Kauno apylinkės teismo įsakymas

2022-08-24 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2443-737/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-08-24
Bylos Nr.
e1-2443-737/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2443-737/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18829-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 24 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18829-22,

kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuva, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės, nevedęs, nedirba, teistas 2020 m. liepos 3 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23.00 valandos iki 6.00 valandos būti namuose, bausmę atlikęs 2020 m. lapkričio 30 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2022 m. gegužės 26 d. apie 21:15 valandą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su artimu giminaičiu – kartu su juo gyvenančiu broliu R. K., metu, tyčia vieną kartą įspyrė nukentėjusiajam į dešinį šoną, nuo suduoto spyrio nukentėjusiajam R. K. nugriuvus ant žemės įspyrė vieną kartą nukentėjusiajam į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą krūtinės kairėje viršutinėje dalyje, nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, kraujosruvą nugaros kairėje, nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, nubrozdinimą dešinio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimą kairėje šlaunyje, nubrozdinimą kairio kelio užpakalinėje dalyje (pakinklyje), nubrozdinimą kairėje blauzdoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su juo gyvena jo mama S. K., - patėvis R. S. ir brolis R. K.. Jo ir brolio R. K. santykiai yra geri, abu sutaria. Tačiau kaltinamajam ir jo broliui išgėrus alkoholio, tarp jų kylą žodiniai konfliktai. Pastaruoju metu tarp kaltinamojo ir R. K. nebuvo jokių konfliktų. 2022 m. gegužės 26 d. nuo dienos (tikslaus laiko neprisimena) jis (M. K.) kartu su savo broliu R. K. ir draugu L. G. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus jų su broliu namuose. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, tarp kaltinamojo ir jo brolio R. K. kilo žodinis konfliktas, tačiau negali nurodyti žodinio konflikto priežasties. Kilusio konflikto metu kaltinamasis norėjo nuraminti savo brolį, tačiau pastarasis, vengdamas kaltinamojo, išbėgo iš namų. Kaltinamasis sekė broliui iš paskos. Išėjus iš namų R. K. ėjo gatve ir laikydamas rankoje telefoną kaltinamajam grasino iškviesti policiją. Visų šių įvykių metu bendras pažįstamas L. G. liko namuose ir iš pradžių nesekė kaltinamajam ir jo broliui iš paskos. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje ((duomenys neskelbtini) seniūnijoje) kaltinamasis pasivijo brolį, paėmė jį už rankos ir sakė, kad grįžtų atgal namo, tačiau R. K. ištraukė savo ranką ir tada jiedu pradėjo stumdytis. R. K. kaltinamąjį keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais ir tai kaltinamąjį labai supykdė. Dėl šios priežasties kaltinamasis vieną kartą iš kojos įspyrė savo broliui R. K. į šoną (kurį šoną tiksliai nepamena), nuo spyrio R. K. pargriuvo ant žemės ir jam gulinčiam kaltinamasis dar vieną kartą iš kojos spyrė į galvą. Kur tiksliai broliui pataikė į galvą, kaltinamasis nurodyti negalėjo. Po spyrio prie jų pribėgo bendras pažįstamas A. S., su kuriuo svaiginosi alkoholiniais gėrimais ir atitraukė kaltinamąjį nuo gulinčio brolio. Atitraukus kaltinamąjį R. K. iškvietė policiją, kuri neužilgo atvyko į kaltinamojo namus. Pareigūnai kaltinamajam nustatė girtumo laipsnį, sulaikė ir išvežė į areštinę. Kaltinamasis savo brolio R. K. atsiprašė už tai, kad jam sudavė, brolis jam atleido. Kaltinamasis su broliu viską išsiaiškino ir susitaikė. Sutaria gerai, nebesipyksta. Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta pilnai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Jei nebūtų buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, konfliktas nebūtų įvykęs. (1 t. e. b. l. 157-162, 181-184, t. 2 e. b. l. 6-11).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. A. kaltę be jo visiško prisipažinimo, įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Iš nukentėjusiojo R. K. parodymų nustatyta, kad kartu su juo gyvena jo mama S. K., patėvis R. S. ir brolis M. K.. Jo ir brolio M. K. santykiai yra geri tačiau kai jo brolis išgeria alkoholio jis pradeda kabinėtis prie jo ir tarp jų kyla konfliktai. 2022 m. gegužės 26 d. nuo dienos, apytiksliai nuo 15:00 valandos, nukentėjusysis grįžo į namus ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Kartu su juo namuose alkoholį vartojo jo brolis M. K. ir L. G., kuris yra M. K. draugas. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas. Tuomet M. K. jį užsipuolė žodžiu ir pradėjo varyti iš namų, grasino fiziniu smurtu. Nukentėjusysis, išsigandęs savo brolio, pabėgo iš namų. M. K. kartu su L. G. pradėjo bėgti jam iš paskos. Išbėgus iš namų nukentėjusysis bėgo gatve ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje M. K. kartu su L. G. jį pasivijo. Pribėgęs M. K. jam vieną kartą iš kojos įspyrė į dešinę šoną ir pataikė į šonkaulius. Nukentėjusysis nuo spyrio parkrito ant žemės. Tuomet M. K. jam dar vieną kartą iš kojos spyrė į galvos sritį. Tuomet prie jų pribėgo kaimynas A. S. ir patraukė brolį nuo jo. Po minėto įvykio nukentėjusysis su savo broliu matėsi ir kalbėjosi apie minėtą įvykį. Brolis atsiprašė už tai ką jam padarė, o nukentėjusysis jam atleido. Dėl sužalojimo jokių pretenzijų savo broliui M. K. neturi (1 t. e. b. l. 34-39, 45-50).

Iš liudytojo A. S. parodymų nustatyta, kad R. K. ir M. K. yra jo pažįstami, abu yra kaimynai, gyvena netoliese. Broliai dažnai konfliktuoja, mušasi, ypatingai kai būna išgėrę alkoholio. 2022 m. gegužės 26 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, liudytojas buvo savo namuose ir girdėjo, kad ant gatvės kažkas rėkauja, vyksta konfliktas. Kadangi per jo kieme augančias pušis iš namų nesimato gatvės, jis išėjo iš savo kiemo ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pamatė abu brolius gulinčius ant žemės. Aplink juos nebuvo jokių kitų asmenų. Broliai buvo dviese. Priėjęs atskyrė juos vieną nuo kito ir liepė nusiraminti. Broliai daugiau nebesimušė ir nuėjo į savo namus. Neužilgo į jų gatvę atvažiavo policijos pareigūnai (1 t. e. b. l. 77-82).

Iš 2022 m. gegužės 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės E. I. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2022 m. gegužės 26 d., apie 21 valandą 15 minučių, dirbant kartu su Reagavimo Skyriaus vyresniuoju patruliu M. P., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus specialistas pranešė apie galimą smurtinį nusikaltimą adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu prie mano pasitiko M. K., kuris paaiškino, kad įvyko konfliktas – susistumdymas su broliu R. K.. Konflikto metu jiedu su broliu susistumdė ir R. K. pradėjo jį smaugti už kaklo, dėl ko kaltinamasis kelis kartus spyrė broliui R. K. į galvą. R. K. paaiškino, kad jis juto skausmą kai brolis kelis kartus spyrė į galvą ir pokalbio metu taip pat jautė skausmą. Yra matomas patinimas ir paraudimas R. K. galvos kairėje pusėje, ties smilkiniu, ant lūpų pridžiūvę rudai raudonos spalvos dėmės. Alkotesteriu R. K. nustatytas 2,54 promilių girtumas. M. K. nustatytas 1,78 promilės girtumas (1 t. e. b. l. 19-22).

Iš 2022 m. gegužės 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoj, prie namo adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. e. b. l. 23-25).

2022 m. gegužės 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 982/2022 (02) R. K. nustatyta: kraujosruva krūtinės kairėje viršutinėje dalyje, nubrozdinimas kairės alkūnės srityje, kraujosruva nugaros kairėje, nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, nubrozdinimas dešinio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimas kairėje šlaunyje, nubrozdinimas kairio kelio užpakalinėje dalyje (pakinklyje), nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t. e. b. l. 70-72)

2022 m. birželio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti trys vaizdo įrašai: Nr. „2022_0526_213650_003.MP4“, Nr. „2022_0526_214151_004.MP4“ ir Nr. „2022_0526_215648_007.MP4“. Iš vaizdo įrašo Nr. „2022_0526_213650_003.MP4“ medžiagos nustatyta, kad filmuojamas tarnybinio automobilio vidus. Pareigūnai kalbasi tarpusavyje. Pareigūnas nurodo, kad bus patikrinti asmenų girtumai. Laike 5.15 minutės pareigūnė paklausia vaikino (atpažįstamas kaip R. K.) ar jam skaudėjo. Vaikinas atsako – „man va dabar skauda“. Pareigūnė paklausia – „ką skauda?“. Vaikinas atsako – „galvą“. Pareigūnė paklausia – „o nuo ko tau skauda?“. Vaikinas atsako – „smogė į galvą iš kojos“. Iš vaizdo įrašo Nr. „2022_0526_214151_004.MP4“ nustatyta, kad vaikinui (atpažįstamas kaip R. K.) nustatytas 2,54 promilių girtumas. Vaikinui (atpažįstamas kaip M. K.) nustatytas 1,78 promilės girtumas. Iš vaizdo įrašo Nr. „2022_0526_215648_007.MP4“ nustatyta, kad pareigūnai kalbasi su vaikinu (atpažįstamas kaip M. K.). Vaikiną (atpažįstamą kaip M. K.) pristato į policijos komisariatą. Pareigūnas apžiūri vaikiną ir uždaro į laikino sulaikymo patalpą, esančią policijos komisariate (1 t. e. b. l. 87-89).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis M. K. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su artimu giminaičiu - kartu su juo gyvenančiu broliu R. K., metu, tyčia vieną kartą įspyrė nukentėjusiajam į dešinį šoną, nuo suduoto spyrio nukentėjusiajam R. K. nugriuvus ant žemės įspyrė vieną kartą nukentėjusiajam į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą krūtinės kairėje viršutinėje dalyje, nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, kraujosruvą nugaros kairėje, nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, nubrozdinimą dešinio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimą kairėje šlaunyje, nubrozdinimą kairio kelio užpakalinėje dalyje (pakinklyje), nubrozdinimą kairėje blauzdoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. K. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigusiu nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei, kad veiką padarė būdamas recidyvistu.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. M. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (2 t. e. b. l. 40-43).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš savo brolį (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje teistas (1 t. e. b. l. 98-99), administracine tvarka baustas (1 t. e. b. l. 100-107), nedirba (1 t. e. b. l. 96), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t. e. b. l. 97).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam M. K. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, dydį parenkant žemesnį už įstatyme numatytą bausmės vidurkį.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. e. b. l. 13-20) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t. e. b. l. 21-28), paliktinos galioti iki bausmės atlikimo pradžios, po to – naikintinos.

Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. K. visą paskirtos bausmės atlikimo laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir uždrausti M. K. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant M. K. visą paskirtos bausmės atlikimo laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir uždrausti M. K. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. gegužės 27 d., vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis per bausmės atlikimo laiką privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo įpareigojimus ir draudimus.

M. K. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam M. K., kad:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jūratė Petraškienė