Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2220-598/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-26
Bylos Nr.
1-2220-598/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04460-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Kaltinamasis
A. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2220-598/2018Proceso Nr. 1-01-1-04460-2018-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.6.2.1;1.1.7.2.3;2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 26 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė, sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, gynėjui advokatui E. A. Ž., nukentėjusios atstovui advokatui R. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (dekl. gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2018 m. sausio 22 d. apie 21.00 val., name adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu su juo gyvenančia sutuoktine M. S. metu, nukentėjusiajai M. S. sudavus jam smūgius žaisliniu vežimėliu į nugaros sritį, abejomis kojomis apglėbęs nukentėjusiąja per juosmenį, ją pasodino ant grindų, o nukentėjusiajai M. S. atsistojus ir atsinešus peilį, dešine ranka sugrėbdamas už nukentėjusiosios dešinės rankos bei užlauždamas jos ranką jai už nugaros, užkišdamas koją už jos kojos ir taip ją pargriovęs, kaire ranka sugriebdamas nukentėjusiajai už plaukų, o dešine ranka užlaužęs jai dešinę ranką už nugaros, ištempė ją pro duris į terasą, ko pasėkoje pastaroji kairiu petimi ir dešinės kojos keliu atsitrenkė į kėdę bei durų staktą, o terasoje paleidęs nukentėjusiąją, ji kairiu petimi atsitrenkė į spintą, tuo padarė nukentėjusiajai M. S. poodines kraujosruvas kairiame petyje, dešiniame kelyje, kuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios M. S. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2018-01-18 apie 19 val. grįžo namo, t.y. . (duomenys neskelbtini) . Grįžo kartu su dukra G. Namuose buvo sutuoktinė su dukra L. Pagal išankstinį susitarimą sutuoktinė turėjo vykti į sporto klubą, bet jis pavėlavo grįžti ir ji pavėlavo į autobusą. Namuose kilo konfliktas. Sutuoktinė apie dvi valandas mėtė visus po ranka papuolusius daiktus. Jis tuo metu rūpinosi dukterimis, t.y. vyresniąją įkalbėjo žiūrėti televizorių, mažąją maitino. Maitinant jaunesniąją dukterį patyrė smūgį į nugarą ir pamatė, kad nukentėjusioji jam sudavė lėlių vežimėliu. Nuo suduotų smūgių skausmo nepajuto. Norėdamas ją sutramdyti, ties liemeniu kojomis apsuko ir pasodino ant lovos. Po to kai nukentėjusioji iš virtuvės atėjo nešina peiliu, skirtu pjaustyti duonai, jis pagriebė už dešinio riešo, užsuko ranką už nugaros, paguldė ją ant lovos, išgriebė peilį ir numetė ant židinio. Kairia ranka sugriebė už plaukų ir išstūmė į terasą. Visa tai truko apie 2-3 minutes. Nepastebėjo, kad nukentėjusioji būtų atsitrenkusi į spintą . Iki 2018-01-25 jokių sužalojimų nematė ir nieko nežinojo kol neatvyko socialiniai darbuotojai. Savo veiksmus vertina kaip savigyną, gynė save ir vaikus. Peiliu negrasino nei jam, nei vaikams, sutuoktinė save žalodavo ir anksčiau. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. S., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2018-01-22 ji buvo sutarusi su kaltinamuoju, kad ją išleis į sporto klubą, tačiau jis pavėlavo ir ji nesuspėjo į autobusą. Susinervinusi ji pradėjo mėtyti bet kokius daiktus bet kur, t.y. be tikslo. Lėlių vežimėliu vyrui sudavė per nugarą du kartus. Tada kaltinamasis ją pargriovė ant grindų. Po to paleido. Norėdama atkreipti sutuoktinio dėmesį ji susipjaustė kojas. Visą tą laiką dukromis rūpinosi kaltinamasis. Peiliu kaltinamajam negrasino. Kaltinamasis ją už plaukų ištempė į terasą ir tuo metu ji atsitrenkė į kėdę, dešiniu petimi į spintą, terasoje buvo neilgai. Išsyk pagalbos nesikreipė, nes norėjo išsaugoti šeimą. Vėliau pasipasakojo socialinei darbuotojai, nes ji lanko jų šeimą, kadangi ji įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą.

Liudytoja E. M., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad maždaug prieš 3 metus susipažino su nukentėjusiąja internete, bendravo ne tik virtualiai, bet ir realiai. Bendraujant nukentėjusioji nuolat guosdavosi, kad sutuoktinis naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, nuo socialinių darbuotojų tą informaciją slėpė, nes bijojo, kad bus atimti vaikai.2018-01-22 įvykio nematė, su nukentėjusia susitiko kitą dieną ir iš jos žodžių žino, kad išvakarėse kaltinamasis ją sumušė, ištempė į lauką.

Liudytojas S. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad įvykio nematė. Apie įvykį girdėjo kai nukentėjusioji kalbėjosi su jo žmona. Nukentėjusioji skundėsi, kad ją sutuoktinis mušė, tampė už plaukų, ištempė į lauką, o po to iškvietė GMP. Jis suprato, kad smurtavimas būdavo dažnas ir nukentėjusiąją skriaudžia vyras.

Liudytoja V. J., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2018 m. sausio mėnesį dirbo socialinių paslaugų centre ir jos aptarnaujamoje teritorijoje buvo Šveicarijos seniūnija. S. šeima buvo įtraukta į į stebimų šeimų sąrašą, nes buvo gauta informacija, kad trūksta socialinių įgūdžių. 2018-01-24 nuvykus į S. namus S. apie smurtą neminėjo, jokių sužalojimų nesimatė. Kitą dieną sutikus šeimos draugus M., kurie paragino S. pasipasakoti kas įvyko 20118-01-22 iš jos žodžių sužinojo, kad įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir sutuoktinio, ji stuktelėjo sutuoktinį, o jis sudavė jai per veidą ir už plaukų ištempė į terasą.

Liudytoja V. D., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2018-01-23 paskambino nukentėjusioji ir pasakė, kad išvakarėse ją sumušė sutuoktinis ir išmetė į lauką. Kai ji sušalo, iškvietė GMP. To vakaro konflikto priežasčių nežino, bet konfliktai vykdavo nuolatos. Nukentėjusiąją ji matė kitą dieną ir matė kraujosruvas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G358/2018 (02), nustatoma, kad M. S. konstatuota poodinės kraujosruvos kairiame petyje, dešiniame kelyje, padarytos kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Konstatuoti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b.l.60)

Specialisto paaiškinimo protokolu nustatoma, kad sužalojimai M. S. galėjo būti padaryti ir 2018-01-22, ir 2018-01-23, bet nemažiau kaip penkios paros iki apžiūros. Taip pat nurodyta, kad mažai tikėtina, kad velkant žmogų, gulintį ant nugaros, už plaukų galėtų būti padarytas sužalojimas kelio priekiniame paviršiuje. (1 t., b.l. 62-63).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad 2018-01-25 apžiūrėta įvykio vieta adresu Žemynos g.14, Naujatrobių k., Šveicarijos sen., Jonavos r. (1 t., b.l.19-25).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant, kai tai padaroma artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kaltinamasis savo kaltę neigia. Kaltinamasis teigia, kad jo veiksmai buvo savigyna, tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų realiai sukėlusi grėsmę kaltinamajam, kad jis būtų sužalotas, sužaloti mažamečiai vaikai ir būtų reikėję gintis nuo nukentėjusios. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiajai sudavus jam vežimėliu jis nepajuto skausmo. Todėl teismas tokį kaltinamojo teiginį vertina kaip savigyną ir kritiškai, kaip bandymą išvengti atsakomybės.

Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Neabejotina, kad nukentėjusioji būtent tokius jausmus ir patyrė, t.y. jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Liudytojų parodymai, nuoseklūs nukentėjusios parodymai, rašytiniai įrodymai ištiri teisme besąlygiškai įrodo, kad A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t.y. kad jis tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų, tyčia sužalojo nukentėjusįjį, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą – nukentėjusios, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus – kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Bausmė

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į A. S. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikalstamos veikos padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą. Teismas konstatuoja, kad A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant A. S. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (2 t. b.l.57-58), administracine tvarka baustas, paskutinį karta 2018-01-02 pagal ANK 415 str. 2 d. (paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b.l.59-60). įskaitoje Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė. (2 t. b.l. 65), įskaitoje Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė. (2 t. b.l. 65), charakterizuojamas patenkinamai (2 t. b.l. 68). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančių sunkinančių aplinkybių nebuvimą kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad baustinas laisvės apribojimo bausme.

Civilinis ieškinys

Teismo priedermė yra byloje, kurioje yra sutrikdyta žmogaus sveikata, teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas, turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Byloje nustatyta, kad šio nusikaltimo pasekmėje nukentėjusiajai M. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į formuojamą teismų praktiką, civilinis ieškinys tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 11 (vienuolikai) mėnesių laisvės apribojimo.

Įpareigoti neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję darbu ar mokymusi.

Tęsti darbą arbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie SADM.

Per bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti A. S. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinį įrodymą - elektroninę laikmeną (CD kompaktinį diską) su pranešimo garso įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Priteisti iš A. S., (duomenys neskelbtini) 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) civilinio ieškinio tenkinimui.

Išaiškinti A. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Banga Bartkienė