juos tarpusavyje ir pagrįstai padarė išvadą, kad visi ištirti įrodymai, kurie atitinka vieni kitus, sudaro nenutrūkstamą bei logišką įvykių grandinę ir pripažino juos tinkamu įrodymų šaltiniu.
Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkams nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais remdamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti. Priimtame nuosprendyje įrodymai, tiek kaltinantys, tiek teisinantys, išdėstyti, išanalizuoti bei atitinkamai įvertinti. Byloje duomenų, kurie būtų pagrindas abejoti liudytojų parodymais bei specialisto išvadomis, nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavęs įrodymus, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Teisėjų kolegija nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada bei konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, neturi teisinio pagrindo, todėl kasatorių argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimas, atmestini.
Pagal nustatytas bylos aplinkybes A. R. , A. R. ir D. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe įsibrovė į saugomą aikštelę nupjovę uždarytų vartų spyną, išdaužę vairuotojo pusės durelių stiklą ir sugadinę durelių ir užvedimo spyneles ir pagrobė didelės vertės svetimą turtą - automobilį ,,VW Transporter“ – 64 170 Lt vertės. Šioje nuteistųjų veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, todėl tenkinti kasatorių prašymą panaikinti teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ar kasatoriaus A. R. kasaciniame skunde nurodytą alternatyvų prašymą – panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti konstatuojant, kad A. R. , A. R. ir D. M. baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, kad jie nepagrįstai pripažinti atsakingais už svetimo turto pagrobimą dalyvaujant organizuotoje grupėje, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies
Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo neatnaujino įrodymų tyrimo.
Apeliacinės instancijos teismas pagal 324 straipsnio 6 dalį turi atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai neištirtos esminės bylos aplinkybės, nepašalinti prieštaravimai tarp ištirtų įrodymų ir pan. Apeliacinis teismas pirmosios instancijos teismo klaidų vertinant įrodymus dėl A. R. , A. R. ir D. M. kaltės nenustatė, todėl atlikti įrodymų tyrimo neprivalėjo. Pažymėtina, kad ir patys nuteistieji ar gynėjai tokio prašymo teismui nepareiškė.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistųjų A. R. , A. R. gynėjo advokato, D. M. apeliacinius skundus, motyvuotai pasisakė dėl jų kaltės įrodytumo, bylos duomenų patikimumo. Šis teismas atsakė į visus esminius apeliacinių skundų argumentus ir padarė pagrįstą išvadą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniuose skunduose nurodyti argumentai yra nepagrįsti, jais remiantis naikinti ar keisti teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasaciniai skundai negali būti tenkintini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistųjų A. R. , A. R. , D. M. kasacinius skundus.