Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-03-29 · Civilinė byla Nr. e2-4008-965/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
e2-4008-965/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01513-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Tamošaitienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Atsakovas
R. A., J. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2-4008-965/2018Teisminio proceso Nr.2-06-3-01513-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.5; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovams R. A. ir J. A. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai priteisti iš atsakovų 1 675,92 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta tvarka, tačiau jie per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 12 d. ieškovės avarinei tarnybai atliekant patikrinimą, šalia statomo atsakovams nuosavybės teise priklausančio objekto, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas pajungtos elektros energijos tiekimas be apskaitos, tai yra neteisėtai. Atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, 2017 m. lapkričio 13 d. ieškovė atsakovams surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą (toliau – EEVVA) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, jog savavališkai prijungtas kabelis nuvestas į statybos objektą, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 11 d. ieškovės sudaryta elektros energijos vartojimo vietos apžiūros svarstymo komisija paskaičiavo 1 675,92 Eur žalos dydį, skaičiuojamas nuo paskutinio patikrinimo, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. pagal leistinąją naudoti galią ribojančių įrenginių duomenis. Atsakovai apie paskaičiuotą žalos dydį buvo informuoti raštu, tačiau iki šiol padarytos žalos ieškovei neatlygino.

Pagal 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 120 punktą nustačius Taisyklių 79, 131.18, 131.20, 131.21 ir (ar) 132.11, 132.13, 132.14 punktuose nurodytus pažeidimus, operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo, dalyvaujant vartotojui ar jo atstovui, surašo Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą.

Taisyklių 122 punkte nustatyta, kad operatorius privalo tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinti kiekvieną surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis. Šiam tikslui gali būti sudaroma speciali kompetentingų operatoriaus ir tiekėjo darbuotojų komisija, kuri analizuoja surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, kitus su aktu susijusius aiškinamuosius dokumentus ir įrodymus, vertina vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus ir (ar) papildomus dokumentus (jei jie pateikiami), kitą nagrinėjamam klausimui svarbią informaciją ir patvirtina arba paneigia akte nurodytą Taisyklių ar kitą pažeidimą; nustato elektros energijos kiekio apskaičiavimo (perskaičiavimo) laikotarpį ir skaičiuojamąjį elektros energijos kiekį (jei akte nurodytas pažeidimas patvirtinamas) bei, įvertinusi gautus duomenis, vartotojo ar jo atstovo pateiktus paaiškinimus, apskaičiuoja operatoriaus patirtą žalą, kurią turi atlyginti vartotojas.

Taisyklių 132.11 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai „nustatoma, kad vartotojui įrengtas elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos prietaiso schemos elementas sugadintas taip, kad elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento gedimas matomas <...> arba pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema, arba nustatyta kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 2 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitiniams vartotojui patiektos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip 1 (vieneri) metai“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad specialūs elektros perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtų dėl neteisėto elektros energijos vartojimo nuostolių apskaičiavimo būdai yra nustatyti Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse ir jų taikymas yra pagrįstas (2008-11-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2009-09-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009).

CK 6.246 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė (CK 6.248 straipsnis). Tačiau dėl jos nustatymo nagrinėjamoje byloje ginčo nėra. Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, tokiu atveju įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo yra perkeliama skolininkui, t. y. elektros energijos abonentui (vartotojui), kuris turi įrodyti savo kaltės dėl žalos padarymo nebuvimą, t. y. paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis). Būtent tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl skolininko kaltės prezumpcijos nuosekliai formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė ta faktine aplinkybe, kad žala buvo padaryta atsakovams neteisėtai vartojant elektros energiją. Atsakovų neteisėta veika pasireiškė neteisėtais aktyviais veiksmais. Atsakovai atliko neteisėtus veiksmus – pajungė elektros energijos tiekimą be apskaitos ir tokiu būdu neteisėtai vartojo elektros energiją (apeinant elektros apskaitą), kurios suvartotas kiekis negalėjo būti užfiksuotas, t. y. atsakovai atliko draudžiamus atlikti veiksmus.

Remiantis minėtomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, byloje nėra duomenų, jog atsakovai atsiskaitė su ieškove, yra pagrindas ieškovės reikalavimus patenkinti ir solidariai priteisti iš atsakovų 1 675,92 Eur žalos atlyginimo (CK 6.245 straipsnis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 38 Eur žyminio mokesčio, t. y. po 19 Eur iš kiekvieno (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. A. ir J. A. 1675,92 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus devyniasdešimt du centus) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 675,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. vasario 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ naudai.

Priteisti iš atsakovo R. A. 19 Eur (devynioliką eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ naudai.

Priteisti iš atsakovės J. A. 19 Eur (devynioliką eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ naudai.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė