Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. Y., nukentėjusiajam G. S., suinteresuotam asmeniui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, 174 straipsnį, 187 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Y. 2016 m. lapkričio 26 d., apie 01.09 val., Antakalnio g. – Žolyno g. sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,26 promilės girtumas po paklaidos), ir važiuodamas Žolyno gatve įvažiavo į reguliuojamą Žolyno – Antakalnio gatvių sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui ir susidūrė su Antakalnio gatve tiesiai pirma eismo juosta degant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui važiavusiu automobiliu KIA MOTORS SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu apgadino abu automobilius. Tokiais savo veiksmais J. Y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 73.11 bei 165 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat jis, 2016 m. lapkričio 26 d., apie 01.09 val., viešoje vietoje Antakalnio g. – Žolyno g. sankryžoje, Vilniuje, būdamas neblaivus, elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

Be to jis, 2016 m. lapkričio 26 d., apie 01.09 val., viešoje vietoje Antakalnio g. – Žolyno g. sankryžoje, Vilniuje, būdamas neblaivus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, tokiais savo veiksmais kėsinosi į nustatytą valdymo tvarką, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

Be to jis, 2016 m. lapkričio 26 d., apie 01.09 val., viešoje vietoje Antakalnio g. – Žolyno g. sankryžoje, Vilniuje, būdamas neblaivus aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams (mosikavo rankomis, spardėsi kojomis, taip bandydamas išvengti sulaikymo), tokiais savo veiksmais kėsinosi į nustatytą valdymo tvarką, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. Y. teismo posėdžio metu kaltę dėl protokole nurodytų veiksmų pripažino ir gailisi. Nurodė, kad įvykio išvakarėse troleibusų parke, kuriame jis dirba, buvo organizuota šventė, kurioje jis dalyvavo. Vėliau visi vairuotojai susirinko atšvęsti kavinėje. Minėtą vakarą jis išgėrė pakankamai daug alkoholio, nes pergyveno dėl šeimyninių problemų. Vėliau jį nuvežė iki Klinikų Antakalnyje, kur jis budinčiu autobusu planavo 00.30 val. grįžti namo, tačiau kaip vėliau išaiškėjo, vairuotojas jo neįleido į autobusą. Kadangi buvusios uošvienės automobilis stovėjo autobusų parke, jis matomai nutarė juo parvažiuoti namo. pateis eismo įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo, pamena tik, kai jau išėjo iš policijos komisariato su dokumentais, iš kurių suprato, kad padarė eismo įvykį. negali paaiškinti ar vartojo necenzūrinius žodžius, nevykdė pareigūnų teisėtų nurodymų ir jiems priešinosi, nes buvo girtas, savęs nekontroliavo, tačiau galimai viskas buvo taip, kaip nurodyta protokole. Taip pat nurodė, kad alkoholį vartoja labai retai, nes vairuoja troleibusą, paskutinį kartą taip buvo prisigėręs prieš 20 metų. Dėl padarytų pažeidimų gailisi. Taip pat nurodė, kad atlygino žalą automobilio, kurį vairavo, savininkei, dirba vairuotoju, jo pajamų šaltinis – darbinės pajamos, o praradus darbą, negalės vykdyti įsipareigojimų, mokėti už būsto kreditą. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes jos netekus, neteks darbo, negalės atlyginti žalos (b.l. 46).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas nukentėjusysis G. S. parodė, kad įvykio metu jis važiavo į centro pusę sportiniu automobiliu, važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, Žolyno gatvė buvo neapšviesta, kai iš jos išlėkė kaltininko automobilis, kuris taranavo jo automobilį, įvažiavo į stulpą. Po avarijos buvo šoke, vėliau pradėjo ieškoti telefono, kad paskambinti. Pamatė, kaip iš į jo automobilį atsitrenkusio automobilio išlipo asmuo, save apsičiupinėjo, sužalotas nebuvo. Jis iškvietė pareigūnus, nes kaltininkas norėjo pasišalinti. Nukentėjusysis negalėjo atidaryti savo automobilio durų, nes jos buvo užblokuotos, ir pro šalį ėjęs jaunuolis paklausė ar nereikia pagalbos, todėl jis paprašė sulaikyti kaltininką. Policijos pareigūnai atvažiavo maždaug už 20 minučių, kaltininkui buvo surašytas ATP protokolas, po to kaltininkas vėl norėjo pasišalinti, pareigūnai bandė jį sulaikyti, matė, kaip kaltininkas susistumdė su pareigūnais, po ko buvo pasodintas į pareigūnų tarnybinį automobilį. Po eismo įvykio abu automobiliai buvo nevažiuojantys. Atvažiavus techninei pagalbai, jis išvažiavo pirmas, kas buvo jam išvažiavus nematė. taip pat nurodė, kad iškart po eismo įvykio, jo kaltininkas buvo ramus, be emocijų, totaliai ignoravo aplinką, atvykus pareigūnams jis irgi elgėsi kultūringai, keiksmažodžių jis negirdėjo. Vėliau mašinos buvo tempiamos ant tralo, nes buvo nevažiuojančios, kaltininkas sėdėjo policijos automobilyje. Nurodė, kad šio eismo įvykio metu jo naujas, lizinguotas automobilis buvo sugadintas nepataisomai, draudimo bendrovė sumokėjo jam 9451,24 eurų draudimo išmoką, nors naujas automobilis vertas 22.000 eurų (b.l. 46-47).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. V. parodė, kad vyko pagal iškvietimą į eismo įvykį Žolyno-Antakalnio gatvėje, kur susidūrė du automobiliai, vienas vairuotojas buvo neblaivus. Nurodė, kad eismo įvykio metu iš Žolyno gatvės išvažiavo atsakomybėn traukimas asmuo per raudoną šviesą, o kitas vairuotojas važiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Pareigūnams nuvykus į įvykio vietą buvo rastos abi mašinos, liudininkas, neblaivus avarijos kaltininkas (J. Y.) vaikščiojo apie automobilį. Pradžioje jis elgėsi kultūringai, mandagiai, forminant dokumentus buvo pasiūlyta, kad jis susirastų žmogų, kuris galėtų paimti automobilį, nes kitu atveju bus kviečiamas tralas. Tada J. Y. pradėjo pykti, kad jam neatiduodamas automobilis. Įforminus įvykį, jis norėjo pasiimti daiktus iš savo automobilio, tačiau į jį įlipęs jame užsidarė, iš automobilio neišlipo, neklausė pareigūnų teisėtų reikalavimų išlipti, buvo daug kartų įspėtas, todėl jį teko jėga traukti iš automobilio, jis tam priešinosi, spardėsi, keikėsi necenzūriniais žodžiais, teko jam uždėti antrankius. Necenzūrinius žodžius jis vartojo tiek viešai, tiek pareigūnų atžvilgiu, tačiau kokius tiksliai šiuo metu nepamena, jie nurodyti tarnybiniame pranešime. Pažeidėjas buvo girtas, sunkiai orientavosi, į klausimus atsakinėjo sunkiai, minėjo, kad važiavo iš autobusų parko. Liudytojui pagarsinus tarnybinį pranešimą (b.l. 29) palaikė jame nurodytas aplinkybes. Pažeidėjui buvo surašyti ATP protokolai, tiek už eismo įvykį, tiek už viešosios tvarkos pažeidimus, nes jis rėkavo nakties metu šalia gyvenamųjų namų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmusį kelio ir kitų įrenginių ar kitokio kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šis pažeidimas padaromas neblaivaus vairuotojo. Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad J. Y. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta byloje surinkta medžiaga: paties J. Y. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nukentėjusio automobilio vairuotojo G. S. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 9) bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio S. B. tarnybiniu pranešimu (b.l. 6), eismo įvykio vietos schema (b.l. 7) bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 8), alkotesterio duomenimis (b.l. 11), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 25), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 13), administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis (b.l. 15), nukentėjusio automobilio savininkės A. M. pareiškimu (b.l. 35), AB „Lietuvos draudimas“ pateiktais duomenimis dėl automobiliui padarytos žalos (b.l. 56,57). Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai patvirtinta, jog J. Y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jos nesuvaldė ir kliudė kitą transporto priemonę, taip sukėlė eismo įvykį ir apgadino dvi transporto priemones, t.y. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus ir ATPK pažeidimą, numatytą 127 straipsnio 3 dalyje.

Teismas pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ir ATPK pakeitusiame Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) atsakomybė už neblaivių vairuotojų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį, be kita ko, ir kelio ir kitų renginių ar kito kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, taikoma tik vairuotojams, kuriems nustatytas girtumo laipsnis neviršija 1,5 promilių (ANK 423 str. 3 d.). Tačiau J. Y. nustatytas 2,26 promilių girtumo laipsnis. Už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumo laipsnis, nuo 2017 sausio 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje. Naujai įsigaliojęs įstatymas sugriežtino atsakomybę už J. Y. padarytą pažeidimą, ir remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsnio nuostatomis, už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta BK, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka, todėl J. Y. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį neperkvalifikuojamas ir jam skiriama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatyta nuobauda.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. Y. padarė ir jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalyse. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas J. Y. surašant ATP protokolą rašytiniame paaiškinime nurodė, kad su pažeidimu nesutinka (b.l. 26), teismo posėdžio metu kaltė dėl minėtų pažeidimų pripažino bei nurodė, kad buvo girtas, savęs nekontroliavo. J. Y. padaryti pažeidimai ir kaltė įrodyta byloje ištirtų ir įvertintų kitų įrodymų visuma, t.y. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 27) Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulių S. B. ir J. V. tarnybiniais pranešimais (b.l. 28,29), alkotesterio parodymais (b.l. 30). Policijos pareigūnai asmeniškai J. Y. nepažįsta, bylos baigtimi nėra suinteresuoti, policijos pareigūnai įvykio metu tik vykdė savo tarnybines pareigas, todėl teismas neturi jokio pagrindo laikyti jų tarnybinius pranešimus bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus nepatikimais. Minėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad J. Y. viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, taip pat nevykdė jų teisėtų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, be to sulaikomas aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, ir taip padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje bei 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, už ką jam skirtinos baudos.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 481 straipsnyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio ATPK174 straipsnyje numatytą pažeidimą, t. y. nedidelį chuliganizmą, už kurį buvo numatyta galimybė skirti baudą nuo 28 iki 86 eurų arba administracinį areštą iki 30 parų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ANK 481 straipsnyje administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 174 straipsnyje, kadangi ATPK 174 straipsnyje tarp galimų skirti bausmių buvo numatytas ir administracinis areštas. Atsižvelgiant į tai, J. Y. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 174 straipsnį, perkvalifikuotinas į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pasikeitusį teisinį reguliavimą dėl analogiškų aplinkybių J. Y. padarytas administracinis teisės pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotinas į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, kuris reglamentuoja atsakomybę už statutinių valstybės tarnautojų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą.

To paties įstatymo 3¹ straipsnyje numatyta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnams Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nenumatyta ir už šią veiką nuo 2017 m. sausio 1 d. kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl J. Y. padarytas pažeidimas – pasipriešinimas policijos pareigūnams - neperkvalifikuojamas ir jam skiriama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatyta nuobauda.

J. Y. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti bei savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas pripažįsta tai, kad šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį: neblaivus asmuo, vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį, eismo įvykio metu apgadino 2 automobilius, viešoje vietoje elgėsi chuliganiškai, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, jiems priešinosi, taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, kuris yra 42 metų amžiaus, nevedęs, dirbantis, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 3-5), duomenų apie teistumą nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, J. Y. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda ir teisės vairuoti atėmimu minimaliam terminui, už ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta pažeidimą skirtina minimali bauda, už nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje bei 506 straipsnio 4 dalyje skirtinos minimalios nuobaudos, numatytos šių straipsnių sankcijose. Atsižvelgiant į pateiktą rašytinį prašymą dėl baudos išdėstymo, į pažeidėjo turtinę padėtį, turimus turtinius įsipareigojimus bei į paskirtos administracinės nuobaudos dydį, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1, 2 dalimis, 3¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalimi, 187 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsniu, 506 straipsnio 4 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutarė:

J. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 30 € (trisdešimt eurų) dydžio baudą.

J. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 90 € (devyniasdešimt eurų) dydžio baudą.

J. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą 1158 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

J. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 144 € (aštuonių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą - 1158 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 4 dalimi, išdėstyti J. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirtos 1158 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, sumokant kas mėnesį po 48,25 € (keturiasdešimt aštuonis eurus 25 centus), pradedant mokėti nuo 2017 m. vasario mėn.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16063559294). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.