- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-18
- Bylos Nr.
- I-1245-394/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02605-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
- Kategorijos
- 20.5.1Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., 2-3 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2017-01-01 iki 2018-09-31 buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 6, 41, 50, 56, 58, 98, kuriose buvo nuo 4 iki 6 asmenų, gyvenamojo ploto pažeidimai buvo akivaizdūs, nes vienam asmeniui turi tekti 3,6 kv. m laisvo grindų ploto. Šiaulių TI administracija naudoja teiginius, kad dienos metu kalinių skaičius kamerose nėra stabilus, nes asmenys išvedami pasivaikščioti, į medicininę dalį, sporto salę, dušą, pas kvotėją ir pan., tačiau pasivaikščioti kaliniai išvedami tik 1 val. per parą, į sporto salę - tik kartą per mėnesį, į medicininę dalį - 5 min. ir tik iškilus sveikatos problemoms, o pas kvotėją - tik tie asmenys, kurie prieš nusikalstamos veikos padarymą gyveno Šiaulių mieste ir rajone, taigi tokie teiginiai negali būti naudojami pateisinti kamerų perpildymą. Be kamerų perpildymo buvo dar visa eilė pažeidimų, sukeliančių fizinius nepatogumus – nepakankamas natūralus apšvietimas, neįrengta kamerų ventiliacija, per didelė oro drėgmė, pelėsis, sanitarinis mazgas neizoliuotas nuo likusio kameros ploto, kamerose laikėsi nemalonus kvapas, trūko privatumo. Kalinimo metu buvo etapuojamas į areštinę bei atgal ir talpinamas į trumpalaikio laikymo bei paskirstymo kameras, kur buvo laikoma po 8-10 asmenų, neįrengta ventiliacija, didelė drėgmė, žema oro temperatūra, kameros be langų, sienos padengtos aštriabriauniu tinku, dulkėtos, į jas lengva susižaloti, sanitarinis mazgas neatskirtas nuo bendro kameros ploto, gamtinius reikalus asmenys buvo priversti atlikinėti atvirai, laikėsi šlapimo kvapas. Krata atliekama šaltoje, purvinoje patalpoje, esant žemai oro temperatūrai asmenys verčiami nusirengti, o rūbus dėti į nešvarias dėžes. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė psichologinį bei emocinį stresą, nepatogumus, trūko privatumo.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (1 t. 3 b. l., 2 t. 89, 91-92 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (2 t., 89 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (2 t., 78-87 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2017-06-12 iki 2017-07-14 skirtingose kamerose, kuriose jam teko nuo 3,76 iki 18,7 kv. m., kas leidžia daryti išvadą, kad visas pareiškėjo kalinimo dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Visose kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kas užtikrina kamerose kalinčių asmenų privatumą. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sienelės aukštis buvo nuo 1,81 iki 2,37 m, akivaizdu, kad nei kameroje laikomi asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens.
Atsakovas nurodo, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9 punkte nurodytas kamerų inventorius, kur numatyta, kad sanitariniame mazge klozetas gali būti ir tupimas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriam pastato rekonstrukcijos darbams, kurie dėl pastato statuso yra negalimi, todėl nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus, kameros remontuojamos periodiškai, tačiau remontas dažniausiai būna trumpalaikis dėl pačių kamerose kalinčių asmenų, kurie nepalaiko ne tik švaros kamerose, bet ir gadina jų inventorių.
Atsakovas nurodo, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpinti švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų / nuteistųjų prašymus, po valymo grąžinamos atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui įstaiga organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, deratizaciją, dezinsekciją).
Atsakovas nurodo, kad į Šiaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate. Įforminus dokumentus ir atlikus kratas bei patikrinus daiktus, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Į dviejų valandų laiko tarpą neturi būti įskaitomas laikas, skirtas pačiai medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui, tačiau siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu. Rėžiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1-9 asmenys laikomi ne ilgiau kaip dvi valandas, po to paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Įstatymų leidėjas neįpareigoja registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju į trumpalaikio laikymo kameras, tačiau stengiamasi asmenis paskirstyti taip, kad jiems tenkantis plotas būtų ne mažesnis, nei teisės normose įtvirtintas minimalus plotas. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo-paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Šiose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, kas užtikrina asmenų privatumą. Pareiškėjo laikymas laikino sulaikymo patalpose buvo trumpalaikis ir negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ir negrįžtamų sveikatos sutrikimų.
Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė, o 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-359 suimtiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė vykdoma pagal Bausmių vykdymo kodekso normas. 2018-04-18 įsakymu Nr. 1/01-130 anksčiau minėtas įsakymas buvo panaikintas, numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir nuteistiesiems, ir suimtiesiems pagal Bausmių vykdymo kodeksą. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Šiaulių TI renginiai, skirti suimtųjų ir nuteistųjų užimtumui, įtraukiami į įstaigos metinius bei socialinės reabilitacijos skyriaus pusmečio planus, informacija apie vykdomus fizinio užimtumo renginius iškabinama kamerose, visi norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą. Pareiškėjui bylai aktualiu laikotarpiu buvo sudaryta galimybė išeiti į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę ar užimtumo kambarį.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas G. M. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-09-31, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui, higienos normos ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš byloje esančios 2018-11-20 pažymos Nr. 60/09-41437 (1 t., 11-13 b. l.) matyti, kad pareiškėjas G. M. ginčo laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017-06-12 iki 2018-09-20, viso 116 dienų, gyvenamosiose kamerose Nr. 58, 6, 56, 41, 50, 51 ir 96, vienas arba su dar 1-5 asmenimis, ir jam teko nuo 3,75 iki 18,66 kv. m. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą (nuo 15,26 iki 23,1 kv. m.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (nuo 1 iki 6), teismas nustatė, kad visas 116 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius (1 t., 11-13 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (1 t., 14-15 b. l.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (1-6), nustatė, kad kameroje Nr. 58, kai joje buvo laikomi daugiausia 4 asmenys, ir kamerose Nr. 6, 56, 41 ir 51, kai jose buvo laikomi daugiausia 5-6 asmenys, iš kamerų ploto atėmus sanitarinių mazgų plotą pareiškėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m. Kai šiose kamerose buvo laikoma mažiau asmenų, taip pat kamerose Nr. 50 ir 96, net ir atėmus sanitarinių mazgų užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus duomenis apie baldų užimamą plotą (1 t., 16-19 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nepakankamas natūralus apšvietimas, neįrengta kamerų ventiliacija, per didelė oro drėgmė, pelėsis. Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (1 t., 31-54 b. l.), iš kurių matosi, kad buvo tikrinamos tik pareiškėjo laikymo kameros Nr. 50, 58 ir 96. 2017 m. balandžio 4 d. patikrinimo metu užfiksuota, kad oro temperatūra kameroje Nr. 58 atitiko higienos normos reikalavimus, dirbtinė apšvieta ir santykinė oro drėgmė šioje kameroje nebuvo matuojama, kameroje Nr. 96 vykdomas remontas (1 t., 31-33 b. l.). Kamera Nr. 58 buvo patikrinta ir 2017 m. rugpjūčio 8 d., nustatyta, kad dirbtinė apšvieta, ir oro temperatūra atitiko higienos normos reikalavimus, kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, vizualiai matomo pelėsio kameroje nėra, galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta (1 t., 40-42 b. l.). 2018 m. rugpjūčio 3 d. patikrinta kamera Nr. 96, nustatyta, kad apšvietimo įrenginiai šioje kameroje nesaugūs, techniškai netvarkingi (lempos be gaubtų) (1 t., 51-52 b. l.). 2018 m. rugpjūčio 28 d. oro temperatūros matavimai atlikti kameroje Nr. 50, patikrinimo akte nurodyta, kad nustatyta oro temperatūra atitiko higienos normos reikalavimus (53-54 b. l.). Iš byloje esančių Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymų apie 2016 – 2017 metais atliktus remonto darbus matosi, kad 2016 metais buvo remontuojamos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 51 ir 56, kameroje Nr. 51 birželio – liepos mėn., o kameroje Nr. 56 – rugpjūčio mėn. atlikti sienų, lubų valymo, glaistymo, dažymo, antiseptiko nuo pelėsio užtepimo darbai, sumontuoti nauji klozetai, suremontuotos grotos, baldai (1 t., 20-23 b. l.). 2017 m. kovo – gegužės mėn. buvo remontuojama kamera Nr. 96, remonto metu nuvalytos, nuglaistytos lubos ir sienos, užtepta hidroizoliacija, išardytas sanitarinio mazgo pjedestalas, dalis sanitarinio mazgo ir kameros grindų ir sienų išklijuota plytelėmis, pervedžiota elektros instaliacija, sumontuotas klozetas, išmontuoti pertekliniai gultai (1 t., 24 b. l.). Pareiškėjas kameroje Nr. 58 buvo laikomas 2017 m. birželio – liepos mėn., ši kamera patikrinta 2017 m. rugpjūčio mėn., higienos normos pažeidimų joje nenustatyta. Techniškai netvarkingi, nesaugūs elektros įrenginiai kameroje Nr. 96 nustatyti 2018 m. rugpjūčio mėn., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas būtent tuo metu. Oro temperatūra kameroje Nr. 50 patikrinta 2018 m. rugpjūčio mėn., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. birželio mėn., todėl laikytina, kad oro temperatūra ir pareiškėjo laikymo metu atitiko higienos normos reikalavimus. Tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjo laikymo kamerų Nr. 6, 41, 51 ir 56 atitikimą higienos normos reikalavimams, taip pat duomenų apie kamerų Nr. 50 ir 96 vėdinimą, drėgmę ir pelėsio nebuvimą, nors pagal įrodinėjimo naštos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.) pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Atsižvelgdamas į minėtą teismų praktikoje nurodytą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas Šiaulių TI kameroje Nr. 96 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkto, numatančio, kad laisvės atėmimo vietų patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, reikalavimus, taip pat kamerose Nr. 6, 41, 51, 56, 96 ir 50 pažeidžiant higienos normos 16 punkto, reglamentuojančio santykinę patalpų drėgmę ir oro judėjimo greitį, bei 39 punkto, numatančio, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio, reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 natūralaus patalpų apšvietimo nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val., todėl konstatuoti higienos normos pažeidimo dėl galimai netinkamos natūralios gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietos teismas neturi pagrindo.
Pareiškėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas kamerose nebuvo izoliuotas nuo likusio kameros ploto, laikėsi nemalonus kvapas, trūko privatumo.
Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja jau minėtos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.
Atsakovas nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (1 t., 14-15 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,81 iki 2,37 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu būdu įėjimai į sanitarinių mazgų zonas šiose kamerose atskirti nuo likusios kameros erdvės. Į bylą pateiktos ir kamerų fotonuotraukos (1 t., 55-76 b. l.), iš kurių matosi, kad tik kamerose Nr. 56 ir 51 įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis, kitose kamerose pakabintos užuolaidos. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.). Tačiau EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan.). Šiuo atveju, atsižvelgus į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, laikytina, jog pareiškėjui Šiaulių TI kamerose naudojantis sanitariniu mazgu privatumas nebuvo tinkamai užtikrintas kamerose Nr. 6, 41, 50, 58 ir 96, o nesant atskiros oro šalinimo sistemos visose kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad asmens krata buvo atliekama šaltoje, purvinoje patalpoje, esant žemai oro temperatūrai asmenys verčiami nusirengti, o rūbus dėti į nešvarias dėžes.
Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad bendro naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai buvo tikrinami 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. gegužės 11 d. ir 2018 m. vasario 13 d., patikrinimo aktuose užfiksuota, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) švarus (1 t., 31-33, 34-36, 43-45 b. l.). Taigi patikrinimų metu nustatyti duomenys paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl nešvarių vonelių (dėžių), be to, pareiškėjo teiginiai dėl asmens kratos antisanitarinėmis sąlygomis yra abstraktūs, nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, pareiškėjas skunde tik nurodė, jog asmens krata atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau nenurodė, kad būtent jo krata buvo atlikta antisanitarinėmis sąlygomis, kuo tas pasireiškė ir kada tai buvo padaryta, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui atvykstant/išvykstant iš Šiaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant aukščiau nurodytą tvarką ar higienos normos reikalavimus, ir dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad atvykęs į Šiaulių TI buvo talpinamas į trumpalaikio laikymo bei paskirstymo kameras, kur laikoma apie 8-10 asmenų, neįrengta ventiliacija, didelė drėgmė, žema oro temperatūra, kameros be langų, sienos padengtos aštriabriauniu tinku, dulkėtos, į jas lengva susižaloti, sanitarinis mazgas neatskirta nuo bendro kameros ploto, gamtinius reikalus asmenys buvo priversti atlikinėti atvirai, laikėsi šlapimo kvapas.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktą, asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.
Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad į Šiaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, esančias administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus kratas, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras, laikino sulaikymo patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas, šiose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Iš byloje esančios Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymos apie 2016 metais atliktus remonto darbus matos, kad 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. laikino sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kamerose pagaminti ir sumontuoti sanitarinių mazgų atitvarai, nudažytos sienos, lubos (1 t., 20-23 b. l.). Pažymoje Nr. 60/09-41437 (1 t., 11-13 b. l.) nurodyta, kad pareiškėjas į laikino sulaikymo patalpas (LSP-7, TLK-3) nagrinėjamu laikotarpiu buvo patalpintas tik 4 kartus, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjas dėl jo patalpinimo į šias patalpas galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kaliniai Šiaulių TI pasivaikščioti išvedami tik 1 val. per parą, o į sporto salę - tik kartą per mėnesį, taigi teiginiai, jog dienos metu kalinių skaičius kamerose nėra stabilus negali būti naudojami pateisinant kamerų perpildymą.
LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21-22 punktai numato, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 buvo nustatyta vienos valandos kasdien pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 bei 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 - dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems, o nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka, Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, kiemelių dydis skirtingas - nuo 17,31 iki 23,43 kv. m. (1 t., 27-30 b. l.), taigi nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus ir laikyti, jog dėl pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
Atsakovas į bylą pateikė 2018-11-15 Šiaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus pažymą Nr. 61/04-2741 (1 t., 77 b. l.), kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje suimtieji savišvietai gali gauti grožinės ir teisinės literatūros, į kameras esant galimybei duodama po vieną laikraštį, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai; Šiaulių TI bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie vykdo meno užsiėmimus, moko rankdarbių, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, stalo tenisą bei užimtumo kambarį pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką; Šiaulių TI organizuojamose sporto varžybose dalyvauja nuteistieji ir suimtieji, kurie patys kreipiasi į būrio viršininką ir pareiškia norą jose dalyvauti; be to, suimtasis G. M. nuo 2018-08-10 buvo laikomas kameroje Nr. 96, kurioje nuo 2017-12-01 pradėjus vykdyti suimtųjų dinaminę priežiūrą Šiaulių TI direktoriaus 2017-11-29 įsakymu laikomiems asmenims sudaryta galimybė ne mažiau kaip 3 val. praleisti ne kameroje; taip pat suimtiesiems nustatyta 2 val. pasivaikščiojimo gryname ore trukmė kasdien. Į bylą pateikta ir Šiaulių TI direktoriaus įsakymu patvirtinta Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo programa (1 t., 79-82 b. l.) bei suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (1 t., 83-201, 2 t., 2-59 b. l.), iš kurių matosi, kad Šiaulių TI laikomi asmenys kiekvieną savaitę vedami į treniruoklių salę, teniso salę, žaidimų kambarį, šiltuoju metų laiku ir į krepšinio aikštelę, tame tarpe ir tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Taigi pareiškėjo teiginiai, kad asmenys iš kamerų beveik neišvedami, nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų (83 dienos), neužtikrintas privatumas naudojantis sanitarinių mazgu (95 dienos), iš jo nuolat sklindantis nemalonus kvapas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, nesiskundė (1 t., 77 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į šiai bylai aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018-05-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1514-552/2018, 2018-10-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2352-662/2018, 2018-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2613-552/2018, 2019-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-659-502/2019 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 300 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. M. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui G. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Eur (tris šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.