- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-03
- Bylos Nr.
- 1A-520-383/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12001-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- D. G.
- Advokatai
- Egidijus Blažys
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Mariui Žukauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam skirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 14 d., 13.15 val., iki 2018 m. kovo 15 d., 15.20 val. (dvi dienos), sulaikymo dieną prilyginant arešto parai.
D. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir uždrausta jam naudotis (įgyti) specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuotas N. P. priklausantis automobilis „VW Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas savininko.
2018 m. kovo 21 d. prokuroro nutarimu N. P. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę „WV Golf“, valstyb. Ne. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) palikta galioti ir pratęsta, iki bus įvykdytas turto konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2018 m. kovo 14 d., apie 12.25 val., degalinės (duomenys neskelbtini), teritorijoje, vairavo N. P. priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis neįregistruotas Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka, neatlikta techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu nustatytas 2,74 promilės girtumas, o kraujyje pagal specialisto nustatyta mažiausia 3,69 promilės etilo alkoholio koncentracija.Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad D. G. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam didesnę, nei numatytas sankcijos vidurkis, arešto bausmę. Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde prašė jam paskirtą arešto bausmę pakeisti į priverstinį gydymą nuo alkoholinės priklausomybės reabilitacijos centre VšĮ Gerų pokyčių centras, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuteistojo teigimu minėto centro direktorius patikino, jog esant palankiam teismo sprendimui, jis bus priimtas į reabilitacijos centrą gydymuisi. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistojo gynėjas dėl apeliacinio skundo paliko spręsti teismo nuožiūra. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmestinas. Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašo paskirtą arešto bausmę švelninti ir pakeisti į priverstinį gydymą nuo alkoholizmo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad apeliantas savo prašymo sušvelninti paskirtą bausmę skunde neargumentuoja, todėl nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose patikrinamas vertinant bendruosius baudžiamojo ir baudžiamosios proceso įstatymo taikymo aspektus.Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį, baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo atžvilgiu pritaikyti tinkamai. Pagal BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam D. G. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. G. arešto bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinį nesunkus nusikaltimas. Atsižvelgė į kaltininko asmenybę – kad jis niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, anksčiau ne kartą teistas, paskutines nusikalstamas veikas įvykdė būdamas neblaivus, baustas administracine tvarka, 2013 m. ir 2014 m. už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 3,36 prom. girtumas ir 2,24 prom. girtimas), dauguma kitų nusižengimų taip padaryti esant neblaiviam. Visos šios aukščiau aptartos aplinkybės leido apylinkės teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad D. G. nesilaiko teisės aktuose įtvirtintų draudimų, o anksčiau taikytos poveikio priemonės nesulaikė ir neatgrasė jo nuo nusižengimų ir net nusikaltimų darymo, todėl teismas įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, nuteistajam skyrė BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – areštą, nes apylinkės teismo nuomone, paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ji būtų nepakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir skyrė jam didesnę, nei numatytas sankcijos vidurkis, arešto bausmę (BK 61 straipsnio 2 dalis), tačiau vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. G. paskirtą bausmė, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino esąs kaltas, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, sumažino vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.
Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo D. G. skunde išdėstytas prašymas, teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę švelninti pakeičiant ją į priverstinį gydymą nuo alkoholizmo. Pažymėtina, jog už nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą straipsnio sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės rūšys. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma perdavimo priverstiniam gydymui nuo alkoholizmo bausmės rūšis, minėto straipsnio sankcijoje, nėra numatyta, todėl svarstyti klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės rūšies pakeitimo į apeliaciniame skunde nurodomą bausmės rūšį, nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Be to, tokios bausmės kaip priverstinio gydymo nuo alkoholizmo Baudžiamajame kodekse nėra numatyta.Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį pagrindo nėra, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu
nutaria:
nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.