Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl veikos padarymo prisipažįsta dalinai, labai gailisi. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų šiuo metu nevartoja. Alkoholinius gėrimus kartais vartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. J. I. yra jo oficiali žmona, su ja kartu gyvena apie 4 metus, turi 2 bendrus nepilnamečius vaikus ((duomenys neskelbtini) mėnesiai ir (duomenys neskelbtini) metai (duomenys neskelbtini) mėn.) ir 4 vaikai (visi nepilnamečiai) yra jo žmonos iš pirmos neoficialios santuokos. Šiuo metu jis gyvena pas savo mamą K. I. adresu (duomenys neskelbtini) nuosavame name. Pas mamą išsikraustė gyventi po konflikto su savo žmona. 2023-10-29, apie 08.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jis kartu su žmona J. I. ir 6 vaikais atsikėlė, paruošė pusryčius ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) turgų (2 vaikus paliko pas žmonos sesę). (duomenys neskelbtini) apsipirko, pakeliui nuėjo paimti vaikų pas žmonos sesę ir grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug apie 15.00 val., pradėjo gaminti maistą pietums, jis atsigėrė alaus, o jo žmona- sidro kokteilio. Netrukus, jam žmona pasakė išeiti iš virtuvės. Jis išėjo. Po kiek laiko grįžo į virtuvę ir paklausė, ar jis jai netrukdo, ką ji jam atsakė, neatsimena tiksliai, bet žino, kad ji jį įžeidė ir visaip bandė išprovokuoti konfliktą. Jis norėjo ją pabučiuoti ir prisiglausti, tačiau ji jį atstūmė. Ji jam pasakė išvažiuoti ir jis koridoriuje prie išėjimo pasakė, kad susirinks daiktus ir išvažiuos. Konfliktui prasidėjus, jis asmeniškai buvo išgėręs apie 3 puodukus alaus, kadangi gėrė iš 1 litro talpos butelio. Kiek buvo išgėrusi jo žmona, jis negali nurodyti. Kai savo žmonai jis pasakė, kad išvažiuos, tuomet, ji griebė jo mobiliojo ryšio telefoną (galimai supainiojo su savo mobiliojo ryšio telefonu), kuris gulėjo ant stalo svetainėje ir norėjo išbėgti, tačiau jis ją galimai kairiąja ranka (tiksliai neatsimena) griebė už megztinio arčiau kaklo ir pasivijo iki koridoriaus. Neatmeta tokio dalyko, kad galėjo savo žmoną sugriebti už plaukų, bet tuo momentu, jis neturėjo jokios tyčios ją sužaloti, tiesiog, norėjo atimti iš jos jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir tuo metu tarp jų įvyko apsistumdymas. Jų konfliktas vyko keletą sekundžių ir dabar tiksliai kaip kas įvyko neatsimena, kokie tiksliai buvo jo veiksmai. Konflikto metu namuose buvo J. S. su savo sugyventine M. (pavardės nežinau), kurie konflikto nematė, kadangi buvo balkone ir rūkė cigaretes. Iš vaikų namie tuo metu tik buvo 2, jų bendri, nepilnamečiai vaikai, kurie buvo kitame kambaryje ir konflikto nematė. Dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta dalinai, kadangi sutinka, kad savo žmoną konflikto metu griebė už plaukų, neturėdamas tyčios jos sužaloti. Savo žmonai į veido sritį jis tikrai nesudavė, su tuo kategoriškai nesutinka, taip pat nesutinka, kad trenkė jai į dešinės rankos riešą. Su žmona jų santykiai yra neblogi, bet kai jie pavartoja alkoholinių gėrimų dažniausiai susipyksta. Šiuo metu, jis gyvena pas savo mamą adresu (duomenys neskelbtini) ir dabar čia gyvens.

Papildomai įtariamojo apklausos protokole D. I. parodė, kad lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Įtariamojo teisės jam išaiškintos. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Kaip ir buvo nurodęs ankstesniame apklausos protokole, 2023-10-29, apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute tarp jo ir žmonos, J. I., kilo žodinis, kuriuo metu jis tampė ją už plaukų ir galimai dešiniąja ranka (tiksliai neatsimena) sudavė keletą smūgių savo žmonai į veido sritį. Jo žmonai J. bandant apsiginti jis jai kumščiu trenkė į dešinės rankos riešą (kiek kartų tiksliai neatsimena). Galimai, tokiais savo veiksmais jis galėjo savo žmonai J. I. sukelti tokius sužalojimus, kurie yra nurodyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadoje. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas savo kaltę pripažįsta visiškai. Pasižada daugiau taip nesielgti savo žmonos atžvilgiu ir nenaudoti jos atžvilgiu smurto. Su savo žmona J. I. susitaikė, paprašė jos atleidimo, ji jam atleido, pretenzijų jam neturi. Šiuo metu, jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir planuoja ten toliau gyventi, kadangi kaip ir minėjo su žmona jie susitaikė. Po įvykio taip nusprendė, kad jų namuose nebebus alkoholio ir jie jo nevartos. Prašo bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusiosios J. I. parodymai, kad 2023-10-29, apie 16 val., adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo kartu su vyru D. I. ir sūnumi G. I., K. I., bei su vyro pusbroliu J. ir jo drauge B., daugiau jų duomenų nežino. Jai būnant namuose jie vartojo alkoholinius gėrimus. Jai būnant svetainėje, ji nusprendė nueiti į virtuvę ir pagaminti valgyti. Tuo metu virtuvėje buvo jos vyras ir jo pusbrolis. Ji jiems nurodė, kad nori pagaminti valgyti ir vyras, staiga, pradėjo ant jos šaukti, nurodydamas, kad nenori išeiti iš virtuvės, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Po ko, ji išėjo į svetainę ir paskui ją atėjo jos vyras, kuris toliau žodžiu reiškė nepasitenkinimą ir, staiga, pagriebė jai už plaukų ir pradėjo ją tampyti po butą. Vyras jai kumščiu, kurios rankos nurodyti negali, kelis kartus trenkė jai į veido sritį, bei jai bandant nuo jo apsiginti, keletą kartų trenkė kumščiu į dešinės rankos riešą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Visą konfliktą matė jos vyro pusbrolis J. ir jo draugė B., kurie pamatę agresyvų jos vyrą, bandė jį sulaikyti ir neleisti jam prieš ją smurtauti. Tada, ji išbėgo į bendro naudojimo koridorių ir jame pradėjo šaukti pagalbos. (duomenys neskelbtini) buto kaimynas, išgirdęs jos pagalbos prašymą, iškvietė policiją. Tai išgirdęs jos vyras, susirinko daiktus ir namuose buvusius vaikus, ir su jais kažkur išėjo. Kartu išėjo ir vyro pusbrolis ir jo draugė. Ji nežino, kur galėjo išeiti jos vyras, nežino, kurioje kitoje vietoje jis galėtų apsistoti. Namuose buvę vaikai nematė konflikto ir smurto tarp jos ir vyro. Taip pat kartu su jais dar gyvena 4 jos vaikai iš kitos santuokos: D. G., A. Š., S. Š., D. Š., kurie tuo metu buvo išvykę pas jos tėvus, adresu (duomenys neskelbtini).

Papildomai apklausta nukentėjusioji J. I. parodė, kad sutinka duoti papildomai parodymus jai suprantama lietuvių kalba, teisės ir pareigos yra jai išaiškintos iš anksčiau. Papildomai nori parodyti, kad 2023-10-29, apie 16 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute su vyru D. I. kilo žodinis konfliktas, kuriuo metu, jis, buto koridoriuje, griebė ją už plaukų ir pradėjo tampyti po butą, trenkė kumščiu kelis kartus jai į veido sritį (tiksliai kiek kartų, negali nurodyti), o jai bandant nuo jo apsiginti, keletą kartų trenkė kumščiu į dešinės rankos riešą. Dėl minėtų visų smūgių ji pajuto fizinį skausmą, jai atsirado mėlynės ant veido (prie smilkinio) ir dešiniojo rankos riešo. Dėl savo vyro veiksmų, ji jam jokių pretenzijų neturi ir ji su juo susitaikė, tačiau kartu negyvena ir negyvens artimiausiu metu. Vyras gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Vyras jos atsiprašė, ji jam atleido. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu ji nereikš. Dėl sužalojimų kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, daugiau į jokias gydymo įstaigas nesikreipė. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą jos vyro D. I. atžvilgiu. Jie augina šešis vaikus ir ji nenori, kad jam būtų paskirta bauda. Į policijos įstaigą kreipėsi, kad sudrausminti savo vyrą ir kad daugiau jis nesielgtų taip su juo. Daugiau įvykiui reikšmingų aplinkybių nurodyti negali.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G. (duomenys neskelbtini), kad J. I. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos veide, viršugalvyje, rankose padarytos kietais bukais daiktais, odos nubrozdinimas veide padarytas kieto bukabriaunio daikto poveikyje, kuo galėjo būti pirštų nago laisvaisis galas, ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2023-10-29). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Taip pat J. I. nustatytos dvi poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, kurios padarytos kietais bukais daiktais dviem trauminiais poveikiais, ne užduotyje nurodyto įvykio metu, 3-6 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti esant tiriamajai bet kokioje padėtyje, tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kitam asmeniui sudavus smūgius į veidą ir į galvą, sugriebus plaštakomis už tiriamosios žastų, bei jai ginanti nuo suduodamų smūgių.

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kad keturių kambarių butas Nr. (duomenys neskelbtini), yra daugiabučiame penkių aukštų pastate ant įėjimo į laiptinę yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, įėjimo į laiptinę durys yra kodinės. Atidarius duris patenkame į bendro naudojimo laiptinę. Užlipus laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą priešais duris ant kurių yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, Užėjus į buto vidų patenkame į tambūrą, kurio priekyje matome kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) svetainę, paėjus koridoriumi į kairę pusę, po kaire puse matome dvi duris už kurių yra įrengti vonios ir tualeto kambariai, koridoriuje po dešine puse yra virtuvė, einant toliau koridoriumi matomi dar kambariai: Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4. Bute bendra tvarka nėra pažeista. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. I. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. I., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis prieš sutuoktinę J. I. panaudojo fizinį smurtą – jis tampė ją už plaukų, rankos kumščiu sudavė keletą smūgių jai į veido sritį, J. I., bandant apsiginti, keletą kartų trenkė kumščiu jai į dešinės rankos riešą, tuo savo veiksmais, ne mažiau, kaip devyniais trauminiais poveikiais, nukentėjusiajai J. I. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiosios J. I. parodymai, ji nurodė iš esmės tokią pačią konflikto eigą, kokią nurodė ir D. I.. Nukentėjusioji parodė, kad jis griebė ją už plaukų, tampė, be to, kelis kartus sudavė į veido sritį, nuo suduotų smūgių jai skaudėjo kūnas. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai: 2023 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad J. I. kvietė pagalbą dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto, ji pranešė, kad prieš ją smurtavo vyras. 2023 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, kad apžiūrėtuose pareigūno kūno kameros įrašuose matyti sužalojimai ant moters dešinės rankos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. I. nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir tokie sužalojimai įprastai sukelia skausmą. Sugretinus tarpusavyje anksčiau aptartus įrodymus, nėra abejonių, kad D. I. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė J. I. fizinį skausmą ir padarė jai sužalojimus – poodinės kraujosruvos veide, viršugalvyje, rankose padarytos kietais bukais daiktais, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad D. I. sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei J. I. ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai, to ir norėjo. Taigi D. I. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Byloje nustatyta, kad aptariamų įvykių metu D. I. ir J. I. buvo oficialiai įregistravę santuoką, vedė bendrą ūkį, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. I. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. I. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. I. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę.

D. I. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. I. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą vieneriems metams, be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu, įpareigoti D. I. per visą bausmės laikotarpį:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį);

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

D. I. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

D. I. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 30 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. I. (D. I.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu, įpareigoti D. I. per visą bausmės laikotarpį:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį);

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. I. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu, įpareigoti D. I. per visą bausmės laikotarpį:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį);

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

D. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

– atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

– laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

– pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.