Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-06 · Administracinė byla Nr. I-3188-789/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-06
Bylos Nr.
I-3188-789/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
M. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3188-789/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02513-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-05-04 gautas pareiškėjo M. V. skundas, kuriame pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 2 000 eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų konvojavimų sąlygų (b. l. 1). Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2015 m. jis buvo konvojuojamas VST automobiliais, 2 m² patalpoje buvo konvojuojami 7 asmenys. Nurodė, kad konvojuojami asmenys su savimi turėjo asmeninius daiktus, kurie sverdavo iki 30 kg, todėl laisvos vietos tekdavo dar mažiau. Pažymėjo, kad VST automobiliuose šaltuoju metų laiku būdavo šalta, konvojavimo metu pareiškėjas sušaldavo, šiltuoju metų laiku būdavo karšta, trūkdavo oro. Taip pat nurodė, kad VST automobiliuose buvo purvina. Nurodė, kad konvojavimo metu VST pareigūnai demonstruodavo ginklus, atlikdami apžiūrą tyčiodavosi iš pareiškėjo ir jo daiktų, grasino pareiškėjui nelaimės atveju panaudoti ginklus. Nurodė, kad konvojavimo metu buvo pažeista jo garbė ir orumas.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į skundą (b. l. 6–8) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad konvojavimas vyksta specialiaisiais automobiliais, autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Konvojavimui skirtas specialusis transportas yra naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Nenustatyta, kad aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Specialiosios paskirties transportu vyksta tik leidžiamas asmenų skaičius, priešingu atveju skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės asmenų daiktų pervežimo ir saugos diržų įrengimo nereglamentuoja. Skundai konvojavimo metu yra registruojami konvojaus kelionės žiniaraštyje. VST duomenimis, pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų nesiskundė.

Pareiškėjas ir atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą jiems pranešta tinkamai (b. l. 187, 192).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2015 m. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-07-30 iki 2015-04-14 buvo konvojuojamas 27 kartus (b. l. 29–129, 177–180).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d. draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 123 p. yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų VST nuostatų 6.3 p., sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina VST. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Konvojavimo taisyklių 3 p. nustatyta, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.

Pareiškėjas teigia, kad specialiuosiuose automobiliuose įrengtos sėdimos vietos būdavo perpildytos. Konvojavimo taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punkte nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymu Nr. 1V-204 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos 5.7.21 p.) matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas šiais specialiaisiais automobiliais: „VW Crafter“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengta po 19 sėdimų vietų (b. l. 139–167); „VW LT46“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengta 11 sėdimų vietų (b. l. 136–137), „Iveco Eurocargo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengta 30 sėdimų vietų (b. l. 20–21); „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengta po 36 sėdimas vietas (b. l. 23–24).

Įvertinus nurodytus duomenis kartu su byloje pateiktais duomenimis apie pareiškėjo konvojavimo laikotarpius ir VST kelionės žiniaraščius (b. l. 29–69, 71–129, 131–134, 170–173, 177–180), matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu 27 kartus maršrutais Vilnius-Alytus-Vilnius ir Vilnius-Klaipėda-Vilnius. Priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, konvojavimų metu maksimalus leistinas asmenų skaičius nebuvo viršytas nei vieno karto, pažymėtina, kad du kartus papildomi asmenys konvojuoti nebuvo priimami, nes nebuvo laisvų vietų (b. l. 42, 109). Be to, Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 p. nustatyta, kad visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei. Iš byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų. Atsižvelgus į tai, kad konvojuojamų asmenų skaičius neviršijo sėdimų vietų skaičiaus, pripažintina, kad kiekvienam konvojuojamam asmeniui buvo skiriama pakankamai vietos, kad kelionėje nebūtų patiriami didesni suvaržymai ar nepatogumai.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad konvojuojami asmenys su savimi turėjo asmeninių daiktų, kurie svėrė iki 30 kg, todėl vietos specialiuose automobiliuose buvo dar mažiau. Iš byloje pateiktų specialiųjų automobilių kamerų schemų matyti, kad automobiliuose „Iveco Eurocargo“ (b. l. 20) ir „VW Crafter“ bagažo skyrius yra (b. l. 139–167), jo nėra „Mercedes Benz“ automobilyje (b. l. 23) ir „VW LT46“ automobilyje (b. l. 136). Tačiau pagal Konvojavimo taisyklių 146 p. įtvirtintą Specialiojo automobilio įrengimo ir jame privalomų daiktų sąrašą specialiuosiuose automobiliuose nereikalaujama įrengti bagažo skyrių. Pažymėtina, kad pagal Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles suimtieji (nuteistieji) gali neimti visų jų turimų daiktų, išskyrus atvejus, kai suimtieji (nuteistieji) perkeliami į kitą įstaigą visam laikui.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad specialus konvojavimo automobiliai buvo purvini. Iš bylos duomenų matyti, kad konvojavimo metu VST pareigūnai atlikdavo automobilių apžiūrą, pažeidimų nenustatyta (b. l. 63, 77, 93, 97, 101, 105, 126, 132). Atsižvelgiant į tai, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareiškėjas neteikė skundų VST, o VST pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad VST pareigūnai vykdydavo automobilių priežiūrą, pareiškėjo teiginiai, kad automobiliai buvo purvini, laikytini nepagrįstais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad konvojavimo metu VST pareigūnai demonstruodavo ginklus ir žemindavo pareiškėją bei jo daiktus, atlikdami asmens ir daiktų apžiūrą. Konvojavimo taisyklių 3 p. nustatyta, kad konvojus – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą; konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Taigi konvojaus pareigūnai savo pareigas vykdo būdami ginkluoti, tačiau jokios byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo teiginių, kad konvojaus pareigūnai demonstratyviai rodydavo kovinius ginklus ir taip žemino ar tyčiojosi iš pareiškėjo. Pareiškėjas skunde nenurodė, kaip pareigūnai jį pažemino atlikdami apžiūrą, nenurodė, kuriuo metu jis buvo pažemintas. Pažymėtina, kad skundų dėl netinkamo pareigūnų elgesio pareiškėjas VST neteikė. Pareiškėjas neindividualizavo netinkamo pareigūnų elgesio, todėl VST neteisėti veiksmai šiuo atžvilgiu nenustatyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad specialiuose automobiliuose šiltuoju metų laiku buvo karšta, trūko oro, šaltuoju metų laiku būdavo šalta. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 146.4 p., specialiose transporto priemonėse, be kita ko, turi būti įrengtos veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, oro temperatūros norma nėra reglamentuota. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atliktų ventiliacijos efektyvumo patikrinimų metu nustatyta, kad transporto priemonėse, kuriose buvo konvojuojamas pareiškėjas, oro našumas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus (b. l. 160–161, 168–169, 175–176). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad visų tikrinimų metu ventiliacija vienam asmeniui buvo ne mažesnė kaip 15 m³/h lauko oro, taigi, ji iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai, kad konvojavimo metu automobiliuose nebuvo įrengta ventiliacija, atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitiko techninius reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad VST pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.

Būtinosios sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai ir žala bei tarp jų egzistuojantis priežastinis ryšys. Nenustačius bent vienos iš būtinų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklėse nustatyta konvojavimo tvarka ir sąlygos nebuvo pažeistos, t. y. nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus VST veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė