Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-01 · Byla Nr. ATP-381-166/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-01-31Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-01
Bylos Nr.
ATP-381-166/2014
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00945-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Punys
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasAdm. byla Nr. ATP-381-166/2014
Teisminio proceso Nr.4-49-3-00945-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. D. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimo, kuriuo P. D. nubaustas už administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 187 str. 1 d., 187 str. 2 d. ir paskirta galutinė nuobauda 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metų laikotarpiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. D. nubaustas už tai, kad 2013 m. lapkričio 5 d., apie 15 val. 30 min., Rečionių km., Ukmergės raj., vairavo automobilį OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nustatyta tvarka vengė neblaivumo patikrinimo, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų. Šiais savo veiksmais P. D. pažeidė kelių eismo taisyklių 18 p. reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 4 d., 187 str. 1 d., 2d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu P. D. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimą dalyje dėl ATPK 126 str. 4 d. ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukti, kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą. Apelianto manymu, skundžiamas nutarimas dalyje dėl ATPK 126 str. 4 d. yra neteisėtas, nepagrįstas, kadangi teismas priimdamas sprendimą pilnai ir visapusiškai neištyrė visų bylos aplinkybių, nepašalino ir tinkamai neišsprendė byloje esančių prieštaravimų, neteisingai aiškino ir jo atžvilgiu taikė galiojančius norminius aktus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Š. K. teisme tiktai patikslino savo duotus parodymus, o teismo posėdžio metu liudytojo nurodytos aplinkybės pareigūnės paaiškinime nebuvo užfiksuotos dėl to, kad apklausa buvo atlikta paviršutiniškai, formaliai, nefiksuojant svarbių įvykio aplinkybių. Pasak apelianto nutarime nurodytas argumentas dėl liudytojos suinteresuotumo bylos baigtimi yra deklaratyvus, neargumentuotas, nurodomas formaliai bei niekuo nepagrįstas. Taip pat apeliantas nurodo, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai neatliko visų pareigų, kad išsamiai ir nešališkai būtų išsiaiškintos visos įvykio aplinkybės, neatliko įvykio vietos apžiūros, jokių pėdsakų neužfiksavo, nepatikrino ar variklis šiltas bei ar užsiveda automobilis, paaiškinimą paėmė tik iš liudytojo Š. K., nenustatė kitų įvykio liudytojų, neapklausė apelianto.

Atsikirtimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

P. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog P. D. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

Apeliantas pažeidimų, numatytų LR ATPK 187 str. 1 d., 187 str. 2 d. padarymo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių pažeidimų nepasisako. Tačiau P. D. neigia vairavęs automobilį ir nurodo, kad automobilio nevairavo, jo užvedęs nebuvo, o jį automobilyje, važiuojamojoje dalyje, paliko A. Ž.. Vis tik tokią apelianto poziciją aukštesnės instancijos teismas vertintina, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekį išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą ir kas prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas P. D. kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apylinkės teismas vertindamas pažeidėjo kaltumą pagal ATPK 126 str. 4 d. pagrįstai rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolais, liudytojo Š. K. paaiškinimu, policijos pareigūnų S. L., M. A. tarnybiniais pranešimais bei teismo posėdžio metu duotais parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Kaip jau buvo minėta, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi liudytojo Š. K. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad pastebėjo automobilį Opel Astra, kuris važiavo vinguriuodamas ir lėtai, po ko sustojo viduryje kelio, kad iš automobilyje buvusio asmens sklido stiprus alkoholio kvapas. Policijos pareigūnai parodė, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad žmogus sustabdė automobilį, kurio vairuotojas galimai neblaivus, o nuvykus į įvykio vietą, pasitikęs asmuo paaiškino, kad sustabdė automobilį, kuris važiavo lėtai, vinguriuodamas po kelią bei po to sustojęs viduryje kelio. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojo Š. K. pirminiu paaiškinimu, kadangi jis atitinka kitais surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia pakankamai išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą, todėl abejoti šio pirminio paaiškinimo patikimumu ir juo nesiremti nebuvo pagrindo. Priešingai, apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių liudytojo Š. K. parodymai duoti teismo posėdžio metu. Nors Š. K. teisme iš esmės pakeitė parodymus apelianto naudai, tačiau tokią jo poziciją apeliacinės instancijos teismas vertina, kaip siekį padėti P. D. išvengti atsakomybės. Vis tik liudytojo Š. K. parodymai pirminiame paaiškinime sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, bei kas paneigia apelianto keliamą versiją, kad jis automobilio nevairavo. Be to, būtent liudytojo Š. K. iniciatyva buvo iškviesti pareigūnai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių jog P. D. automobilį vairavo. Nors apeliaciniame skunde ir nurodomi padaryti pareigūnų pažeidimai ar neatlikti tam tikri tyrimo veiksmai, tačiau jie nėra esminiai ir nepaneigia pažeidėjo P. D. kaltės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamo nutarimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas (parašas) Stasys PunysNuorašas tikras:Teisėjas Stasys Punys