Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų R. S. ir P. S. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-15 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. S. ir P. S. ieškinį atsakovui R. M. dėl vartotojams padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti jiems solidariai iš atsakovo 2 503 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą 3 503 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimą klausimą, 2015-07-15 nutartimi nustatė ieškovams septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams šalinti. Ieškovai, remdamiesi CPK 83 str. 1 d. 1 p., nurodo, kad yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau tarp šalių susiklosčiusius santykius grindžia sudaryta turizmo sutartimi, tačiau CK 6.228-3 str. 2 d. 8 p. numato, kad turizmo paslaugų sutartims netaikomos vartojimo sutartis reglamentuojančios normos, todėl už pateiktą ieškinį turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes siūlė iš naujo spręsti ieškinio teismingumo klausimą.

Ieškovų atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-15 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui atlikti CPK 225 str. ir 147 str. 1 d. numatytus veiksmus. Nurodė, kad CPK 30 str. 11 d. nustatyta, kad ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. CPK 83 str. 1 d. nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiami vartotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai rėmėsi CK 6.228-3 str. 2 d. 8 p., numatančiu, kad turizmo paslaugų sutartims netaikomos CK XVIII-1 skyriaus, išskyrus 6.228-4 str., nuostatos. CK 6.228-3 str. 2 d. nenustato, kurios sutartys nelaikytinos vartojimo, nustato, kurioms vartojimo sutartims netaikomos konkrečios CK XVIII-1 skyriaus, išskyrus 6.228-4 str., nuostatos. Pirmosios instancijos teismas kitų ieškinio trūkumų nenustatė, todėl nėra pagrindo ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, nes šį klausimą iš esmės išspręsti apeliacinės instancijos teismui nėra kliūčių.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl vartotojams mokėtino žyminio mokesčio už ieškinį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-15 nutartimi įpareigojo ieškovus ištaisyti ieškinio trūkumus – sumokėti žyminį mokestį – ir pasiūlė iš naujo spręsti ieškinio teismingumo klausimą.

Apeliantai teigia, kad pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, kilusių iš vartojimo sutarčių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju taikytinas CK 6.228³ str. 2 d. 8 p., kuriame nurodoma, kad turizmo paslaugų sutartims netaikomos vartojimo sutartis reglamentuojančios normos, tarp jų ir normos, reglamentuojančios žyminio mokesčio mokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teisės normų aiškinimu nesutinka.

CK 6.228³ str. 2 d. 8 p. įtvirtinta nuostata, jog turizmo paslaugų sutartims netaikomos vartojimo sutartis reglamentuojančios normos reiškia, kad turizmo paslaugų sutartims netaikomos būtent Civilinio kodekso XVIII¹ skyriaus, reglamentuojančio vartojimo sutartis, normos, nes turizmo paslaugų teikimą reglamentuoja atskiras CK XXXV skyriaus 3 skirsnis. Tačiau tai nereiškia, kad tokia sutartis, kai viena jos šalis yra vartotojas, įsigijęs kelionę asmeniniams tikslams, nėra vartojimo sutartis. Taip pat pažymėtina, kad nei CK XVIII¹ skyrius, nei XXXV skyrius nereglamentuoja procesinių klausimų, t. y. žyminio mokesčio mokėjimo ar teismingumo taisyklių, nes procesinės teisės normos yra reglamentuojamos Civilinio proceso kodekse. CK yra įtvirtintos materialinės teisės normos, kurios taikomos nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau šios teisės normos nereglamentuoja teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo. CPK 83 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai bylose dėl visų reikalavimų, susijusių su vartojimo teisiniais santykiais. Šiuo atveju ieškovai, įsigiję kelionę asmeniniams tikslams, yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovus sumokėti žyminį mokestį už ieškinį.

Pirmosios instancijos teismas 2015-07-15 nutartyje taip pat nurodė, kad ieškovams siūlytina iš naujo spręsti ir ieškinio teismingumo klausimą. Nors pirmosios instancijos teismas šio siūlymo nesukonkretino, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas manė, kad ieškovai nėra vartotojai, dėl to ieškinio teismingumo klausimas spręstinas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, nustatytas CPK 29 str., t. y. ieškinys reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Tačiau šiuo atveju, konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovus sumokėti žyminį mokestį, darytina išvada, kad siūlymas ieškovams iš naujo spręsti klausimą dėl teismingumo nepagrįstas. Ieškovai, kaip vartotojai, turi teisę reikšti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 11 d.).

Apeliantai prašo apeliacinės instancijos teismo priimti ieškinį ir išspręsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui. Šis prašymas netenkintinas, nes ieškinio priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Be to, išnagrinėjus ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teisme ribojama bylos dalyvių teisė į apeliaciją.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nepagrįstai suvaržė ieškovų teises ginti savo teises ir interesus teisme ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, dėl to nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas spręsti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.