Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys – antstolė Ramunė Damulienė, V. B., E. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

3. Pareiškimus kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų (pareiškimų) priėmimo dienos rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 593 straipsnio 2–3 dalys). Pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendroje nuosavybėje nustatymo patenka į CPK 593 straipsnio taikymo apimtį, t. y. tokio prašymo nagrinėjimui taikytinos CPK 593 straipsnyje nustatytos taisyklės (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020-10-29 nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1092-803/2020, nutarties 19 punktą). Teismas nenustatė pagrindų bylą nagrinėti žodinio procese tvarka. Teismui pateikta reikalinga medžiaga iš antstolės Ramunės Damulienės vykdomosios bylos Nr. 0167/22/00693, todėl esminės pareiškimui išnagrinėti faktinės aplinkybės gali būti nustatytos vadovaujantis į bylą pateiktais dokumentais. Pastebėtina ir tai, jog antstolė skolininkui išsiųstame pasiūlyme išaiškino, jog nesudarius susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis išieškotojui siūlys kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo.

4. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į skolininko asmeninį turtą, į skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į skolininko turto dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005).

5. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

6. Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme – preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). Kol santuoka nėra nutraukta, nėra pagrindo netaikyti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Tarp jų tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos).

7. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kita prezumpcija – sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. CK 3.117 straipsnio 2 dalis numato, kad nukrypti nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima tik CK nustatytais atvejais. Tokių atvejų pavyzdinis sąrašas nurodytas CK 3.123 straipsnyje (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis, kitos svarbios aplinkybės).

8. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė yra priėmusi vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš skolininko kreditorės (pareiškėjos) naudai. Skolininkas antstolės nustatytu terminu sutikimo dėl turto dalies nustatymo nepateikė, todėl antstolė pasiūlė pareiškėjai (kreditorei) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo – pareiškėja atitinkamą prašymą teismui pateikė antstolės nustatytu (pratęstu) terminu (jo nepraleisdama).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas ir E. B. yra sutuoktiniai, duomenų, kad jie būtų sudarę vedybų sutartį, byloje nėra. Skolininko sutuoktinė E. B. nuo 2007 m. birželio 11 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, kuris pagal šioje nutartyje aptartas CK nuostatas pripažintinos bendrąja jungtine jos ir skolininko nuosavybe.

10. Aptartų aplinkybių viseto pagrindu, nenustatęs pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, teismas sprendžia, kad skolininkui priklauso 1/2 jo sutuoktinės pajamų, gautų iš jo darbinės veiklos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą.

Nustatyti, kad skolininkui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ sutuoktinės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, gaunamų iš UAB „Apvalūs medžio gaminiai“.

Nutartį siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.