- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-21
- Bylos Nr.
- eAS-601-556/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02021-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Ramutė Ruškytė, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Emsi“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susiekimo ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“, uždarajai akcinei bendrovei „Urbanistika“, uždarajai akcinei bendrovei „Aris nafta“, uždarajai akcinei bendrovei „Nostrada“, uždarajai akcinei bendrovei „Rotada“, uždarajai akcinei bendrovei „Neste Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Circle K Lietuva“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emsi“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emsi“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susiekimo ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“, uždarajai akcinei bendrovei „Urbanistika“, uždarajai akcinei bendrovei „Aris nafta“, uždarajai akcinei bendrovei „Nostrada“, uždarajai akcinei bendrovei „Rotada“, uždarajai akcinei bendrovei „Neste Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Circle K Lietuva“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Emsi“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) pripažinti atsakovo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Ministerija) pateiktus atsakymus (2019 m. gegužės 17 d. raštus „Dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialiojo plano sprendinių“ Nr. 2-3696 ir 2-3689) nemotyvuotais ir neteisėtais, ir panaikinti juos; 2) įpareigoti atsakovą pakoreguoti rengiamo valstybei svarbaus projekto – magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) – dokumentų sprendinius ir juos viešai svarstyti iš naujo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas taip pat prašė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto – magistralinio kelio A5 Kaunas- Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialiojo plano – dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi nutarė nestabdyti valstybei svarbaus projekto – Specialiojo plano – dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros.
Teismas nurodė, kad, pirma, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. XII-380 „Dėl „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Nutarimas Nr. XII-380), kuriuo „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, o magistralinis kelias Nr. A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai yra „Via Baltica“ transporto koridoriaus sudedamoji dalis, yra galiojantis. Antra, šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 30 „Dėl magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialiojo plano rengimo“, kuriuo nutarta pradėti rengti Specialųjį planą ir nustatyti Specialiojo plano planavimo tikslus. Ministerija Nutarimu Nr. XII-380 paskirta ypatingos svarbos projektą įgyvendinančia institucija. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2017 m. kovo 10 d. priėmė įsakymą Nr. 3-112 „Dėl Magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialiojo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“, kuriuo patvirtinta Specialiojo plano planavimo darbų programa. Trečia, Specialiajam planui rengti buvo išduotos planavimo sąlygos ir visos šios sąlygos yra galiojančios (iki 2020–2023 m.). Ketvirta, TPĮ 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentams taikoma valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka. Nagrinėjamu atveju Specialiojo plano projekto dokumentai ir kita su planavimo procedūromis susijusi informacija buvo viešinama ir jokių viešinimo tvarkos pažeidimų pareiškėjas nenurodė. Penkta, teismas nustatė, kad ginčo Specialiojo plano projekto dokumentai ir kita su planavimo procedūromis susijusi informacija buvo viešinami teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas apie parengtą Specialiojo plano projektą, susipažinimo su juo ir jo viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką buvo informuotas 2019 m. vasario 15 d. raštais Nr. 2-1371 ir Nr. 2-1375, kurie pareiškėjui buvo įteikti. Pareiškėjo atstovai dalyvavo Specialiojo plano viešame svarstyme ir raštu teikė pasiūlymus. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad pareiškėjas jokių argumentų ar įrodymų dėl pareikšto prašymo stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto – Specialiojo plano –dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą nepateikė. Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo stabdyti tolesnę Specialiojo plano dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą.
II.
Pareiškėjas UAB „Emsi“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto – Specialiojo plano – dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą.
Pareiškėjas nurodo, kad TPĮ 23 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios privalomus valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros stabdymo pagrindus, negali būti suprantamos ir vertinamos siaurai. Pareiškėjo vertinimu, TPĮ 23 straipsnio 5 d. 1–5 punktuose nurodyti pagrindai įtvirtina privalomus procedūros stabdymo pagrindus, kurių nereikia papildomai įrodinėti ir kuriuos nustato teismas, tačiau TPĮ 23 straipsnio 5 dalis nenustato, kad teismas nutartį stabdyti (atsisakyti stabdyti) Specialiojo plano rengimo, derinimo ir viešinimo procedūras priima išimtinai šiais pagrindais, nevertindamas kitų pateikto skundo argumentų. Toks siauras aiškinimas, kad sprendimas dėl planavimo procedūrų stabdymo yra priimamas išimtinai nustačius formalius procedūrų pažeidimus, paneigtų TPĮ 23 straipsnio 5 dalies nuostatos esmę. Todėl TPĮ 23 straipsnio 5 dalis negali būti aiškinama tik kaip šios dalies 1–5 punktuose nustatytų sąlygų patikrinimas, nes nustačius šių sąlygų pažeidimą, nustatytas paties teritorijų planavimo dokumento neteisėtumas, t. y. nustačius, kad yra pažeistos TPĮ 23 str. 5 d. 1–5 punktų sąlygos, planavimo procedūra turi būti nutraukiama, o ne sustabdoma. Dėl to teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo vertinti Bendrovės skundą ir jo pagrindu spręsti dėl Specialiojo plano dokumentų rengimo procedūros stabdymo, o neapsiriboti formalių pagrindų įvertinimu. Teismas turėjo iš esmės vertinti, ar tęsiamos planavimo procedūros nepažeis asmenų teisių ir teisėtų interesų, ir išnagrinėti pareiškėjo reikalavimą stabdyti Specialiojo plano dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą, tačiau to nepadarė. Teismui nutarus nestabdyti Specialiojo plano dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą nenustačius TPĮ 23 straipsnio 5 dalies 1–5 punktų sąlygų, nėra aišku, ar teismas skundžiama nutartimi išsprendė šį pareiškėjo reikalavimą ir jis nebus nagrinėjamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ar dėl jo teismas pasisakys byloje priimdamas sprendimą iš esmės. Šis klausimas kyla ir dėl to, kad skundžiamoje nutartyje teismas nenurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra atmestas (jį atsisakyta tenkinti). Jei dėl pareiškėjo skunde išdėstyto reikalavimo stabdyti Specialiojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą bus sprendžiama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, toks reikalavimas pats savaime netenka savo prasmės, o tai nepagrįstai suvaržo pareiškėjo galimybes naudotis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros stabdymo tvarka bei pareiškėjo skunde išdėstytas reikalavimas stabdyti Specialiojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnyje įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonių institutą. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, ABTĮ nuostatos ir jų atžvilgiu išplėtota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, privalo būti taikoma mutatis mutandis (liet. su atitinkamai pakeitimais). Pareiškėjui ir kitiems asmenims, valdantiems turtą Specialiuoju planu planuojamoje teritorijoje, Specialiojo plano sprendiniais numatomos būsimos veiklos teritorijoje sąlygos reiškia didžiulius pasikeitimus. Šie pasikeitimai yra atliekami neįvertinus jų daromo poveikio asmenų turtiniams interesams. Atitinkamai, objektyviai vertinant situaciją, kuo toliau bus pažengusi Specialiojo plano rengimo procedūra, tuo sunkiau bus ją grąžinti į pradinę padėtį. Akivaizdų materialųjį Specialiojo plano sprendiniais daromų padarinių pobūdį patvirtina skunde dėstomi argumentai, jog, bet kita ko: (i) Specialiojo plano dokumentuose nėra nagrinėjamos ir aiškiai įvardijamos teritorijos, kurių nebebus galima nevaržomai naudoti dėl nustatytinų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų; (ii) Specialiojo plano dokumentai parengti neatsižvelgus į detaliojo planavimo dokumentus; (iii) Specialiojo plano dokumentuose nėra vertintas specialiojo plano sprendinių poveikis vietos ekonomikai; (iv) valstybės institucijos taip pat abejoja Specialiojo plano dokumentų sprendiniais, jų patikimumu ir teisingumu.
Atsiliepimas
Atsakovas Ministerija atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą.
Ministerija nurodo, kad, sprendžiant valstybei svarbaus teritorijų planavimo dokumento rengimo stabdymo klausimą, TPĮ 23 straipsnio 5 dalies 1–5 nurodytos aplinkybės yra esminės (imperatyvios), jų sąrašas yra baigtinis. Tik nustačius bent vienos iš jų pažeidimą galima daryti prielaidą, kad planavimo organizatorius yra pažeidęs pareiškėjo interesus ir dėl to būtina stabdyti teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūras. Šios TPĮ 23 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūrų sustabdymą, yra laikytinos specialiosiomis teisės normomis ABTĮ 70 straipsnio nuostatomis reglamentuojamų reikalavimo užtikrinimo priemonių atžvilgiu. TPĮ 23 straipsnio 5 dalis nustato specialius terminus ir stabdymo pagrindus, dėl to šiuo atveju ABTĮ 70 straipsnyje reglamentuotos reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikomos.
Ministerija taip pat pabrėžia, kad, net aiškinant TPĮ 23 straipsnio 5 dalies nuostatas plečiamai, kaip siūlo pareiškėjas atskirajame skunde (t. y. neapsiriboti TPĮ planavimo procedūrų sustabdymo aplinkybių sąrašu ir papildomai vadovautis ABTĮ 70 str.), net ir tokiu atveju turėtų būti taikomi pagrindiniai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo principai, nurodyti ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju būtinų sąlygų taikyti ABTĮ 70 straipsnio nuostatas nėra, kadangi pareiškėjas skunde nenurodė jokių kitų pagrįstų argumentų ar svarbių aplinkybių, kad bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nesustabdžius Specialiojo plano rengimo procedūrų, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kelprojektas“ atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
UAB „Kelprojektas“ nurodo, kad įstatymų leidėjas įtvirtino, jog TPĮ 23 straipsnių 5 dalies 1–5 punkte nurodytų aplinkybių įvertinimas yra esminis priimant nutartį, kuria sprendžiamas klausimas dėl tolesnės valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros stabdymo. Teismas nagrinėjamu atveju išanalizavo visas aktualias aplinkybes. Teismas vertino ir pareiškėjo skundą, t. y. įvertino, kad pareiškėjas jokių argumentų ar įrodymų dėl pareikšto prašymo stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto – Specialiojo plano – dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą skunde nepateikė. Pareiškėjui nepateikus aiškių ir objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą teismui manyti, kad dėl paduoto skundo reikia stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą, teismas tinkamai išsprendė šį klausimą priimdamas nutartį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pabrėžia, kad klausimas, ar dėl paduoto skundo reikia stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą, teismo išspręstas nustatytais terminais taip, kaip numato TPĮ. UAB „Kelprojektas“ taip pat pažymi, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog net jeigu būtų priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas administracinėje byloje, tai žymiai pasunkėtų pareiškėjo buvusios padėties atkūrimas, Bendrovei būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą sustabdyti Specialiojo plano dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą pagal TPĮ 23 straipsnio 5 dalį.
Pažymėtina, kad iš teismo reikalavimu pareiškėjo patikslinto skundo vienareikšmiškai galima suprasti, jog pareiškėjas prašė sustabdyti Specialiojo plano dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą būtent vadovaujantis TPĮ 23 straipsnio 5 dalies 1–5 punktuose įtvirtintais kriterijais. Taigi pareiškėjas, suformuluodamas minėtą prašymą (reikalavimą), apibrėžė jo nagrinėjimo ribas, pagal kurias teismas ir išnagrinėjo pareiškėjo prašymą sustabdyti Specialiojo plano dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą.
TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus atsiliepimo į skundą pateikimo dienos teismas nutartimi išsprendžia klausimą, ar dėl paduoto skundo reikia stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą. Priimdamas šią nutartį, teismas įvertina, ar: 1) galioja Seimo ar Vyriausybės nutarimas dėl projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu; 2) galioja Vyriausybės nutarimas pradėti rengti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą; 3) buvo išduotos ir galioja valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento planavimo sąlygos; 4) valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūros buvo vykdytos šio įstatymo nustatyta tvarka; 5) laikantis šio įstatymo nustatytų terminų ir tvarkos, skundą padavusiam asmeniui buvo pranešta apie teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su šiuo dokumentu ir jo viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad teismas pagrįstai nutarė nestabdyti Specialiojo plano dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros pagal TPĮ 23 straipsnio 5 dalį, kadangi nustatyta, kad TPĮ 23 straipsnio 5 dalies 1–5 punktuose nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju egzistuoja. To neginčija ir pareiškėjas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad galima aiškinti TPĮ 23 straipsnio 5 dalį taip, kad pagal šią normą stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą galima remiantis ne tik šios dalies 1–5 punktuose numatytomis aplinkybėmis (jų buvimu ar nebuvimu), bet ir kitomis aplinkybėmis. TPĮ 23 straipsnio 5 dalis ir jos 1–5 punktai lingvistiškai aiškiai suformuluoti, o pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų (įtikinamų) argumentų, kad minėtas nuostatas aiškinant kitais teisės aiškinimo metodais (pvz., sisteminiu, teleologiniu), šios nuostatos turėtų būti suprantamos kitaip (pvz., plačiau), nei yra įtvirtinta TPĮ 23 straipsnio 5 dalies 1–5 punktuose. Todėl pareiškėjo argumentas, kad TPĮ 23 straipsnio 5 dalis (jos 1–5 p.) turėtų būti aiškinama plečiamai, nei yra iš tiesų reglamentuota, vertintinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra nepagrįsti ir kiti pareiškėjo nurodyti su minėtos normos aiškinimu susiję argumentai (pvz., jog teismas, svarstydamas pareiškėjo prašymą sustabdyti Specialiojo plano dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą pagal TPĮ 23 straipsnio 5 dalį, turi iš esmės vertinti, ar tęsiamos planavimo procedūros nepažeis asmenų teisių ir teisėtų interesų).
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad iš skundžiamos teismo nutarties nėra aišku, ar teismas išsprendė pareiškėjo reikalavimą sustabdyti Specialiojo plano dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą, kadangi akivaizdu, kad išsprendė ir tai padarė būtent pagal TPĮ 23 straipsnio 5 dalį, kaip ir reikalavo pareiškėjas. Tai, kad skundžiamoje teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad minėtas pareiškėjo reikalavimas (prašymas) nėra atmetamas, taip pat nepaneigia, kad teismas išsprendė minėtą prašymą, nes iš rezoliucinėje dalyje pateiktos formuluotės „nestabdyti valstybei svarbaus projekto – Specialiojo plano – dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros“ neabejotinai tai galima suprasti. Be to, net pareiškėjui nepateikus minėto prašymo, teismas būtų vis tiek turėjęs TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nutartimi įvertinti, ar nėra pagrindo stabdyti Specialiojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat būtina pabrėžti, kad nors TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta speciali procedūra (tvarka), kada teismas savo iniciatyva (pareiškėjo prašymas nėra privalomas) privalo nutarti, ar reikia stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą, tačiau minėta norma nepaneigia pareiškėjo teisės siekti pasinaudoti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo galimybe tokio pobūdžio kaip ir ši bylose, kadangi ABTĮ 70 straipsniu reglamentuojamas reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra procesinė garantija, pagrįsta kitais nei TPĮ 23 straipsnio 5 dalies 1–5 numatytais kriterijais, kuria šalys gali siekti pasinaudoti administracinėse bylose, t. y. TPĮ 23 straipsnio 5 dalis nėra specialioji norma ABTĮ 70 straipsnio atžvilgiu.
Vis dėlto pareiškėjas šioje byloje nesuformulavo tinkamo prašymo teismui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. iš esmės nepateikė argumentų, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, dėl to teisėjų kolegija dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka neturi pagrindo pasisakyti. Be kita ko, pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pateikti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiama teismo nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta. Tuo pagrindu pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emsi“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.