Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Danutės Giačaitės,

Apeliacine rašytinio proceso tvarka išna­grinėjo nuteistojo E. N. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. N., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 10 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė – 12 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2009 m. kovo 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 22 d. Neatlikta bausmės dalis – 3 metai 5 mėnesiai 24 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 28 d.)Komisijos 2017 m. spalio 2 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis E. N. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Skunde E. N. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą.Nurodo, kad į jo padaryto nusikaltimo sunkumą jau buvo atsižvelgta, kai jam paskyrė bausmę, todėl ši aplinkybė nebegali būti vertinama. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, kadangi nuteistasis jau yra atlikęs privalomą bausmės dalį. Šiuo metu nuteistojo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, 17 kartų skatintas, yra motyvuotas koreguoti savo elgesį. Labai gailisi, kad nesustabdė nusikaltimo ir jį nuslėpė, tačiau žmogaus jis nežudė, todėl dėl šio nusikaltimo neprisipažįsta iki šiol. Nuteistojo E. N. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, aukštesnysis teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. E. N. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors E. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, 28 balai pagal „OASys“ vertinimo metodiką, kuri sumažėjo nuo 36 balų, tačiau ji laikoma nepakankama. Nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad E. N. bausmės atlikimo metu buvo skatintas 17 kartų, mokėsi ir įgijo siuvėjo, baldų apmušėjo, odinių baldų taisytojo specialybes. Atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose 3-iame sektoriuje dirbo siuvėju, o perkeltas į atvirąją koloniją įsidarbino UAB „Arostė“ ir darbinės veiklos nutraukęs nebuvo. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti. Tačiau vis dėlto, byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė tinkamai. E. N. 3 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, paskutinis pažeidimas padarytas 2016 m. gruodžio 12 d., t. y. mažiau, nei prieš metus laiko. Tiek iš socialinio tyrimo išvados, tiek ir iš skundo motyvų matyti, jog nuteistasis nepripažįsta savo nusikaltimo ir save teisina teigdamas, jog jis pats žmogaus nežudė, o tik nuslėpė nusikaltimą, kadangi nenorėjo išduoti brolio. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog pastebimas padidėjęs nuteistojo pasitikėjimas savimi, nurodo, jog šiuo metu yra patenkintas savimi kaip asmenybe. Nuteistasis pripažįsta, jog praeityje gana greitai prarasdavo savitvardą, pasiduodavo stresiniams išgyvenimas. E. N. suvokia, jog turi problemų, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą ir kaip mano pats prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieštaravimų. Spręsdamas kilusius sunkumus ne visada pasirenka tinkamas sprendimo strategijas, nes apsvarsto ne visas savo elgesio pasekmes.Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundo argumentai, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo, ir tariamai pakartotinai vertino jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, yra nepagrįsti. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.