Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-257-290/2015

Teisėjas Laimondas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01887-2013-2

2015 m. kovo 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, nuteistojo D. N. gynėjai advokatei Sandrai Pilkauskaitei, nukentėjusiajam D. K., jo atstovui advokatui Algirdui Sakalauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 138 str. 1 d., ir nuteistas – laisvės apribojimu vieneriems (1) metams, įpareigojant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam D. K. nusikaltimu padarytą 954,07 litų turtinę žalą, kas atitinka 276,32 eurus.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir D. K. iš D. N. priteisti 954,07 Lt (276,32 Eur) nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 3000 Lt (868,86 Eur) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

D. K. iš D. N. priteistos 800 Lt (231,70 Eur) išlaidos. advokato pagalbai apmokėti

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad D. N. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-11-19 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 str. 1 d., už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą: 2013-12-24 apie 15 val. R. B. nuosavo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui su D. K., tyčia sudavė ne mažiau tris smūgius D. K. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl paliežuvinio kaulo lūžimo, atviro nosies kaulų lūžimo, veido dešinės pusės muštinės žaizdos, nubrozdinimo dešinio smilkinio srityje, kraujosruvos su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius dešinės akies vokuose ir paakyje ir kraujosruvos nosies nugarėlės srityje.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo ir jo atstovo prašymus apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės ir nuteistojo gynėjos prašymus apeliacinį skundą atmesti, bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendis skundžiamas dėl teismo išvados neatitinkančios bylos aplinkybių, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 str. 2, 3, 4 d.).

D. N. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymą. Minėto straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. N. laisvės apribojimo bausmę tokį savo sprendimą pakankamai argumentavo, nurodė, kokių aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad švelniausia bausmės rūšimi bus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su šio teismo argumentacija. Teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, įvertinęs nusikaltimo sunkumą, pobūdį bei pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, nukentėjusiojo elgesį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančią aplinkybę – padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus pačią švelniausią sankcijoje numatytą - laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmę nustatė artimą vidurkiui. Pažymėtina ir tai, kad D. N. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, o BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši norma yra imperatyvi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, nuoširdus gailėjimasis – kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.

Teisėjų kolegijos nuomone, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismas pagrįstai pripažino D. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. N. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios elgėsi sąžiningai, nesistengė sumenkinti ar išvengti atsakomybės ir savanoriškai, išsamiai nurodė nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą šias aplinkybes pripažinti ir vertinti kaip D. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo pat pradžių D. N. neneigė nusikaltimo padarymo, byloje esantis policijos pareigūno V. B. Tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 49) patvirtina, kad atvykus policijos pareigūnams iš karto nurodė įvykio aplinkybes, apklausiamas įtariamuoju prisipažino padaręs nusikaltimą, nurodė, jog gailisi (t. 1, b. l. 70), kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą paskutiniu žodžiu taip pat nurodė, jog gailisi (t. 1, b. l. 125-126).

Nukentėjusysis teigia, kad D. N. gailėjimasis nėra nuoširdus, nes jis neatsiprašė jo ir ateityje žadėjo susidoroti. Kaip matyti iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotės, šiai baudžiamąją atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti būtina nustatyti du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Todėl šiuo atveju nukentėjusysis be pagrindo apeliuoja į tai, kad D. N. neatsiprašė jo, nes toks reikalavimas nėra būtinas analizuojamai lengvinančiai aplinkybei pripažinti. Pažymėtina, kad atsiprašymas šiuo atveju yra aktualus tik sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, o BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nereikalauja, jog kaltinamasis būtų atsiprašęs nukentėjusiojo. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad nuteistasis būtų grasinęs nukentėjusiajam, tokie duomenys nepateikti ir su apeliaciniu skundu, todėl toks deklaratyvus teiginys negali būti pagrindu griežtinti D. N. paskirtą bausmę.

Vertinant D. N. paskirtą bausmę pažymėtina, kad teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad įtakos nusikaltimui turėjo ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, taip pat nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą D. N. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui. Įvertinta ir tai, kad D. N. baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinama ir padaryta pagrįsta išvada, kad paveikti nuteistąjį, jog ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų leis laisvės apribojimo bausmė.

Paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams, įpareigojant per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam D. K. nusikaltimu padarytą turtinę žalą tikrai nėra per švelni ar aiškiai neteisinga, priešingai, yra proporcinga padarytos veikos pobūdžiui, nuteistojo asmenybei bei pavojingumui. Nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytai veikai, griežtinti ją nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde teigiant jog teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių nurodoma, kad išvada, jog R. B. niekada nebuvo nukentėjusiojo D. K. sugyventinė. Apygardos teismas įvertinęs skundžiamą nuosprendį, atkreipia apelianto dėmesį, jog tokios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje nustatytos net nebuvo, o apie R. B. ir D. K. gyvenimą kartu pasisakė tik liudytojai, paaiškindami konflikto priežastis ir aplinkybes, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir ja nesirėmė sprendžiant D. N. kaltę, veikos kvalifikavimą, bausmės ar civilinio ieškinio klausimus, kadangi ji jokios reikšmės nagrinėjamai bylai bei nusikaltimo sudėčiai neturi. Be to, pats nukentėjusysis D. K. ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutiko gyventi su R. B., kad ji buvo jo sugyventinė.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir priteisto civilinio ieškinio dalies teisingumu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 str. 2 d., nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t.y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, jas išanalizavo ir vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

Nesant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, nukentėjusiojo apeliacinis skundas pripažintinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nukentėjusiojo atstovas pateikė duomenis, jog jo atstovaujamasis D. K. turėjo 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už dokumento surašymą (t. 1, b. l. 145). Pagal BK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Šioje byloje apeliacinį skundą buvo padavęs nukentėjusysis D. K., išnagrinėjusi nukentėjusiojo apeliacinį skundą teisėjų kolegija nutarė jį atmesti, todėl nukentėjusiojo D. K. turėtos išlaidos apeliacinio skundo surašymui iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.

nutarė:

nukentėjusiojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.