Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-05-04 · Civilinė byla Nr. 2A-138-194/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-04
Bylos Nr.
2A-138-194/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė (pirm.), Petras Rimantas Brazys, Danutė Burbulienė
Atsakovas
Kuršėnų akcinės buitinių paslaugų bendrovės
Ieškovas
R. T.
Trečiasis asmuo
Ž. Ž.
KopijaPranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2A-138-194/2009Teisėja E. Montvidienė Procesinio sprendimo kategorija(S)16.2.1.;16.2.4.;121.21.ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,

kolegijos teisėjų Petro Rimanto Brazio, Danutės Burbulienės,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,

dalyvaujant atsakovo Kuršėnų akcinės buitinių paslaugų bendrovės atstovui advokatui V. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kuršėnų akcinės buitinių paslaugų bendrovės apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovui Kuršėnų akcinei buitinių paslaugų bendrovei, trečiajam asmeniui Ž. Ž. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. T. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Kuršėnų akcinės buitinių paslaugų bendrovės 6400 Lt turtinės žalos ir 55000 Lt neturtės žalos, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, jog būdamas Kuršėnų politechnikos mokyklos mokiniu atliko gamybinę praktiką atsakovo įmonėje pagal trišalę sutartį. Atlikti praktiką buvo paskirtas prie gaterio, tačiau pasiprašė leisti dirbti prie frezavimo staklių, prie kurių buvo jau dirbęs ne vieną dieną. Dirbdamas patyrė traumą, nustatytas 10 % darbingumo netekimas. Dėl patirto sužalojimo juto ir šiai dienai jaučia skausmą. Nurodė, jog atsakovas kaltas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tai konstatuota 2006-02-06 akte Nr. 3. Prašo priteisti neturtinę žalą 55000 Lt, kadangi negali tinkamai pasirūpinti savimi, patyrė didelį skausmą, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Taip pat prašo priteisti 6400 Lt turtinės žalos, nes nelaimingo atsitikimo metu niekur kitur nedirbo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 3284 Lt turtinės žalos ir 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 100 Lt advokato pagalbos išlaidoms apmokėti. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 53,62 Lt, iš atsakovo 17,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Priteisė iš atsakovo 459 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teismas nurodė, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas R. T., įvyko 2005-05-24. LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (1997-07-01redakcija, galiojusi nelaimingo atsitikimo metu) 23 str. 7p. nustatyta, jog šis įstatymas taikomas žalai atlyginti dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999-12-31įskaitytinai. Kadangi nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas R. T. įvyko 2005-05-24, todėl konstatavo, kad šios bylos atveju klausimams, susijusiems su žalos atlyginimu, minėtas įstatymas negali būti taikomas. Pažymėjo, kad iš VSDFV Šiaulių skyriaus pažymos nustatyta, jog R. T. nebuvo draustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. 2003-07-01 LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX- 1672 (galiojusio nelaimingo atsitikimo metu) 11 str. 1 d. nustatyta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais ( 25 str.). Konstatavo, kad iš nelaimingo atsitikimo darbe aktų Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-02-06 ir 2006-05-15, kuris 2006-07-01raštu Nr. (duomenys neskelbtini) papildytas, nustatyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastys: netinkamas pavojingų darbų organizavimas. Teismas vadovavosi minėtais nelaimingo atsitikimo darbe aktais, kadangi jie nėra nuginčyti ar panaikinti. Teismas nustatė, kad R. T. buvo paskirtas dirbti prie gaterio, tačiau to nenorėjo, todėl dirbo prie frezavimo staklių. Iki nelaimingo atsitikimo jis jau buvo dirbęs prie frezavimo staklių ir padaręs apie 100 vnt. statramsčių. Nei įmonės vadovas, nei praktikos vadovas nenušalino ieškovo R. T. nuo darbo prie frezavimo staklių. Pažymėjo, kad įmonėje nebuvo pareiginių instrukcijų, praktikos vadovo, todėl konstatavo, jog atsakovas netinkamai organizavo darbą, nesudarė tinkamos priežiūros praktikantui R. T., mokantis dirbti su medienos apdirbimo staklėmis. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įmonės darbo vidaus taisyklių, su kuriomis būtų supažindintas ieškovas. Teismas konstatavo atsakovo kaltę, nurodė, kad netinkamas darbo organizavimas, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas yra priežastiniame ryšyje tarp atsakovo priešingų teisei veiksmų (neveikimo) ir atsiradusio žalos, t.y. R. T. sužalojimo. Nurodė, kad ieškovas paskaičiavo savo turtinę žalą pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, tačiau šio įstatymo paskirtis yra nustatyti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo santykius, o ne reglamentuoti atsakomybę už žalą. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, paskaičiuodamas jo negautas pajamas už laikotarpį nuo įgytos specialybės, t.y. nuo 2005-06-20 iki jo pirmojo įsidarbinimo AB „Venta“, t.y. iki 2006-01-10 – viso už 5 mėnesius 20 dienų. Negautas pajamas skaičiavo už laikotarpį, per kurį ieškovas negavo jokių pajamų, daugindamas iš tuo metu buvusios minimalios mėnesinės algos ir priteisė 3284 Lt turtinės žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog ieškovas patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, šiai dienai patiria nepatogumus, ir, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo kriterijus, sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 12000 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Kuršėnų akcinė buitinių paslaugų bendrovė prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacija grindžiama šias argumentais:

1.Nurodo, kad teismui yra pateikta tik 2008-06-08 darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) , o pats darbingumo lygio vertinimo 2008-02-06 aktas ar jo kopija Nr. (duomenys neskelbtini) teismui nepateikti, todėl neaišku už kuriuos ir kada padarytus sužalojimus nustatytas ieškovui nedarbingumo lygis.

2. Nurodo, kad dėl nelaimingo atsitikimo buvo surašyti keturi aktai, kurias teismas remiasi. Tačiau darbdavys ir darbininkų atstovas nesutiko su 2006-02-06 aktu Nr. (duomenys neskelbtini), surašytu Valstybinės darbo inspekcijos inspektorės J. D., ir jis nebuvo jų pasirašytas. Su Valstybinės darbo inspekcijos vyr. darbo inspektoriaus S. J. 2006-05-15 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) darbdavys ir darbininkų atstovas sutiko ir šį aktą pasirašė, bet akte buvo nustatyta, kad staklės buvo tvarkingos. Su šio tyrimo akto papildymu 2006-07-01 Nr. (duomenys neskelbtini) darbdavys ir darbininkų atstovas nesutiko, akto papildymo nepasirašė, jis buvo apskųstas administraciniam teismui. Teismas visiškai neatsižvelgė į S. J. duotus parodymus, kuriuose jis aiškiai nurodo, kad sudarytas papildymas prie akto yra ne jo asmeninė išvada, bet jo vadovybės iš Vilniaus nurodymas. Teismas vadovavosi nelaimingo atsitikimo darbe aktais, kadangi jie nėra nuginčyti ar panaikinti. Tačiau teismo pareiga, įvertinus visus bylos duomenis bei apklausus liudytojus, vertinti minėtus aktus ir remtis tiesą atitinkančiais aktais, vadovaujantis teisėjo vidiniu įsitikinimu.

3.Nurodo, kad teismas konstatavo, jog nei įmonės vadovas, nei praktikos vadovas nenušalino ieškovo R. T. nuo darbo prie frezavimo staklių, nors jis dirbo prie frezavimo staklių ne vieną dieną. Šis teismo teiginys turi būti vertintinas kritiškai. Staklės buvo gamyklinės, su gamyklos atitinkamomis apsaugomis ir R. T. savavališkai nevykdęs tuometinio įmonės direktoriaus S. L. nurodymo, kad jis turi dirbti prie gaterio, susikeitinėjo su kitais darbuotojais ir pateko dirbti prie frezavimo staklių pats, savavališkai. Ieškovas grynai dėl savo neatsargumo neatsargiai prilietė sužalotą vietą prie judančių frezavimo staklių dalių. Todėl jo veikoje yra didelis neatsargumas ir jis susižalojo tik dėl savo neatsargumo bei savotiško savivaliavimo, todėl padarytos žalos įmonė neturi atlyginti. Kadangi praktikos sutartis tiesiogiai pasirašė tuometinis direktorius S. L. ir darbus skirstė jis pats pagal numatytą praktikos grafiką, kuris buvo derinamas su mokymo įstaiga, todėl be suderinimo su S. L. asmeniškai ir be grafiko pakeitimo, R. T. praktinių darbų atlikimo vietos negalėjo keisti savavališkai. Norėdamas pakeisti savo atliekamos praktikos darbo vietą, kuri neatitiko grafiko, jis privalėjo tai derinti su mokyklos praktikos vadovu, bei tuometinių įmonės direktoriumi S. L.. Tačiau to nepadarė.

4. Nurodo, kad teismas priteisė turtinę žalą, visiškai neatsižvelgdamas į tai , kad R. T. tuo metu buvo darbingas, nes pažyma dėl nedarbingumo lygio jam iš vis nebuvo išduota, o išduota tik bylos nagrinėjimo teisme metu.

5. Priteisdamas ieškovui neturtinę žalą, teismas remiasi tuo, ką nurodė ieškovas, jog jis jaučia nepatogumą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes patiria nepatogumus dėl sužalotos rankos, turi nuolat ją slėpti. Tačiau galimybių sumažėjimas ir sužalotos rankos slėpimas yra visiškai niekuo teisme nepagrįsti argumentai, o vien tik R. T. žodžiai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas R. T. prašo apeliacinį skundą atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1.Nurodo, kad darbdavys, būdamas stipresnioji darbo santykių šalis, privalo imtis visų įmanomų priemonių darbuotojams kontroliuoti, taip pat saugioms ir sveikoms darbuotojų darbo sąlygoms užtikrinti, todėl jam keliami didesni reikalavimai. Remiantis nelaimingo atsitikimo metu galiojusio LR Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 3 str., darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Teismas nustatė, kad ne visi saugos reikalavimai buvo vykdomi, todėl sprendimu vertino, kiek jie objektyviai buvo žalos atsiradimo priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes.

2. Nurodo, kad teismas vadovavosi formuojama teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir atsižvelgė į atsakovo veiksmus, kurie turėjo įtakos šios žalos atsiradimui bei analizavo ieškovo veiksmus, kurie galėjo turėti įtakos padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ( LR CPK 6.250 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Ž. Ž. palaiko apeliacinį skundą. Prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1.Nurodo, kad R. T. nevykdė bendrovės direktoriaus nurodymo atlikti praktiką su medienos pjovimo gateriu, savavališkai, negavęs tam leidimo nei iš direktoriaus S. L., nei iš praktikos vadovo S. V., susikeitė darbo vietomis su A. K. ir ėmė dirbti prie medienos frezavimo staklių.

2. Nurodo, kad R. T. pats pažeidė saugaus darbo su medžio apdirbimo staklėmis – freza,- taisykles ir instrukciją. Nelaimingas atsitikimas įvyko ne iš karto, bet R. T. jau pagaminus apie 90 statramsčių. Tai rodo, kad jis galėjo dirbti saugiai, bet dėl monotoniškumo, prarado atidumą ir pasielgė neatsargiai. Atsakingu už darbų saugą darbovietėje trečiasis asmuo Ž. Ž. nebuvo paskirtas, už visa tai atsakingas buvo pats direktorius.

3.Nurodo, kad LR DK 246 str. numatyta, kad materialinė žala atsiranda, esant visoms šešioms materialinės atsakomybės sąlygoms. Šiuo atveju žala tikrai nėra padaryta neteisėta veika, nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, neįžvelgia ir buitinių paslaugų bendrovės kaltės. Todėl mano, kad bendrovė jokios materialinės žalos savo neteisėtais veiksmais R. T. nepadarė. O nesant materialinės žalos, neatsiranda pareigos ir dėl neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašė priteisti dėl sveikatos sužalojimo patirtą turtinę žalą bei neturtinėms teisėms ir interesams padarytą žalą – neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis ir 6.250 straipsnio 2 dalis. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei nebūtų sužalotas. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatyme įtvirtinta piniginė satisfakcija kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Ieškovas nurodo, kad neturtinę žalą, sužalojus sveikatą, jis patyrė dėl sveikatos sutrikdymo, ilgai trukusio gydymo, fizinių skausmų ir dvasinių išgyvenimų, nes būdamas jauno amžiaus (gimęs 1984-02-21) tapo neįgalus, patirtos sveikatos sutrikdymo pasekmės tęstinės, ilgalaikės, iki galo nepašalinamos, truksiančios visą gyvenimą. Tai skatina jam nevisavertiškumo jausmus, trukdo bendrauti su bendraamžiais.

Žala ieškovo sveikatai padaryta jam vykdant darbines pareigas. Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. DK yra pagrindinis norminis teisės aktas, reglamentuojantis darbo santykius. Civilinė teisė darbo santykiams taikoma tiek, kiek galima pagal D. N. byloje sprendžiamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas, kai žala padaryta darbuotojo sveikatai. Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 straipsnis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Medikai nukentėjusiojo nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtą traumą įvertino kaip pavojingą gyvybei nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes buvo nustatytas kairės plaštakos antro piršto galinės amputacija, atviras kairės plaštakos trečio piršto lūžis su sausgyslių sužalojimu. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas šį kriterijų ir nustatydamas neturtinės žalos dydį, konstatavo, kad ieškovo nelaimingo atsitikimo metu patirta trauma dėl sužalojimo pobūdžio (kairės plaštakos antro piršto amputacija ir kairės plaštakos trečio piršto lūžis) gali išryškėti ir vėliau. Be to, nukentėjusysis dėl sužalojimo pobūdžio turi nuolat rūpintis savo sveikata (medikų rekomendacijos), jis yra jauno amžiaus. Patirta trauma gali turėti įtakos jo darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui, siekiant išsilavinimo ir kt.

Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbdavio veiksmų ir jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas įvykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai, kad darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, savaime nelėmė darbuotojo sužalojimo. Tiesioginės neigiamos pasekmės kilo dėl nukentėjusiojo veiksmų, jo neatsargumo, kuris buvo paskirtas dirbti prie gaterio, o dirbo prie frezavimo staklių. Nei įmonės vadovas, nei praktikos vadovas R. T. nuo darbo prie frezavimo staklių nenušalino, nors jis dirbo prie frezavimo staklių jau ne vieną dieną. Pasikeitus darbo aplinkos sąlygoms (su įmonės darbo vidaus taisyklėmis R. T. nebuvo supažindintas), nukentėjusysis negalėjo žinoti ar numatyti, kad statramsčio galu kliudęs frezo galvutę, statramstis nuo frezavimo galvutės smūgio pajudės veleno sukimosi kryptimi kartu su ruošiniu laikančia kairiąja ranka ir frezas traumuos kairės rankos pirštus. Tokie nukentėjusiojo veiksmai vertintini kaip paprastas neatsargumas (neatidumas). Taigi darbdavys turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (DK 250 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nėra visiškai laisvas. Spręsdamas šį klausimą, jis privalo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. CK 6.250 straipsnis yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti neturtinės žalos atlyginimą. Jo 2 dalyje nustatytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir jos dydžio skaičiavimo kriterijai. Kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Dėl to kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – žalai padėjęs atsirasti nukentėjusiojo paprastas neatsargumas – taikytinas, kai jį konstatuoja teismas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį nustatė pagal konstatuotą byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nenustatyta galimybė taikyti jame įtvirtintus ir teismo konkretizuotus kitus konkrečios bylos svarius kriterijus. Vis dėlto teismas gali įgyvendinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, kai visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į ginamų vertybių specifiką ir jų tarpusavio santykį, nes asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, bei teisės į privatų gyvenimą, garbę ir orumą, kurios yra santykinės teisės, negali būti vertinamos vienodai neturtinės žalos dydžio aspektu. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Iš atsakovo Kuršėnų akcinės buitinių paslaugų bendrovės priteistina valstybei 8,26 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Kuršėnų akcinės buitinių paslaugų bendrovės valstybei 8,26 Lt (aštuonis litus 26 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Jolanta BadaugienėTeisėjai Petras Rimantas BrazysDanutė BurbulienėKopija tikraTeisėjaJolanta Badaugienė