Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. S., jo atstovui advokatui J. E.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezidento, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. 2012 m. gegužės 28 d. surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai (Nr. 12-20, Nr. 12-19). Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 12-20, kuris surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 99¹⁰str. 3 d., nurodyta, jog Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2012-01-31 dieną patikrinusi UAB „V E“ rezervines kuro atsargas nustatė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 29 straipsnio 1 d. ir 3 d. UAB „V E“ privalėjo turėti sukaupusi vienam mėnesiui reikalingų rezervinių kuro atsargų kiekį - 40 048 t.s.k.ae. tačiau buvo sukaupusi tik 32 006 t.s.k.ae., t. y. UAB „V E“ trūko 8 042 t.s.k.n.e.. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2012-01-31 surašė patikrinimo akta Nr. 7, kuriame užfiksuota, kad UAB „V E“ nėra įvykdžiusi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 29 straipsnio numatytos pareigos sukaupti reikiamą rezervinio kuro atsargų kiekį. Šiuo neveikimu UAB „V E“, neturėdama sukaupusi reikiamo rezervinio kuro atsargų kiekio, pažeidė Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 29 str. 1 d. ir 3 d. ir Energijos išteklių rezervinio kuro atsargų sudarymo, tvarkymo ir naudojimo taisyklių 1 p. reikalavimus.

Taip pat L. S. 2012-05-28 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 12-19 pagal ATPK 99⁴ str., už tai, jog Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2011-11-08 patikrinusi UAB „V E“ rezervines kuro atsargas nustatė, kad UAB „V E“ privalėjo turėti sukaupusi vienam mėnesiui reikalingų rezervinių kuro atsargų kiekį 40048 t.s.k.n.e., tačiau buvo sukaupusi tik 30334 t.s.k.n.e., t. y. UAB „V E“ trūko 9173 t.s.k.n.e.. Patikrinimo metu surašytas patikrinimo aktas Nr. 132, kuriuo UAB „V E“ buvo įpareigota pažeidimą (rezervinio kuro trūkumą) pašalinti iki 2011-12-31. Valstybinei energijos inspekcijai prie Energetikos ministerijos 2012-01-31 pakartotinai patikrinus rezervinio kuro atsargų kiekį nustatyta, kad UAB „V E“ pažeidimo per nurodytą terminą nepašalino (2012-01-31 Rezervinio kuro atsargų patikrinimo aktas Nr. 7) ir 2011-11-08 patikrinimo akte Nr. 132 nustatyto įpareigojimo neįvykdė, dėl ko neįvykdžius šio įpareigojimo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2011-12-31) 22 str., Energijos išteklių rezervinio kuro atsargų sudarymo, tvarkymo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 4-363, 1 p., Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-07-03 įsakymu Nr. 4-270, 19 p.

Apklaustas teismo posėdyje L. S. paaiškino, kad UAB „V E“ vykdydama savo veiklą energetikos srityje turi įpareigojimą užtikrinti saugų ir patikimą šiluminės energijos tiekimą ir turi vadovautis visais teisės aktais. Atliekant pirkimus UAB „V E“ taip pat privalo vadovautis administracinės teisės aktais, nustatančiais įmonės galimybes įsigyti rezervinį kurą. 2011m. sausio mėn. pasirašė sutartį dėl rezervinio kuro pirkimo su kuro tiekėjais. Pati įmonė mazuto nei gamina, nei negamina, ji privalo nustatyta tvarka tą kurą nusipirkti. Mano, kad byloje yra pateikti dokumentai, kad tokia sutartis buvo sudaryta, kas rodo, kad iš UAB „V E“ kažkokio piktybiškumo, ar nenoro pildyti numatyto įsipareigojimo, nebuvo. Tačiau susiklostė eilė aplinkybių, tokių, kaip tiekėjo negalėjimas patiekti kurą, buvo teikiami įvairūs paaiškinimai, kad Kazachstane yra išleistas Vyriausybės nutarimas, kad negali mazuto atkrauti, įvairiausi kiti paaiškinimai, kodėl tiekėjas negalėjo tuo metu laiku pateikti rezervinio kuro. Matydami situaciją, kad gavę nurodymą iš Energetikos ministerijos tą kurą sukaupti, ėmėsi visų įmanomų veiksmų, galimų rinkoje. Tų veiksmų pasėkoje buvo susitarimas su „Lietuvos dujomis“, tam, kad jos savo saugyklose garantuotų jiems tą kiekį, kuris buvo numatytas ir reikalingas pagal įstatymus. Mano, kad UAB „V E“ ėmėsi visų įmanomų priemonių rezerviniam kurui sukaupti ir šiandien dienai vyksta diskusija formalaus pobūdžio, ar pripažinti dujas gamtiniu rezervu, ar nepripažinti ir to pasėkoje yra baudžiamas dėl to, kad Energetikos inspekcija mano, kad ta forma, kuria jie norėtų, rezervinis kuras nebuvo sukauptas. Kai tuo tarpu įmonė turėjo galiojančias sutartis tiek su kuro tiekėju, tiek su gamtinių dujų tiekėju. Taip pat nesuprantama, kodėl už tą patį pažeidimą turėtų būti baudžiamas du kartus. Pirmas įpareigojimas buvo lapkričio 8 d., už kurį traukiamas administracinėn atsakomybėn, ir tuo pačiu yra traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad nevykdė lapkričio 8 d. įpareigojimo 2011 m. lapkričio 8 d. surašytas protokolas, jų vertinimu, tų atsargų tuo metu nebuvo, buvo įpareigojimas tas atsargas sukaupti per numatytą laiko tarpą. Jų įsitikinimu ėmėsi visų reikalingų veiksmų ir tas atsargas sukaupė, tačiau Energetikos ministerija mano, kad tos atsargos netinkamai sukauptos. Toks jausmas, kad jiems būtų lengviau pamatyti bačkoje mazutą, negu sutartį su „Lietuvos dujomis“ ir sumokėtus pinigus, kad tos dujos yra jų nusipirktos. Tai buvo pirmas atvejis, kuomet UAB „V E“ kaupė gamtines dujas kaip rezervinį kurą. Tiekėjas nevykdė savo įsipareigojimų, todėl susidarė situacija, įmonė turėjo imtis sprendimų, kad šią padėtį pataisyti. Pirkti iš kitų įmonių mazuto negalėjo, nes tai yra viešas pirkimas. Būtų viskas užsitęsę pusę metų. Kadangi turėjo galiojančias sutartis su „Lietuvos dujomis“, įmonė sutiko jiems garantuoti, jie padarė papildymą prie galiojančios sutarties. Šitomis aplinkybėmis buvo pakeista Nomenklatūra, ir gamtinės dujos buvo įtrauktos kaip rezervinis kuras. Nesiima vertinti „Lietuvos dujų“ galimybių patiekti dujas. Visais atvejais yra sudaroma pirkimo – pardavimo sutartis, kada perka mazutą, nenurodo, jog šitas mazutas yra dedikuotas rezerviniam kurui. Pirkimo – pardavimo sutartis yra sudaroma produkto įsigijimui, po to tik yra bendras sprendimas kaip ją pripažinti – rezervine, ar nerezervine. Energetikos inspekcija visada tikrindavo, tačiau jokio nesukaupimo niekada nebuvo.

L. S. atstovas advokatas J. E. teismo posėdyje paaiškino, kad su protokolu (Nr. 12-20) nesutinka, mano, kad jis surašytas be pagrindo ir administracinė byla turi būti nutraukta, nes jau protokolo surašymo metu buvo pasibaigęs patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas. Tuo tarpu pats protokolas yra surašytas nurodant neteisingą pagrindą, tai yra nurodant Rezervinio kuro atsargų patikrinimo aktą 2012-01-31 Nr. 7, tuo tarpu, pats patikrinimas buvo 2011-11-08, patikrinimo aktas Nr. 132. Šiuo atveju, kalbant apie kuro rezervo trūkumą, jeigu į jį žiūrėti kaip į trunkamą teisės pažeidimą, tai yra, jeigu kuro nėra kažkurį tai laikotarpį, tai turėtų būti skaičiuojama taip, kaip numato ATPK – nuo paaiškėjimo dienos. Tai, kad šioje įmonėje tariamai trūksta kuro, paaiškėjo 2011-11-08 atlikus rezervinio kuro atsargų patikrinimą. 2011-11-08 akte buvo pasakyta, kad tariamai įmonėje trūksta 9713 t.s.k.n.e (čia skaičiuojasi vienetais naftos ekvivalentas), ta prasme čia tonomis turbūt išvedama, bet kadangi biokuras skaičiuojamas vienaip, o dujos skaičiuojamos kitaip ir mazutas skaičiuojamas irgi tonomis. Ir buvo duotas terminas trūkumui pašalinti iki 2011-12-31. Su šituo aktu įmonės atstovai nesutiko ir pateikė išsamius paaiškinimus, jie buvo pridėti prie šio patikrinimo akto. Atitinkamai Energetikos inspekcija sausio mėnesį atliko patikrinimą, ar buvo ištaisyti pažeidimai. Pačiame 2012-01-31 patikrinimo akte Nr. 7 pažymėta, kad ankstesnis tikrinimas buvo atliktas 2011-11-08, patikrinimo aktu Nr. 132, ir jie nustatė, kad ir 2012-01-31 nėra atitinkamai pakankamai rezervinio kuro atsargų. Parašė, kad nepakankamai. Pačiame akte jie tada neišskyrė, kiek nepakankamai. Rezoliucinėje dalyje nėra išskirta, yra dėstomojoje dalyje. Šiuo atveju buvo įvertinta, kad trūkstamas kiekis yra 8007 tonos (naftos ekvivalento), nes jie pažymėjo, kad jie neįvertina UAB „V E“ sukaupto 8007 tonų gamtinių dujų kiekio, su kuriuo bendras sukauptas rezervinio kuro kiekis būtų beveik toks, kokį būtina sukaupti, gal sudarytų vos šiek tiek mažiau nei būtina sukaupti rezervinių kuro atsargų. Atitinkamai, su šiuo aktu irgi buvo pateikti išsamūs argumentai ir netgi šitas aktas buvo apskųstas pačiai inspekcijai. Tuo tarpu, skiriant nuobaudą, nors yra tęstinis procesas, arba trūksta kuro, arba netrūksta, atspirties taškas imamas 2012-01-31 tam, kad protokolo surašymo metu būtų nepraleistas 6 mėnesių terminas nuo paaiškėjimo dienos. Mano, kad terminą nuo paaiškėjimo privalėjo skaičiuoti nuo 2011-11-08. Pagal ATPK 22 str. už vieną administracinį teisės pažeidimą gali būti paskirta tik viena nuobauda, gali būti viena pagrindinė ir gali būti papildomų nuobaudų, negali būti skiriama keletas pagrindinių nuobaudų. Tuo tarpu už 2012-01-31 patikrinimo aktą tą pačią dieną, iš principo tuo pačiu laiku, buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai, tai yra vienas Nr. 12-20, ir tą pačią dieną protokolas Nr. 12-19 ir jame už tą patį 2012-01-31 aktą buvo paskirta kita nuobauda. Dėl rezervinio kuro atsargų kaupimo klausimas nėra toks paprastas, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Inspekcija, vertindama, ar yra sukauptas nustatytas kuro kiekis ar ne, vertina tik mazutą ir sąlyginai biokurą. Tuo tarpu nevertina dujų, kurios yra pagrindinė žaliava šilumos ir energijos gamyboje, sukaupimo arba galimybės pateikti rezervą. Vertindami atsargų rezervą, dujų galimybės, kaip rezervinių dujų, tokios galimybės išvis nevertina, nors ji objektyviai pagal teisės aktus egzistuoja, ir vertina tik realiai sukauptą mazutą. Įmonės atstovai paaiškino išsamiai, dėl kokių objektyvių priežasčių 2011 m. lapkričio mėnesį negalėjo turėti mazuto. Ta priežastis buvo būtent tokia, kad esant šaltajam laikotarpiui mazuto gavimas yra labai sudėtingas, šitas mazutas, nors buvo sudarytos sutartys su Estijos kompanija ir kitomis kompanijomis, nesilaikė nustatytų sutarčių, nustatytu laiku nebuvo pateiktas. Yra objektyvios priežastys, nuo UABb „V E“ nepriklausančios, priklausančios nuo tiekėjo. Tuo tarpu 2011 m. pabaigoje, pamačius, kad mazutas nebus pateiktas, buvo sudaryta sutartis 2011-12-30 su AB „Lietuvos dujos“ dėl 10 000 m³, tiek, kiek trūksta rezervui, rezervinio kuro dujų pavidalu pateikimo. Pamatę, kad mazuto pateikti nepavyks, įmonė nusprendė rasti pakaitalą mazutui. Šiuo atveju buvo pasirašyta gamtinių dujų tiekimo sutartis 2011 m. gruodžio 31 d. su „Lietuvos dujomis“, papildomas susitarimas, kuris buvo pateiktas byloje su „Lietuvos dujomis“, susirašinėjimas su „Lietuvos dujomis“, kuris buvo dėl to rezervo ir net gi 2012 m. vasario mėnesį apmokėjimas liudija, kad tai nebuvo kažkoks apsimestinis sandoris, tai buvo konkretus kontraktas, kad rezervas bus pateiktas. Nežiūrint to, inspekcija 2012 m. sausio 30 d. sustatė naują aktą ir juo konstatavo neva trūksta rezervinio kuro. Nesutikdami su tokiu vertinimu įmonė apskundė tą aktą. Šiandien akivaizdu, kad teismui nenustačius tas aktas yra pagrįstai surašytas, ar nepagrįstai nėra kaip ir pagrindo bausti ir taikyti nuobaudos, kylančios iš 2012 m. gruodžio 31 d. akto. Teismas nėra pritaikęs laikinų apsaugos priemonių, bet akivaizdu, kad toje administracinėje byloje susiklosto prejudiciniai faktai ir jeigu Vyriausiasis administracinis teismas nuspręs ir pasakys, kad dujos kaip rezervas galėjo būti kauptas, vadinasi įmonė 2012 m. nebus atlikusi jokio pažeidimo, nes bus sukaupusi rezervinį kurą, administracinę nuobaudą taikyti nėra pagrindo. Vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus bylos dėl pačios protokolo teisėtumo nėra pagrindo, todėl turėtų būti stabdoma nežiūrint nuobaudos skyrimo terminų. Teismo posėdyje Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovė E. L. paaiškino, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla dėl akto teisėtumo, pagrįstumo ir kitų klausimų. Tai birželio 15 d. buvo priimtas sprendimas ir UAB „V E“ skundas buvo atmestas, patikrinimo aktas buvo paliktas galioti. Nelaiko, kad tai yra dvigubas baudimas, nes visiškai skiriasi aplinkybės, kuriomis remiantis buvo surašytas tiek vienas, tiek kitas protokolas, tiesiog įvyko taip, kad buvo surašyta tą pačią dieną. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas buvo išaiškinęs vienoje byloje, kad baudimas už pažeidimą ir baudimas už ankstesnio nurodymo nevykdymą, tai nėra laikytinas dvigubu baudimu. Tai būtų 2011 m. vasario 11 d. administracinė byla N62-559/2011. Pirminis patikrinimas buvo atliktas 2011-11-08 ir jo metu buvo nustatyta, kad UAB „V E“ neturi sukaupusi rezervinių kuro atsargų ir buvo duotas nurodymas iki 2011-12-31 pašalinti šį pažeidimą ir už tą pažeidimą nebuvo rašomas joks protokolas, tiesiog buvo duota galimybė įmonei susitvarkyti ir susikaupti reikiamą rezervinio kuro atsargų kiekį. Patikrinus sausio 31 d., nustatytomis aplinkybėmis remiantis surašė protokolą Nr. 12-20. Dėl termino praleidimo, jų manymu, šioje vietoje neturėtų kilti klausimų, nes sausio 31 d. aplinkybės buvo pasikeitę, kaip ir pati įmonė teigia, nes buvo patvirtinta nauja Nomenklatūra dėl rezervinio kuro atsargų, ji yra sausio 7 d. Taip pat buvo argumentuojama, kad rezervinio kuro atsargos sukauptos dėl tariamo dujų įsigijimo, nupirkimo. Argumentai ir aplinkybės keitėsi, todėl nemato pagrindo skaičiuoti terminą nuo pirmojo patikrinimo akto. Be to, kaip numato Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys rezervinio kuro atsargų sukaupimą, įmonei nėra leidžiama, jokiu terminu, tiek šaltuoju, tiek vasaros laikotarpiu, neturėti rezervinio kuro atsargų. Įmonė privalo šitą pareigą vykdyti nuolat ir turėti sukaupusi tas atsargas, atitinkamą jų kiekį. Energetikos inspekcija nepripažįsta, nelaiko tinkamu dujų sukaupimu, kad įmonė 2011-12-31 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Mano, kad tai yra įprastinė pirkimo-pardavimo sutartis, kuri neužtikrina rezervo esmės. Rezervo esmė yra, kad bet kuriuo metu, įvykus avarijai ar kažkokiam kitam įvykiui, negalint gauti pagrindinio kuro, būtų galima paimti rezervinio kuro atsargas. Šiuo atveju tos pačios sutarties pagrindu yra perkamos dujos ir bandoma įrodyti, kad įsigyjamas papildomas dujų kiekis -10 000 m³, yra ir rezervas. Su tuo nesutinka, dėl to buvo užfiksuotas pažeidimas ir buvo surašytas protokolas. Nors įmonė teikė raštus dėl nesutikimo su jų sausio 31 d. aktu ir skundė Energetikos inspekcijos viršininkui šitą aktą ir vėliau buvo apskųsta teismui, bet jie nelaiko to kaip apribojimo surašyti protokolą ir pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad akto ginčijimas nėra ribojimas pradėti administracinio teisės pažeidimo procedūrą. Tai būtų 2009-11-27 administracinė byla Nr. N-444-2676/2009. Protokole 12-20 yra nurodytas trūkstamas kiekis 8 042 t. sąlyginio kuro naftos ekvivalento, o protokole Nr.12-19 nurodyta, kad trūksta 9 713 t. sąlyginio kuro. Tai iš karto parodo, kad aplinkybės keitėsi. Negalima būtų sieti su tais pačiais argumentais, kodėl įmonė buvo, ar nebuvo sukaupusi rezervinio kuro. Kalbant apie terminų pratęsimą, terminų praleidimą, kaip advokatas bando įrodyti, atkreipia dėmesį į tai, kad lapkričio 8 d. Energetikos inspekcija galėjo taikyti administracinę atsakomybę nustačius aplinkybes, kad to rezervinio kuro nėra sukaupta, tačiau įmonė pateikė dokumentus, kuriuose nurodė aplinkybes, dėl ko jos negali sukaupti to kuro, dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir įmonė savo raštu Energetikos inspekcijai patvirtino, kad įmonė greičiau negu iki gruodžio 31 d. šį įpareigojimą įvykdys ir kurą sukaups. Atsižvelgiant į tai, inspekcija atsakomybės netaikė ir leido įmonei tą trūkumą ištaisyti, bet gruodžio 31 d. tas rezervinis kuras nebuvo sukauptas. Terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo gruodžio 31 d. kuomet įmonė turėjo galimybę ištaisyti pažeidimą. Apie tai, kad įmonė šio įpareigojimo nevykdė, sužinojo sausio 31 d., kai buvo atliktas antrasis patikrinimas. Kas dėl protokolo surašymo, tai inspekcijai kilo keblumų dėl protokolo surašymo. Inspekcijai prireikė 5 kartų, kad atvyktų atsakingi asmenys ir protokolas būtų surašytas. Tai pavyko padaryti tą pačią dieną, kai L. S. atvyko į inspekciją ir buvo surašyti du protokolai. Gal advokatas bando formuoti tą poziciją, kad surašyti tą pačią dieną, dėl to paties pažeidimo du protokolai, tik skirtingais numeriais, bet tai buvo padaryta tik dėl to, kad būtent tą dieną pavyko išsikviesti administracinėn atsakomybė traukiamą asmenį. Dėl protokolo Nr. 12-19, nėra nustatyta, kad būtent įmonės vadovas yra atsakingas už tų reikalavimų nevykdymą, tiesiog atvykus įmonės vadovui, jis nurodė, kad būtent dėl šio pažeidimo jis yra atsakingas ir nėra paskirtas joks atsakingas asmuo, kuris kuruotų šią atsargų kaupimo sritį. Dėl to tą pačią dieną, tam pačiam asmeniui buvo surašyti du protokolai.

Teismo vertinimu, administracinių teisės pažeidimų protokoluose (surašytuose 2012 m. gegužės 28 d. Nr. 12-20 ir Nr. 12-19) nurodytos aplinkybės pasitvirtino. UAB „V E“ prezidento L. S. veiksmuose yra nustatytos ATPK 99¹⁰str. 3 d., 99⁴ str. nustatytos sudėtys.

Energijos išteklių rezervinių atsargų nesukaupimas ar netinkamos kokybės atsargų sukaupimas, padaręs didelę žalą valstybės interesams, užtraukia baudą įmonių vadovams nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų. Kodekso tame pačiame straipsnyje nurodyta, jog laikoma, kad didelė žala valstybės interesams padaryta, kai įmonėje, įpareigotoje teisės aktų nustatyta tvarka kaupti rezervines energijos išteklių atsargas, trūkstamas tinkamos kokybės rezervinių energijos išteklių atsargų kiekis viršija 1000 tonų (naftos ekvivalentų). UAB „V E“ privalo užtikrinti rezervinio kuro atsargas. Tokia pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) nuostatų. Energetikos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, kad energetikos įmonės, turinčios daugiau kaip 5 MW galios šilumos ar elektros energijos gamybos įrenginių ir gaminančios parduoti skirtą šilumos ar elektros energiją, privalo turėti energijos išteklių rezervines atsargas, išskyrus atvejus, kai šilumos ar elektros energija yra gaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti tokių energijos išteklių. To paties įstatymo 3 dalis numato, kad energijos išteklių rezervinių atsargų kiekis turi būti ne mažesnis, negu energetikos įmonės vidutiniškai suvartoja per vieną kalendorinį mėnesį, skaičiuojant pagal trejų praėjusių kalendorinių metų mėnesinį vartojimo vidurkį šaltuoju metų periodu. Šaltuoju metų periodu laikomas laikotarpis nuo lapkričio 1 dienos iki kovo 31 dienos imtinai.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 4-363 patvirtintos Energijos išteklių rezervinio kuro atsargų sudarymo, tvarkymo ir naudojimo taisyklės, kuriomis buvo remtasi priimant 2012 m. sausio 31 d. rezervinio kuro atsargų patikrinimo aktą Nr. 7. Pagal minėtas Taisykles rezervinio kuro atsargų nomenklatūrą (kuro rūšis) nusistato pačios įmonės (8 punktas); rezervinio kuro atsargos gali būti laikomos įmonės ar jos padalinių kuro sandėliuose (terminaluose) ar kitų įmonių, teikiančių kuro saugojimo paslaugas, kuro sandėliuose (terminaluose) (9 punktas); sandėliai (terminalai) turi būti įrengti ir naudojami pagal galiojančių teisės aktų ir kitų norminių dokumentų reikalavimus (10 punktas); sandėliai (terminalai) turi būti įrengti ir naudojami taip, kad juose laikomas rezervinio kuro atsargas bet kuriuo metu būtų galima paimti ir transportuoti į naudojimo vietas automobilių, geležinkelio transportu arba tiekti vamzdynais, turi būti sutvarkyti privažiuojamieji keliai, užtikrinta atitinkama elektros ir šilumos energijos tiekimo kategorija (11 punktas); skysto rezervinio kuro atsargos turi būti laikomos metrologiškai patikrintose (kalibruotose) stacionariosiose talpyklose (12 punktas); rezervinio kuro atsargos rezervuaruose gali būti laikomos kartu su valstybės ar įmonės einamosiomis kuro atsargomis (13 punktas). Taisyklių 21 punkte nustatyta, jog rezervinio kuro atsargos gali būti naudojamos energijos tiekimo saugumui (patikimumui) užtikrinti avarijų, gaisrų, kuro tiekimo sutrikimų, stichinių nelaimių atvejais ar ekstremalių situacijų laikotarpiu. R. T. 8 punktu, UAB „V E“ 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 7 „Dėl rezervinio kuro atsargų nomenklatūros nustatymo bendrovėje“ (b. l. 29) nustatė rezervinio kuro atsargų nomenklatūrą (kuro rūšis), be kita ko, gamtines dujas.

2012-01-31 Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) surašė rezervinio kuro atsargų patikrinimo aktą Nr. 7 (b. l. 21-22) su priedais, kuriame be kita ko konstatavo, kad UAB „V E“ būtina sukaupti energijos išteklių rezervinių atsargų kiekį yra 40.048 t.s.k.n.e.; 2011-12-31 sukaupta (sauso mazuto, gazolių šildyti, biokuro) yra 32.006 t.s.k.n.e., t. y. reikiamas energijos išteklių rezervinių atsargų kiekis nėra sukauptas. Šiame akte nurodoma, kad neįvertinamas 8.007 t.s.k.n.e. gamtinių dujų kiekis.

Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek jo atstovas paaiškino, kad UAB „V E“ sudarė 2011 m. gruodžio 30 d. gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 61/15-2012/671 (b. l. 30-35), todėl mano, kad pripažįstant, jog gamtinės dujos tinkama rezervinio kuro atsarga, pažeidimas nėra padarytas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą (administracinė byla Nr. I-2510-815/2012), kuriame konstatavo, kad Inspekcijos 2012 m. sausio 31 d. rezervinio kuro atsargų patikrinimo aktas Nr. 7 yra teisėtas ir pagrįstas. Jis priimtas vadovaujantis Energetikos įstatymo nuostatomis, taip pat Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 4-363 patvirtintomis Energijos išteklių rezervinio kuro atsargų sudarymo, tvarkymo ir naudojimo taisyklėmis, t. y. įvertinta, kad 8.007 t.s.k.n.e. gamtinių dujų kiekis nėra ir negali būti laikomas rezervinio kuro atsargomis. Motyvų, kodėl gamtinių dujų kiekis nelaikomas rezervinio kuro atsargomis nekartoja, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, jog nors pastarasis sprendimas yra apskųstas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui ir šis aktas tebėra ginčijamas, tačiau šiuo metu jis yra teisėtas, todėl teismas priimdamas nutarimą juo remiasi kaip teisėtu.

Šioje byloje skundžiamas nutarimas priimamas nepraleidus ATPK 35 straipsnyje nustatytų patraukimo administracinėn atsakomybėn terminų. Kadangi UAB „V E“ padarytas pažeidimas paaiškėjo atlikto patikrinimo metu, surašius 2012 m. sausio 31 d. rezervinio kuro atsargų patikrinimo aktą, būtent nuo šios dienos ir skaičiuojami patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai.

Teismo vertinimu, administracinio teisė pažeidimo protokole Nr. 12-19 (b. l. 117) nurodytos aplinkybės taip pat pasitvirtino. 2011 m. lapkričio 8 d. Inspekcija surašė rezervinio kuro atsargų patikrinimo aktą Nr. 132, (b. l. 79-80) kuriame konstatuota UAB „V E“ privalėjo turėti sukaupusi vienam mėnesiui reikalingų rezervinių kuro atsargų kiekį 40048 t.s.k.n.e., tačiau buvo sukaupusi tik 30334 t.s.k.n.e., t. y. UAB „V E“ trūko 9173 t.s.k.n.e.. Patikrinimo metu surašytas patikrinimo aktas Nr. 132, kuriuo UAB „V E“ buvo įpareigota pažeidimą (rezervinio kuro trūkumą) pašalinti iki 2011-12-31. UAB „V E“ paaiškinime „Dėl 2011-11-08 rezervinio kuro atsargų patikrinimo akto Nr. 132“ (pasirašo technikos direktorius M. B.) be kita ko nurodo, kad UAB „V E“ užtikrina, kad artimiausiu metu gavus mazutą jo atsargos atitiks reikiamą lygį ir reikiamas energijos išteklių kiekis bus sukauptas greičiau nei Akte Nr. 132 nurodytu terminu. Tačiau pakartotinai patikrinus 2012-01-31 trūkumas pašalintas nebuvo. Tokiu būdu buvo padarytas pažeidimas numatytas ATPK 99⁴ straipsnyje. Neįleidimas ar kitoks kliudymas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pareigūnams tikrinti pagal jų kompetenciją įmones, įstaigas, organizacijas ir kitus ūkio subjektus, taip pat Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas - užtraukia baudą pareigūnams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Nutarimas priimamas nepraleidus ATPK 35 straipsnyje nustatytų patraukimo administracinėn atsakomybėn terminų. Kadangi UAB „V E“ padarė pažeidimą neįvykdžiusi 2011 m. lapkričio 8 d. surašyto rezervinio kuro atsargų patikrinimo akte Nr. 132 išdėstyto nurodymo (konstatuotas pažeidimas turėjo būti pašalintas iki 2011-12-31). Padarytas pažeidimas paaiškėjo atlikto patikrinimo metu, surašius 2012 m. sausio 31 d. rezervinio kuro atsargų patikrinimo aktą, tokiu atveju ankščiausiai nuo 2011-12-31 galėtų būti skaičiuojami patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei jo atstovas kelia pakartotinio baudimo už tą pačią veiką klausimą, tačiau toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Šioje byloje negalima tapatinti privalomo nurodymo nevykdymo (pasekmės - administracinė atsakomybė pagal ATPK 99⁴ str.) su rezervinių atsargų nesukaupimu (atsakomybė numatyta ATPK 99¹⁰str.). Tai yra atskiros pažeidimų sudėtys ATPK prasme. Vienu atveju atsakomybė kyla neįvykdžius patikrinimo akto Nr. 132 nuostatų, o kitu atveju atsakomybė kyla Rezervinio atsargų kuro atsargų patikrinimo akto Nr. 7 pagrindu.

Teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes (buvo dedamos pastangos užtikrinti reikalingą rezervinio kuro atsargų kiekį), administracinėn atsakomybėn traukiamo L. S. asmenybę – pažeidimas yra atsitiktinis, teismui nėra pateikta duomenų, rodančių, kad iki jam inkriminuojamų įvykdytų administracinių teisės pažeidimų L. S. būtų padaręs analogiškus pažeidimus ir, kad už tai jam buvo taikytos administracinės nuobaudos ar įvykdė kitokius administracinius pažeidimus. Teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti L. S. paskyrus už ATPK 99¹⁰str. 3 d. bei 99⁴ str. numatytų pažeidimų padarymą minimalias sankcijose numatytas baudas

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 123 straipsniu, 99¹⁰straipsniu, 99⁴ straipsniu, 286 straipsniu ir 287 straipsniu teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

L. S. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 99¹⁰straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 10000 (dešimt tūkstančių) litų baudą

L. S. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 99⁴straipsnyje ir skirti jam 500 (penkių šimtų) litų baudą

Pagal ATPK 33 str. 2 d. subendrinus nuobaudas už L. S., padarytus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 99¹⁰straipsnio 3 dalyje., ATPK 99⁴ straipsnyje galutinai jam skirti 10000 (dešimt tūkstančių) litų baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 57213.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.