- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- 2YT-79-1010/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00715-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po tetos O. T. mirties ((duomenys neskelbtini)), palikimą priėmė ir jį valdo.
Nurodė, kad nuo 1999 m. vasaros, paprašytas O. T., pradėjo gyventi pas ją, (duomenys neskelbtini). Čia gyvena iki pat šiol. O. T. buvo pareiškėjo tėvo S. T., mirusio (duomenys neskelbtini) sesuo, netekėjusi, vaikų neturėjo. Be to, O. T. turėjo dar vieną seserį S. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini), o jos vyras A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Stasė ir A. B. vaikų neturėjo. Iki pat O. T. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ją slaugė, rūpinosi, prižiūrėjo. Pareiškėjas nei brolių, nei seserų neturi. O. T. priklausantį turtą valdo nuo 1992 m. vasaros iki pat šiol. Nors po O. T. mirties ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau iškart po jos mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Civilinio kodekso (toliau –ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis), tai daro iki pat šiol.
Pareiškėjas A. T. teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad teta O. T. sirgo, prašė kad pareiškėjas pas ją apsigyventų. Pareiškėjas savo sūnui paliko namus ir išėjo pas ją. Gyveno kartu su teta iki jos mirties, palaidojo O. T.. Anksčiau dėl paveldėjimo nesikreipė dėl sveikatos problemų. Mokėjo visus reikalingus mokesčius, ir dabar moka, suremontavo pastatus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra, prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog O. T. yra pareiškėjo tėvo sesuo, ji gyveno viena, savo vaikų neturėjo. O. T. turėjo seserį S. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini), o jos vyras A. B. mirė (duomenys neskelbtini). S. ir A. B. vaikų neturėjo. O. T. priklausė turtas – (duomenys neskelbtini),
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos Bijotų seniūnijos 2017 m. spalio 9 d. pažymos Nr. D5-25 (3.9) matyti, kad A. T. nuo 1999 m. gyvena (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, jo tetai O. T. priklausiusiame ūkyje. A. T. iki O. T. mirties (duomenys neskelbtini) ja rūpinosi bei po jos mirties liko gyventi mirusiajai priklausiusiame ūkyje.
Šilalės rajono notarų biuro Notarės Viliutės Stankevičienės pažyma patvirtina, kad mirus O. T., a. k. (duomenys neskelbtini), Šilalės rajono notarų biuras negavo pareiškimo dėl mirusiosios palikimo priėmimo, paveldėjimo byla dėl mirusiosios turto notarų biure nėra užvesta.
Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjas po O. T. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
Būtina įvertinti ir tai, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, liudytojų P. B., P. B. parodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas, kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėjas po O. T. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. T. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., po tetos O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir jį valdo.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl O. T. paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.