Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui A. P. dėl nepilnamečio vaiko pavardės keitimo bei priteisto išlaikymo padidinimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2024-06-14 (po trūkumų šalinimo) priimtas ieškovės ieškinys, kuriuo pareiškė reikalavimus: 1) pakeisti nepilnamečio vaiko E. P. pavardę iš „P.“ į „J.“, 2) pakeisti 2017 m. teismo priteistą iš atsakovo A. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. P., t. y. padidinti jį iki 350 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo administratore paskiriant vaiko motiną K. J., 3) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2014-04-25 teismas priėmė sprendimą, kuriuo šalių santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. P., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 480 Lt (139 Eur) kas mėnesį. Keičiantis nepilnamečio vaiko poreikiams, t. y. jam augant bei didėjant vaiko ugdymo, maitinimosi, socializacijos poreikiams bei šalies ekonominei aplinkai (infliacija, euro įvedimas Lietuvoje), atsakovas gera valia nesutiko padidinti vaikui skiriamo išlaikymo, todėl 2017 metais ieškovė iniciavo teisminį procesą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo. 2017-10-16 teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje bei priteisė iš ieškovo (padidino) 190 eurų kasmėnesinių periodinių išmokų vaikui. Šiai dienai, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytą indeksavimo tvarką, atsakovas ginčo šalių vaikui moka po 265 eurų kasmėnesinių periodinių išmokų. Tokia suma yra ženkliai mažesnė už pusę MMA. Akivaizdu, kad nuo 2017 metais teismo priteisto išlaikymo vaikui momento objektyviai pasikeitė esamos aplinkybės, t. y. šalyje keitėsi ekonominė situacija (didėjo infliacija), vaikas užaugo - objektyviai padidėjo ir jo poreikiai. Ieškovė prie nepilnamečio vaiko interesų ir poreikių tenkinimo prisideda žymiai didesne pinigų dalimi, nei atsakovas. Atsakovas yra sveikas, pakankamai jauno amžiaus, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, papildomai lėšų vaiko poreikiams tenkinti neskiria, todėl turėtų didesne kasmėnesinių periodinių išmokų forma prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ginčo šalių bendram vaikui E. P. yra (duomenys neskelbtini) metų, jis yra pakankamai brandaus amžiaus, idant galėtų objektyviai išsakyti teisėtą savo nuomonę ir norą dėl tam tikrų savo interesų. Šiuo atveju E. išreiškia tvirtą norą ir apsisprendimą pakeisti savo pavardę į motinos mergautinę, tokiu būdu E. nori sustiprinti ne tik savo emocinį ryšį su biologine mama, su kuria nuo gimimo auga ir yra būtent jos globojamas, bet ir nori apsisaugoti nuo patyčių mokykloje. Dabartinė vaiko pavaldė „P.“ sukelia E. didelių nepatogumų ugdymo įstaigoje. Vaikas mokykloje patiria dideles patyčias dėl pavardės, mokykla bando kovoti su tuo, bet vaiko psichologinė savijauta yra bloga. 2024 m. sausio mėn. buvo fiksuotas pareiškimas policijoje dėl patyčių. Mokykla išsikvietė smurtavusių vaikų tėvus į komisiją, dalyvavo ir policija. Vėliau dėl psichologinės pagalbos E. privalėjo važiuoti į vaikų teisių apsaugos skyrių, kur buvo „tardomas“. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai paaiškino, kad neturėtų būti pažeidinėjamos vaiko teisės, kadangi patyčios mokykloje yra tiesioginis smurtas prieš vaiką, tačiau taikyti sankcijas už tokio pobūdžio pažeidimus nėra kam, nes smurtautojai nėra tinkami subjektai taikyti teisinę atsakomybę, jų tėvai neatsako už vaikų poelgius mokykloje, o mokykla neturi tiek žmogiškųjų resursų idant prie kiekvieno vaiko (pertraukų metu) skirti po pedagogą. Tokiu būdu patyčios ir psichologinis smurtas prieš nepilnametį E. nesiliaus, nes patyčių pagrindas pagrįstas dėl vaiko pavardės nelietuviškos kilmės. E. bendramoksliai tyčiojasi ne vien dėl pavardės galimo nelietuviškumo, bet bendramoksliai, kiemo vaikai, sporto sekcijų bendraamžiai E. pavardę sutapatina su moters lyties organu "pute" beigi „putyte“, taip supranta pats vaikas, dėl ko nuolat patiria nervinę įtampą, žeminimą, savinieką. Tokį dalyką vaikas yra daug kartų akcentavęs tėvui, deja, jis sūnaus argumentų negirdi. Taigi patyčios vyksta ne tik mokykloje, bet ir už mokyklos ribų. Vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijos - leisti vaikui pakeisti pavardę. Kitas ieškinio reikalavimo argumentas dėl pavardės keitimo yra tai, kad vaikas neturi glaudaus ryšio su biologiniu tėvu (atsakovu), kuris su vaiku bendrauja tik formaliai, nesilaikydamas nustatytos bendravimo tvarkos, t. y. atsakovas pareiškia norą bendrauti su sūnumi tada, kada nori. Atsakovas neprisideda prie vaiko poreikių tenkinimo daugiau, nei jį įpareigojo teismas. Atsakovas nesutinka geranoriškai, atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją bei augančio sūnaus poreikius, didinti išlaikymą vaikui, todėl bendro vaiko motinai nuolat reikia inicijuoti teisminius procesus bei patirti papildomų piniginių išlaidų bei laiko sąnaudų. Taigi tarp E. ir atsakovo nėra stipraus emocinio ryšio, koks galėtų būti, jei atsakovas nebūtų praktiškai nusišalinęs nuo sūnaus gyvenimo, ugdymo bei kasdienių poreikių tenkinimo. Ieškovė bendro nepilnamečio vaiko pavardės keitimą bandė spręsti neteisminiu keliu, t. y. 2024-03-28 atsakovas buvo informuotas apie tai, kad ginčo šalys gali neteisminiu keliu pakeisti sūnaus pavardę, o tam reikia tiesiog atvykti į Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyrių (2024-04-12). Atsakovas ignoravo ieškovės pranešimą. Tuomet ieškovė iniciavo privalomą neteisminę mediaciją, kurios procesas nedavė siekiamų rezultatų. Išnaudojus visas neteismines priemones neliko kito kelio kaip tik teisminis procesas, kuris reikalauja papildomų piniginių išlaidų iš ieškovės. Šiuo atveju vaiko pavardės keitimas niekaip negali turėti įtakos, jog vaikas nežinos savo kilmės šaknų, t. y. kitos pavardės suteikimas vaikui neturi įtakos pamiršti savo biologinį tėvą, juo labiau, kad vaikas jau yra pakankamai brandus asmuo ((duomenys neskelbtini) metų). Manytina, kad nepilnamečio šalių sūnaus E. pavardės pakeitimas į jo motinos turimą pavardę „J.“ nesukels jam neigiamų padarinių. Ieškinio patenkinimas ir leidimas be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę netrukdys vaiko biologiniam tėvui A. P. bendrauti su vaiku, siekti atkurti emocinį ir socialinį ryšį.