Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų parkas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-37411; 2) panaikinti Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą nustatyti turto priverstinę hipoteką/įkeitimą Nr. (23.31-08)-492-563 (toliau – Sprendimas).

Teismo posėdyje pareiškėja atsisakė reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-37411, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi administracinės bylos dalis dėl šio reikalavimo nutraukta.

Pareiškėja nurodo, kad Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-37411 pagrindu priėmė Sprendimą, kuriuo nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. priverstine hipoteka suvaržė pareiškėjos teisę naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

Teigia, kad mokesčių administratorius nenuosekliai bandė taikyti teisingumo ir protingumo principus, pradėjęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus po pusantro mėnesio juo jų vėliausio sumokėjimo termino pabaigos, netvarkingai pranešė pareiškėjai apie Inspekcijos priimtus sprendimus, taip jį suklaidinusi dėl mokesčių mokėjimo tvarkos, sprendimų paskelbimo terminų ir mokestinių teisinių pasekmių. Mano, kad, pradėjęs taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, taikė perteklinius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus; t. y. skaičiavo delspinigius, nurodė kredito įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), taikė priverstinę hipoteką, pažeidė turinio viršenybės prieš formą principą, nes nebendravo su pareiškėja, neieškojo optimalaus ir veiksmingo mokestinės prievolės užtikrinimo ir įvykdymo būdo.

Teigia, kad pareiškėja demonstruoja gebėjimą mokėti mokesčius, ieško kompromiso, per vieną dieną likvidavo 3,65 proc. savo mokestinės skolos valstybei, tačiau mokesčių administratorius Sprendimu priverstine hipoteka įkeitė 2,23 karto didesnės vertės pareiškėjos turtą vien pagal Inspekcijos įkainojimą.

Nurodo nesutinkanti su Sprendime nustatyta hipoteka įkeičiamo daikto dalimi, Inspekcijos atliktu Žemės sklypo įvertinimu. Teigia, kad Inspekcija priverstine hipoteka įkeitė visą pareiškėjos Žemės sklypą, nors siekiant užtikrinti 69 538,13 Eur pareiškėjos mokestinę prievolę biudžetui, būtų užtekę nustatyti hipoteka daliai sklypo, įvertinant papildoma 10 proc. žemės sklypo dalimi dėl išieškojimo pas antstolį, t. y. 55 proc. žemės sklypo daliai arba ne daugiau kaip 85 250 Eur. Mano, kad, nustatydama visam žemės sklypui, Inspekcija viršijo priverstinės hipotekos apimtį ir daro žalą pareiškėjai.

Tuo pačiu nurodo, kad Inspekcija neteisingai įkainojo įkeistą Žemės sklypą bei pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 101 straipsnio 5 dalį, pagal kurią mokesčių administratorius įkainoja areštuojamą turtą rinkos kainomis, kadangi Žemės sklypą įkainojo vidutine rinkos verte naudodamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

Teigia, kad vidutinė vieno aro siūlomų pirkti panašaus dydžio žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), yra 1 063,00 Eur, todėl viso pareiškėjos 2,1399 ha ploto Žemės sklypo rinkos kaina yra 227 471 Eur arba apie 1,47 karto didesnė, nei mokesčių administratorius nustatė Sprendimu, todėl mano, kad Sprendimu turėjo būti įkeista apie 41 proc. žemės sklypo dalis, bet ne visas pareiškėjos Žemės sklypas.

Atsakovė atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vadovaujasi MAĮ 2 straipsnio 20 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio mėn. 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. A556-2255/11, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. I-3143-244/2013 ir teigia, kad prievolė mokėti mokesčius pagal MAĮ yra pareiškėjos pareiga, todėl, turėdama laikinų finansinių sunkumų dėl savo neįvykdytų mokestinių įsipareigojimų, ji turėjo ieškoti optimalaus ir veiksmingo mokestinės prievolės užtikrinimo/ įvykdymo būdo, taip pat šiuo klausimu operatyviai bendrauti su mokesčių administratoriumi.

Vadovaujasi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, MAĮ 95 straipsniu ir teigia, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Sprendimu nustatyta turto priverstinė hipoteka / įkeitimas yra mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, o ne mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmas.

Teigia, kad Sprendime aiškiai nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos XI skyriuje numatytomis teisės normomis, MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, nustačius, kad būtina užtikrinti mokestinės nepriemokos išieškojimą, siekiant, kad esamas skolinis įsipareigojimas būtų įvykdytas. Pažymi, kad Sprendime nėra nurodyta, kad jis priimtas Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-37411 pagrindu, kaip nurodoma pareiškėjos skunde. Teigia, kad Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-37411 buvo panaikintas 2021 m. rugpjūčio 18 d., nustačius, kad pareiškėja nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, kuriam gali būti taikoma mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė (priverstinė hipoteka / įkeitimas) ir išieškojimas nukreipiamas į įkeistą skolininko turtą.

Vadovaujasi CK 4.175 straipsnio 3 dalimi ir teigia, kad joje nedetalizuojama, kokia gali būti maksimali įkeičiamų daiktų vertė. Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimas priverstine hipoteka yra ne tik mokesčių administratoriaus teisė, bet ir pareiga siekiant užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-68/2013).

Teigia, kad CK 4.176 straipsnyje nėra įtvirtinta taisyklė, kaip priverstinės hipotekos objektu turi būti parenkamas daiktas. Pagal bendruosius proporcingumo ir kreditoriaus bei skolininko interesų derinimo principus, priimant sprendimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo parinktinas toks daiktas, kurį pardavus, būtų patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentėtų kuo mažiau. Nurodo, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo vieną nekilnojamojo turto objektą. Mokesčių administratoriui nustačius, kad pareiškėja nevykdo mokestinių prievolių, geranoriškai nedengia įsiskolinimo (didesnė dalis įplaukų pareiškėjos įsiskolinimui dengti gauta ne iš jos įmokų, bet vykdant Inspekcijos sprendimus nurašyti nuo pareiškėjos sąskaitų, tačiau ir to nepakako mokestinei nepriemokai padengti), siekdama apginti viešąjį interesą, Inspekcija pasinaudojo teise mokestinių prievolių įvykdymą užtikrinti priverstine hipoteka.

Nurodo, kad, pareiškėjos nekilnojamojo turto vertę, Inspekcija rėmėsi valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) viešai skelbiamomis vidutinėmis rinkos vertėmis. Teigia, kad turto, kuriam nustatyti hipoteka, vidutinė rinkos vertė (155 tūkst.) yra didesnė, nei įkeitimu užtikrintų reikalavimų suma (69 538,13 Eur), tačiau, pardavus turtą ir patenkinus kreditorinius reikalavimus, likusios lėšos būtų grąžintos turto savininkui, tokiu būdu nepažeidžiant pareiškėjos interesų. Pažymi, kad nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. (pareiškėjos skundo surašymo dienos) iki 2021 m. rugsėjo 28 d. pareiškėja sumokėjo 6 962 Eur, arba mažiau nei 10 proc., 2021 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjos skola biudžetui siekė 70 109,74 Eur, po 2021 m. rugsėjo 28 d. iš pareiškėjos įmokų, skirtų mokestinei nepriemokai dengti, į biudžetą negauta. Mano, kad tai rodo, kad pareiškėjos mokestinė nepriemoka nėra efektyviai dengiama, aktuali mokestinė nepriemoka iki šiol yra didelė (60 889,57 Eur).

Mano, kad, pareiškėjai nevykdant imperatyvios pareigos atsiskaityti su valstybės biudžetu, Inspekcija pagrįstai taikė priverstinę nekilnojamojo turto hipoteką, Sprendimas yra anksčiau pradėto mokestinės nepriemokos išieškojimo tolimesnis etapas, jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra pagrindo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas teismo posėdyje iš esmės palaikė skundo reikalavimus ir prašė pareiškėjos skundą patenkinti. Teigė, kad areštuota per daug pareiškėjos turto.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėja turėjo virš 14 000 Eur mokestinė nepriemoką pagal mokestinės paskolos sutartį ir virš 68 000 Eur skolą valstybės biudžetui, nerodė iniciatyvos ją sumokėti. Teigė, kad sprendžiant klausimą, ar areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, ar taikyti priverstinę hipoteką, prioritetas teikiamas būtent priverstinei hipotekai. Nurodė, kad 2021 m. birželio 23 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos sąskaitose esančių lėšų, tačiau iki 2021 m. lapkričio mėn. nebuvo jokios galimybė nurašyti mokestinės nepriemokos iš pareiškėjos sąskaitų. Teigė, kad šiuo metu kyla klausimas dėl pareiškėjos mokumo, matyti, kad ji turi finansinių sunkumų, nes 2022 m. vasario mėn. jai išsiųstas įspėjimas dėl įmokos pagal mokestinės paskolos sutartį nesumokėjimo. Be to teigė, kad 2020 m. finansinėje atskaitomybėje pareiškėja nurodė nuostolius. Paaiškino, kad šiuo metu priverstine hipoteka užtikrintas apie 34 000 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas. Hipoteka įkeistas turtas kelia susidomėjimą, todėl svarbu, kad jis nebūtų parduotas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Inspekcija 2021 m. gegužės 27 d. pranešimu apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą pranešė pareiškėjai, kad praėjo terminas sumokėti 53 997,51 Eur mokesčių skolą. Inspekcija 2021 m. gegužės 31 d. nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-21235 nurodė nurašyti 53 997,51 Eur mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių pareiškėjos sąskaitų. Inspekcija 2021 m. birželio 16 d. pranešimu apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą pranešė pareiškėjai, kad praėjo terminas sumokėti 53 051,27 Eur mokesčių skolą. Inspekcija 2021 m. birželio 22 d. nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-26656 nurodė nurašyti 414,09 Eur mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių pareiškėjos sąskaitų. Inspekcija 2021 m. birželio 28 d. pranešimu apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą pranešė pareiškėjai, kad praėjo terminas sumokėti 68 800,52 Eur mokesčių skolą. Inspekcija 2021 m. birželio 30 d. nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-28993 nurodė nurašyti 19 312,10 Eur mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių pareiškėjos sąskaitų. Inspekcija 2021 m. liepos 19 d. pranešimu apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą pranešė pareiškėjai, kad praėjo terminas sumokėti 69 148,92 Eur mokesčių skolą. Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą pranešė pareiškėjai, kad praėjo terminas sumokėti 69 538,13 Eur mokesčių skolą. Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-37411 nusprendė iš pareiškėjos turto išieškoti 69 538,13 Eur mokestinę nepriemoką, tačiau Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-38511 minėtas sprendimas pripažintas netekusiu galios.

Skundžiamu Sprendimu Inspekcija nusprendė nustatyti pareiškėjos Žemės sklypo priverstinę hipoteką/įkeitimą. Sprendime nurodyta bendra įkeičiamų daiktų vertė 155 000 Eur, bendra priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrintų reikalavimų suma – 69 538,13 Eur.

Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Hipoteka gali būti tiek priverstinė, tiek sutartinė (CK 4.175 straipsnio 1 dalis). Hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais šiais atvejais: 1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių; 2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus; 3) kitais šio kodekso numatytais atvejais (CK 4.175 straipsnio 3 dalis). Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų ir mokesčių administratorių nustatomos priverstinės hipotekos nustatymo tvarką nustato šių subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Priverstinė hipoteka gali būti nustatoma jau įkeistam nekilnojamajam daiktui (CK 4.175 straipsnio 4 dalis). Be to, hipotekos objektu gali būti nekilnojamojo daikto dalis (CK 4.171 straipsnio 2 dalis).

Pagal MAĮ 33 straipsnio 15 punktą mokesčių administratorius turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai išvardinti MAĮ 95 straipsnio 1 dalyje ir kaip vienas jų nurodytas hipoteka ar įkeitimas (4 punktas). Pagal MAĮ 103 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę: 1) priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo; 2) sudaryti su mokesčių mokėtoju hipotekos arba įkeitimo sutartį. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais atvejais mokesčių administratorius duomenis apie priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymą, pakeitimą ar pabaigą nedelsdamas, ne vėliau kaip per 24 valandas, pateikia Hipotekos registrui ir priverstinė hipoteka (įkeitimas) įregistruojama Hipotekos registre Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja Sprendimo priėmimo metu buvo skolinga valstybės biudžetui 69 538,13 Eur.

Iš teisinio reguliavimo, reglamentuojančio mokesčių administratoriaus pareigą siekti užtikrinti įstatymuose nustatytų turtinių reikalavimų įvykdymą, matyti, kad pasirinkti priverstinės hipotekos objektą yra mokesčių administratoriaus diskrecijos teisė. Nustatęs, kad mokesčių mokėtojas laiku nesumokėjo naujai apskaičiuotų ir nurodomų sumokėti mokesčių ir (arba) su jais susijusių sumų, mokesčių administratorius, turi pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo būtų užtikrinamas esamo skolinio įsipareigojimo įvykdymas.

Šiuo atveju pareiškėja Sprendimo, kuriuo nustatyta turto priverstinė hipoteka (įkeitimas), neteisėtumą grindžia tuo, kad priverstinė hipoteka (įkeitimas) pritaikyta turtui, kurio vertė viršija mokestinės nepriemokos sumą, be to, pareiškėjos teigimu, Sprendime nepagrįstai per maža nustatyta įkeičiamų daiktų vertė.

Pažymėtina tai, kad nei MAĮ, nei CK 4.175 straipsnyje nedetalizuojama, kokia gali būti maksimali įkeičiamų daiktų vertė. Tačiau, atsižvelgiant į teisingumo, kaip bendrąjį apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principą, priverstinė hipoteka ar įkeitimas mokestiniuose teisiniuose santykiuose negali suvaržyti skolininko teisių ir interesų labiau, nei yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti.

Nagrinėjamuoju atveju mokesčių administratorius Sprendimu 69 538,13 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimui užtikrinti priverstinę hipoteką (įkeitimą) Žemės sklypui, kurio vidutinė rinkos vertė Registrų centro duomenimis buvo 155 000 Eur, t. y. šiek tiek daugiau, nei du kartus viršijo priverstine hipoteką (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą. Pažymėtina tai, kad priverstinė hipoteka (įkeitimas) nustatytas nekilnojamajam turtui, kurio rinkos vertę ir likvidumą nustatyti gana paprasta. Be to, kaip minėta, pagal CK 4.171 straipsnio 2 dalį hipoteka gali būti nustatoma ir nekilnojamojo daikto daliai.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo atveju mokesčių administratorius, nustatydamas priverstinę hipoteką (įkeitimą) visam pareiškėjos turtui, t. y. Žemės sklypui, kurio vertė daugiau nei du kartus viršijo juo užtikrintą viršijo mokestinę nepriemoką, suvaržė pareiškėjos teises ir interesus labiau, nei yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Skundžiamas Sprendimas šiuo aspektu negali būti laikomas teisėtu, todėl naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Pareiškėja nesutinka ir su Sprendime nurodyta 155 000 Eur bendra įkeičiamo Žemės sklypo verte. Pažymėtina tai, kad pareiškėjos pateikti duomenys apie parduodamus žemės sklypus ginčo žemės sklypo būvimo vietoje neparodo tikrosios Žemės sklypo vertės, kadangi neaišku, ar tikrai nurodyti žemės sklypai bus parduoti už skelbimuose nurodytas kainas. Be to, pareiškėja prieš posėdį pateikė informaciją iš Registrų centro, kuria rėmėsi ir atsakovas, priimdamas Sprendimą, iš kurios matyti, kad 2022 m. sausio 1 d. Žemės klypo vertė yra 157 000 Eur, tačiau atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad Sprendime bendrą įkeičiamų daiktų vertę mokesčių administratorius nustatė Sprendimo priėmimo metu, t. y. 2021 m. rugpjūčio 19 d. Be to, pastebėtina tai, kad pareiškėjos 2022 m. vasario 23 d. pateikta Žemės sklypo vertė (157 000 Eur) yra artima mokesčių administratoriaus Sprendime nustatytai (155 000 Eur) bendrai įkeičiamų daiktų vertei, todėl pareiškėjos argumentai dėl Sprendime nustatytos nepagrįstai mažos bendros Žemės sklypo vertės atmestini kaip nepagrįsti.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkintinas, skundžiamas Sprendimas naikintinas. Atsakovei išaiškintina, kad, panaikinus Sprendimą, iš jos neatimama teisė taikyti priverstinę hipoteką (įkeitimą), tačiau toks mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimas turi būti proporcingas, t. y. turi būti atsižvelgiama į mokestinės nepriemokos dydį ir galimas patirti su priverstiniu jos išieškojimu susijusias išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų parkas“ skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą nustatyti turto priverstinę hipoteką/įkeitimą Nr. (23.31-08)-492-563.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.