- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- Ik-3207-562/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02246-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Arūnas Dirvonas, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- D. E. J., N. E. N., R. J., M. Š., L. J., I. T., R. G., S. R., A. P., A. S. P., G. Ž., A. Ž., L. A., R. A., V. V. G., B. R., D. M. Š., J. G., D. G., R. S., J. Ž., O. D. A., N. B., S. S., D. V.
- Kategorijos
- 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Arūno Dirvono ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjai A. K. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Dovilei Pociūtei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. E. J., N. E. N., R. J., M. Š., L. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. E. J., I. T., R. G., S. R., A. P., A. S. P., G. Ž., A. Ž., L. A., R. A., N. E. N., V. V. G., B. R., R. J., D. M. Š., M. Š., J. G., D. G., R. S. ( R. S.), J. Ž., O. D. A., N. B., L. J., S. S., D. V. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. K. skundu (b.l. 1-3) kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus 2008-11-28 atsakymą Nr. A63-1392-(34580)-(4.4-PD-4), kuriuo atsisakoma naikinti Administracijos direktoriaus 2008-07-18 įsakymą Nr. 30-1479 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių panaikinti 2008-07-18 įsakymą Nr. 30-1479 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ (b.l. 16-17). Skunde nurodant, kad Administracijos direktorius 2008-07-18 įsakymu Nr. 30-1479 (b.l. 16-17) (toliau - 2008-07-18 įsakymas) nustatė žemės sklypo, esančio prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribas. Nurodė, kad minėtu įsakymu patvirtinti žemės sklypo duomenys (ribos) neatitinka Sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Naujamiesčio seniūnijoje specialiuoju planu nustatytų sklypų ribų bei pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo 3.1 p., kuriame nurodyta, jog specialusis planas gali būti tikslinamas parengus detaliuosius planus. Todėl nustatant sklypų ribas, buvo pažeistos minėto namo butų ir kitų negyvenamųjų patalpų savininkų teisės ir viešasis interesas. Pažymėjo, kad pareiškėja, nežinodama, jog yra priimtas 2008-07-18 įsakymas, 2008-08-14 kreipėsi Administracijos direktorių bei Miesto plėtros departamentą (b.l. 21). 2008-09-11 gavo atsakymą iš Miesto plėtros departamento (b.l. 22), kad žemės sklypo duomenys buvo nustatyti remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-02-25 sprendimo Nr. 1-283 (b.l. 34) 2.1 punktu. Nesutikdama su tokiu atsakymu, pareiškėja pakartotinai 2008-10-07 prašymu (b.l. 23) kreipėsi į Administracijos direktorių ir prašė panaikinti Administracijos direktoriaus 2008-07-18 įsakymą (b.l. 16-17). Nurodė, kad atsisakymas buvo grįstas LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 pavirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.1 punkto 2 pastraipa. Pažymėjo, kad ginčijamu įsakymu Administracijos direktorius žemės sklypo duomenis nustatė nesant nei detaliojo plano, nei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemės sklypo plano, kaip to reikalauja Taisyklės. Todėl 2008-07-18 įsakymas yra naikintinas, nes priimtas pažeidžiant teisės aktus.
Teismo posėdžio metu pareiškėja parodė, kad palaiko skunde išdėstytus motyvus.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b.l. 27-30) nurodė, kad bylą dalyje dėl Administracijos 2008-11-28 rašto Nr. A63-1392-(34580)-(4.4-PD-4) (b.l. 24; toliau – 2008-11-28 raštas) panaikinimo nutraukti, o likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą. Dėl 2008-11-28 rašto panaikinimo parodė, kad pareiškėjai 2008-11-28 raštu jokių teisių ir pareigų nebuvo nustatyta, todėl reikalavimas jį panaikinti yra nepagrįstas. Paaiškino, kad remiantis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. bei LR Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 ir 2 dalyse yra pateikta individualaus teisės akto sąvoka bei reikalavimas, jog tokiame teisės akte turi būti aiškiai suformuluotos suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka. Vadovaujantis teisės aktais, atsakovo nuomone, raštas nėra individualus sprendimas, todėl negali būti administracinės bylos dalyku ir šioje dalyje byla turi būti nutraukta. Dėl įpareigojimo panaikinti 2008-07-18 įsakymą (b.l. 16-17) paaiškino, kad 2007-12-06 Administracijoje buvo gautas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų prašymas suformuoti minėtam namui žemės sklypą (b.l. 32), kuris ir buvo pagrindas žemės sklypo formavimui. Nurodė, kad Administracija, priimdama 2008-07-18 įsakymą, vadovavosi LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 pavirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 14.1, 14.2, 14.3 punktais, kuriuose numatyta, jog Administracijos direktorius parengia žemės sklypo planą, kai pateikta tik žemės sklypo plano kopija iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-02-25 sprendimu Nr. 1-283 „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo naujamiesčio seniūnijoje specialiojo plano tvirtinimo“ (b.l. 34; toliau – Planas). Nurodė, kad remiantis Planu, namo vakarinė riba buvo tiesi ir kirto esamą garažų statinį, todėl, atliekant sklypo matavimus, ši riba buvo patikslinta taip, kad į sklypą patektų garažų statinys. Tokie pakeitimai buvo atlikti vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p., kuriame nustatyta, jog žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį. Todėl 2008-07-18 įsakymu nustatant namo ribas, buvo pritaikyta specialiame plane nurodyta išimtis, leidžianti tikslinti esamų namų valdų ribas.
Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas nurodė, kad palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus.
Tretieji suinteresuotieji asmenys A. P., A. S. P., G. Ž., A. Ž. pateiktame atsiliepime į pareiškimą ( b.l. 146) su skundu sutiko, prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-28 atsakymą Nr. A63-1392-(34580)-(4.4-PD-4), kuriuo atsisakoma naikinti Administracijos direktoriaus 2008-07-18 įsakymą Nr. 30-1479 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių panaikinti 2008-07-18 įsakymą Nr. 30-1479 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“.
Vertinant pareiškėjos pateikus reikalavimus, pažymėtina, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 22 str.1 d.). Šios Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131 ir kt.).
Pareiškėja skunde nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-18 įsakymu Nr. 30-1479 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ patvirtinti žemės sklypo duomenys (ribos) neatitinka Naujamiesčio seniūnijoje specialiuoju planu nustatytų sklypų ribų bei pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo 3.1 p., kuriame nurodyta, jog specialusis planas gali būti tikslinamas parengus detaliuosius planus. Todėl nustatant sklypų ribas, buvo pažeistos minėto namo butų ir kitų negyvenamųjų patalpų savininkų teisės ir viešasis interesas. Nurodo, kad ginčijamu įsakymu Administracijos direktorius žemės sklypo duomenis nustatė nesant nei detaliojo plano, nei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemės sklypo plano, kaip to reikalauja Taisyklės.
Pažymėtina, kad pareiškėja skunde nenurodė svarių argumentų, kuo ginčijamas aktas pažeidžia jos materialines teises ar įstatymo saugomus interesus, kaip pareiškėjos teisės ar teisėti interesai būtų apginti reikalavimus patenkinus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 patvirtintas sklypų ribų prie esamų pastatų Naujamiesčio seniūnijoje specialusis planas, kurio 2 p. nustatyta, kad vadovaujantis specialiuoju planu formuojamos žemės sklypų ribos (galimas sklypų sujungimas, skaldymas ir laisvos valstybinės žemės papildomas pirkimas); rengiami laisvos valstybinės žemės detalieji planai numatant naujų sklypų suformavimą; 3.1 p. nustatyta, jog specialus planas gali būti tikslinamas parengus detaliuosius planus (b.l. 38). Šiuo sprendimu patvirtintame pagrindiniame brėžinyje „Sklypų ribų planas“ išdėstytose pastabose nurodyta, kad įforminant sklypų ribas bei atliekant tiksliuosius matavimus gali būti tikslinamos sklypų bei servitutų ribos bei vadovaujantis nuosavybę patvirtinančiais dokumentais gali būti tikslinamos specialiajame plane suformuotos esamos namų valdų ribos (1.1 p.-1.4 p., b.l. 48). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos‘, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Naujamiesčio seniūnijoje specialiojo plano tvirtinimo“ ir atsižvelgiant į kadastrinius matavimus, 2008-07-18 įsakymu Nr.30-1479 nustatė kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotą, ribas, naudojimosi būdą, pobūdį, urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas (esamų pastatų aukštingumą, esamą užstatymo plotą). Minėto įsakymo 2p. nustatė žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingas dalis, kurios išskirtos pridedamame žemės sklypo ribų plane (M1:500), o 3p. nustatė, kad - gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) tenka 520 kv.m. ploto dalis, pažymėta linijomis ir skaičiais 29-5-6-7-8-9-10-11-12-30; garažui (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) tenka 176 kv.m. ploto dalis, pažymėta linijomis ir skaičiais (duomenys neskelbtini); gyvenamajam namui ir garažui (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini)) bendram naudojimui tenka 377 kv.m. ploto dalis, pažymėta linijomis ir skaičiais (duomenys neskelbtini) (b.l.39,40).
LR Vyriausybės1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) reglamentuoja namų valdos žemės sklypo formavimo procedūrą. Pažymėtina, kad pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1. p. nuostatas namų valdų žemės sklypams priskiriami žemės sklypai prie daugiabučių namų. Šie žemės sklypai parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal detaliuosius planus, o jeigu tokie planai neparengti – pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančius žemės sklypų planus arba žemėvaldų projektus (planus) (kaimo gyvenamojoje vietovėje). Taisyklių 14.1 p., 14.2 p., 14.3 p. nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius parengia žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (kai pateikta tik žemės sklypo plano kopija iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos); kai žemės sklype, be gyvenamojo namo ir jo priklausinių, yra ir kitų savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų atskirais objektais, žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas jų plotas; nurodo parduodamam žemės sklypui taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; pateikia pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir t.t.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-02-25 sprendimu Nr. 1-283 „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Naujamiesčio seniūnijoje specialiojo plano tvirtinimo" patvirtintame Naujamiesčio seniūnijos specialiajame plane žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinė riba yra tiesi ir kerta esamą garažų statinį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p. nustato, kad žemės sklypas negali būti suformuotos taip, jog žemės sklypo riba kirstų statinį. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai ši riba buvo patikslinta taip, kad į sklypą patektų visas garažų statinys. Pažymėtina, kad garažų statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas tame pačiame registre Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.35-37). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 1-283 3.1 p. nustatyta, jog specialus planas gali būti tikslinamas parengus detaliuosius planus (b.l. 38). Šiuo sprendimu patvirtintame pagrindiniame brėžinyje „Sklypų ribų planas“ išdėstytose pastabose nurodyta, kad įforminant sklypų ribas bei atliekant tiksliuosius matavimus gali būti tikslinamos sklypų bei servitutų ribos bei vadovaujantis nuosavybę patvirtinančiais dokumentais gali būti tikslinamos specialiajame plane suformuotos esamos namų valdų ribos (1.1 p.-1.4 p., b.l. 48). Todėl pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-18 įsakymas Nr. 30-1479 prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-02-25 sprendimo Nr. 1-283 3.1p. nuostatoms. Kartu pažymėtina, kad priimant ginčijamą įsakymą buvo atsižvelgta į nekilnojamojo daikto kadastro duomenis (adm.byla Nr.1-1134-281/2009 b.l.32-34, 48,49). Atsakovas taip pat pateikė duomenis patvirtinančius, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2007-12-06 buvo pateiktas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų prašymas suformuoti žemės sklypą ( b.l.32).
Kaip buvo minėta, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent – besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-1661/2008). Teismų praktikoje, asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinė byla Nr. A3-170/2004). Byloje pateiktas įgaliojimas, kurio pagrindu G. Ž. ir A. Ž. įgalioja A. K. valdyti, naudoti ir disponuoti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės priklausančiu nekilnojamuoju turtu : ½ dalimi buto, esančiu (duomenys neskelbtini) ir ½ dalimi negyvenamosiomis patalpomis- garažu, esančiu (duomenys neskelbtini); taip pat atstovauti juos visose valstybinės valdžios ir valdymo bei savivaldybės ir kt. institucijose, tvarkant šį turtą, ruošiant ir vykdant projektavimo sąlygų sąvadą (b.l.55). Tačiau pareiškėja nekonkretizuoja ar reikalavimus reiškia atstovavimo pagrindu, ar siekdama apginti savo teises. Pažymėtina, kad asmuo, reikšdamas reikalavimus byloje, turi nurodyti, kokios jo subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti ginčijamo akto atitinkamomis dalimis ir kaip jie bus apginti reikalavimus patenkinus, t. y. nurodyti, kaip skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis pasikeistų. Šiuo atveju pareiškėjos skundas yra abstraktaus pobūdžio, jame nurodomi motyvai nesiejami su pačios pareiškėjos konkrečių teisių pažeidimu, nors ji ir mano, kad ginčijamas aktas yra neteisėtas, apsiribojama nurodant, kad ginčijamu įsakymu nustatant sklypų ribas, buvo pažeistos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bei kitų negyvenamųjų patalpų savininkų bei naudotojų teisės, viešasis interesas. Teisėjų kolegija pažymi, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į administracinį teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų kieno nors kito teises. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Nagrinėjamu atveju įgalinimų ginti viešąjį interesą pareiškėja šioje byloje neturi.
Apibendrinat teismo išdėstytus motyvus, atmestini pareiškėjos reikalavimai įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių panaikinti 2008-07-18 įsakymą Nr. 30-1479 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ (ABTĮ 88 str.1p.).
Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-28 atsakymą Nr. A63-1392-(34580)-(4.4-PD-4) dėl žemės sklypo (duomenys neskebtini) ribų, kuriuo pareiškėjai buvo atsakyta į jos 2008-10-07 prašymą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus (b.l.23,24).
Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant ar šis ginčijamas raštas, kaip galimas ginčo objektas administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, būtina atkreipti dėmesį į tai, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 14 dalimi, individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas). Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-28 atsakymas Nr. A63-1392-(34580)-(4.4-PD-4) negali būti laikomas individualiu teisės aktu, priimtu pareiškėjos atžvilgiu, kadangi ginčijamas raštas nesukėlė pareiškėjai konkrečių teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Kadangi ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-28 raštas neatitinka individualaus administracinio akto apibrėžimo, byla dėl šio reikalavimo nutrauktina (ABTĮ 101 str.1p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 str.,
nuspr endė:
nutraukti administracinę bylą dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-28 rašto Nr. A63-1392-(34580)-(4.4-PD-4) panaikinimo.
Kitoje dalyje pareiškėjos A. K. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.